Vedinimas nuosavame name - 3

As susidariau nuomone ,kad jis durniu ijungia .... Cia tarp musu mergaiciu taip kalbant

Kiek zinau Paul rekupas turi ir membranini silumokaiti kuriam gali būti paduodama ir neigiama temperatura lyg apie -3...-5lC ar -8lC
Cia ed-as kaip specas mates daug rekupu galetu pakomentuoti ,jei mates ???

Korida, ar jūs tikit, kad +5C glikolis gali pašildyti -15C 150 m3/h oro srautą iki -3...0C dideliame kanaliniame kaloriferyje kaip AVA250 arba AVA315?


Ar esate susidūręs su "mažatemperatūriais" kaloriferiais?

Brangutė, kuo toliau - tuo mažiau pasitikėjimo tavo žodžiais. Prieš orą dienų rašei, kad temperatūrų skirtumas yra 10C ir per porą valandų nukrito iki 9C. Po tuo lauke buvo panaši temperatūra, bet rašai, kad skirtumas paaugo net 44% - iki 13C.
- ...??? Kas atsitiko? Gal žemė staiga įšilo?

Kaip galima tikėti parodymais, kurių reikšmė šokinėja daugiau nei 40%, o apie pasipriešinimą bei oro debitą galima tik spėlioti iš paveiksliuko ventiliatoriaus kataloge??

Ir apie kokią ŽŠ naudą galima šnekėti, kai kalbama tik apie 2 val. per dieną? Palyginimui - kai aš praeitame komentare skaičiavau ŽŠ naudą (ir gavau 10Lt per metus), priėmiau kad ŽŠ naudojamas 40% šildymo sezono, t.y. - 2000 val.

Kad per daug nesidžiaugtumėte gavus rezultatus po pirmų kelių valandų, norėčiau dar kartą pakartoti: vamzdžio temperatūra po žeme nėra pastovi. Leidžiant per jį šaltą orą, po truputi atšąla aplink esantis žemės sluoksnis. Jei manymi netikite - paklauskite Vilienės. (nors tikėtina, kad jis ir į jūsų prašymą vietoje skaičių vėl prirašys pusę lapo tuščių samprotavimų).
Tai - ŽŠ dirba kaip akumuliatorius, atiduodantis šilumą. Su kiekviena valanda atiduodama tam tikra dalis šilumos ir grunto temperatūra tampa žemesnė (skirtumas sudaro vos dali laipsnio, tad turėtumėte pastebėti tik po poros šimtų valandų).
Tad jei savo ŽŠ naudosite daug valandų (ir dažniausia - naktimis, kai lauko temperatūra yra daug mažesnė) - į žiemos pabaigą vamzdžio temperatūra taps labai žema. Juolab, kad gruntas aplink vamzdį vėsta ne tik šildant orą, bet ir dėl tuo, kad lauke šaltą. Žiema gruntas įšąla vidutiniškai iki 0.5 gilio ir be papildomo aušinimo. 2m. gilyje yra kiek geresne situacija. Manau, ten temperatūra ne nusileistų daugiau kaip iki +4C. Tad, galima skaičiuoti, kad rudenį ŽŠ temperatūra bus +16 ir staigiai kris, o į žiemos pabaiga bus +4C minus tiek, kiek ataušinsite naudojant šilumą tiekiamam orui.


Klausimas - kiek gi tos šilumos turi šis žemės "akumuliatorius"?
Esant nedideliam temperatūrų skirtumui tarp kaimyniniu sluoksnų, žemėje labai lietai perduodama šilumą. Tvirtinama, kad vamzdį šildo sluoksnis, esantis ne toliau kaip 0.5m spinduliu nuo jo. Toliau esantis gruntas per žiema tiesiog nebespėja perduoti savo šilumos gruntui, apglaudžiančiam vamzdį. Tad, aplink 40 m ilgio vamzdį yra tik ~40m3 grunto, kurio šilumą mes galime naudoti. Tai nėra daug. Palyginimui, 2a namuko sienos iš plonų silikatinių blokelių (storis 18sm + 2 sm tinko, neįskaitant šiltinimo medžiagas bei kitką) - sudaro 30% didesnį turį: 6.5m*40m*0.2m=52m3
Tad, gruntas aplink vamzdį atauš per panašu laiką kaip namo sienos. Vizuliai galima palyginti su situacija gegužės pabaigoje, kai lauke staiga pasidarys +30C ir mes pradėsime į vidų pusti +26С orą. Namo sienos (kurios iki to momento buvo ~ +20С) laikys vėsumą. Esant tik 6C skirtumui, per apšiltinimo sluoksnį, sienos beveik nešyla nuo lauko karščio. (Panašiai, kaip žemė, esanti 2m gylyje, rudenį labai lietai vėsta, nepaisant tuo, kad laukė yra ~0C. ) Tad, sienos įšyla tik nuo karšto oro, kurį tiekiam vėdinimui. Tiksliau - 1/3 laiko (naktį) namas vėsinamas, o tik 2/3 laiko namas šildomas ir iš jų tik kelios valandos, kai temperatūrų skirtumas išauga iki 6C.
Pasakykite, ar matėte tokį namą, kurio sienos sugebėtų be jokių papildomų vėsinimo priemonių sugebėtų taip lietai šilti, kad išlaikytų vėsumą iki pat vasaros pabaigos? (Aš jau nekalbų apie tai, kad apart išorinių sienų vėsuma yra akumuliuota ir vidiniuose pervaruose, ir grindyse/lubose, ir balduose bei visuose viduje esančiuose daiktuose, tad bendras "akumuliatoriaus" tūris yra kelis kartus didesnis nei minėti 40m3 grunto).
Papildyta:

Atleiskit, aš pamiršau kad "pasidaryk pats" klubo nariai mėgsta visokį š... naudoti savo "išradimams". Aš skaičiavau vamzdį, skirta atviram gruntui. Tačiau, naudojant vamzdyną skirta vidaus darbai, sutaupysite ~900 Lt. Vietoje 2900 Lt ŽŠ kaštuos ~2000 Lt. Tai nesudaro esminio skirtumo, kai atsipirkimas skaičiuojamas vos dešimtimis Lt per sezoną.

Aišku, galima dar išmesti automatines pavaras, bet tada kam tos šnekos, kad valdysite ŽŠ panaudojimą? (ir ypač, apie tai kad valysite ir dezinfekuosite požeminį kanalą).

Dėl naujoviško ŽŠ tikrai durniaus nejungiau. Maniau, kad būna tik tas paprasčiausias: pakloti vamzdžiai po žeme ir per juos iki rekūpo eina oras, kuris kažkiek sušyla.

As asmeniskai nezinau ar tikiu ,bet jei yra tokios sitemos ir parinkus atitinkamus silumokaicio plotus , oro ir saltnesio debitus manau turi viskas veikti
Jus edo paklauskit jis l.gerai zongliruoja skaiciais arba padarykit eksperimenta paleiskit is sulinio ar vandentiekio vandeni per masinini radiatoriu padare jam gaubta reikiamu deb. kad neuszaltu ir puskit neigiamos temp. ora ir matysit pasitates term. kas ir kaip ...
Kazkur skaityta buvo ,kad taip vienas zmogeliukas taip primityviai pasidares vasara kambari vesinosi ir gana efektingai
Papildyta:

Jus skaiciuokit ,rasykit, burkit , o mes vis bandom parasysim kaip kas o pirminiais lukesciais labai esame patenkinti , o gal su laiku nusivilsim ...
o Jus atidziau paskaitykit http://www.supermama...?...2360&st=384

Viena pasakysiu ,kad vamzdis guli l.slapioje terpeje ir jei prie minimalio vedinimo poreikio per salcius issilaikys temp . tenkinanti celiuliozinio rekupo charakteristikas ,kad neuzsalinetu , busiu rezultatu l.patenkit .... ir tikslas bus pasiektas ...

Ir kodėl man atrodo atvirkščiai - kad jei kažką rašote, tai - vien tam kad pasiginčyti (ir dar ne karto ne girdėjau iš jūsų nei vieno logiško argumento - vien emocijos).

Visą ką rašote yra labai "idomu". O aš slapčia tikėjausi, kad po tokių žodžių kaip "Statistika:" ir "praktiški pastebėjimai:" pateiksite išsamius skaičius apie tai kokią gaunate naudą (juk, būtent tai yra svarbiausia). Dėja, ne gaunamo temperatūrų skirtumo, nei kaip jis keičiasi bėgant laikui, nei koks oro debitas susidaro per sezoną - nieko.

Lygiai tai pat galių pasakyti, kad tai kiek ir kokių bakterijų yra - jus to negalite pasakyti. Jos dažniausiai neturi kvapo ir be specialiu tyrimų jų neaptiksite.
Bet šis klausimas - visai į kitą temą. Skaldinis ŽŠ dirba visai kitokių principu nei oro paėmimo vamzdis, užkastas po žeme. Ten drėgmė nesikaupia vamzdyje, o absorbuojasi į gruntą.
(Ir gali būti atvirkščiai - drėgnas gruntas žiema ne tik pašildo tiekiamą orą bet ir prisotina jį drėgmės, kas gerokai pakeičia situaciją su oro drėgnumų patalpoje. Žiema, tai padeda išvengti per sauso oro problemos, tačiau rudenį/pavasarį atvirkščiai -  gaunate per drėgną orą. Juk toks drėkinimo procesas nėra valdomas. Niekas negali nei prognozuoti, nei reguliuoti kiek tos drėgmės prikaups grunte per vasarą. Gali būti, kad ir prie -10C tos drėgmės bus per daug, o gali būti kad jau prie 0C jos pritrūks.)


Jei ne turite jokių faktų, tai nėra iš kuo sudėlioti logiškų išvadų. Tai ką jus vadinote "logika" - tai tik jūsų subjektyvus pojūčiai. Logika - tai tik objektyvių faktų analizė.

P.S. Tai, kad kažkas daužosi galvą į sieną - tai dar ne argumentas, kad visi turi taip daryti. Ar jums žinoma, kad labai menkas procentas išradimų tampa pripažintais sprendimais ir yra plačiai naudojama? Daugelis - neturi jokios praktines prasmes.
Aš, aišku, su pagarba, žiūriu į žmonės, kurie užsiimą įvairiais eksperimentais, bet tik - iš gryno smalsumo. Masiniam naudojimui aš rekomenduoju tik visapusiškai patikrintus sprendimus.

Žiūriu Medeinos 31 Paulo šilumokaitį atšildė, vėl "Paul" duoda stabilius (apgailėtinus) 75% nvk , ir nuorodą atgal įdėjo

Kokie tie patikrinti sprendimai? Jei galima plačiau.
Papildyta:

O kažkas sakė, kad aš žiūrėti nemoku. Visgi nebuvo nuorodos meniu punkte...

Visai teisingai, name yra nemažai drėgmės išsiskyrimo šaltinių. Niekas nesako kad, jų nėra. Tačiau, visa esmė tame - kiek tos drėgmės išsiskiria ir kiek šalinama vedinant patalpas. Kiek, pvz., vandens sunaudojate gėlių laistymui? Kokią dalį tai sudarys tuose 8 kibiruose, kurių reikėtų ne norint taupyti ant vėdinimo savo sveikatos sąskaita?

Praktika rodo, kad optimalus vėdinimo balansas gaunasi, kai su kiekvienu kg oro šalinamą ~3g drėgmės. Maždaug tokios sąlygos susidaro, kai lauke ~13С ir 80% drėgnumo ir tuomet rekupai negrąžina nei lašo drėgmės. Tai idealiai atitinka Lietuvos klimatui. Kai prie tokio drėgnumo temperatūra lauke yra didesnė (arba - kai drėgnumas yra didesnis) - tada namuose yra drėgmės perteklius. Tuomet reikia - arba didinti vėdinimo apykaitą (kas greičiausia nėra įmanomą, nes rekupas jau prie +13С dirbo pilnu pajėgumu), arba - susitaikyti su tuo, kad namuose tą dieną bus drėgna, rasos langai bei drabužiai ne džius, o atvirkščiai - prisigers drėgmės. Gerai, kad tokios dienos pasitaiko ne taip dažnai, didesne dalimi būna +13С ir 80% drėgnumo, arba - dar geriau.

Jei naudojate rotorinį rekupą, tai krentant lauko temperatūrai žemiau +12C, išmetamas oras atvėsta žemiau rasos taško ir pradeda atsiradynėti kondensatas, kuris grąžinamas į tiekiamą orą. Ko mažesnė temperatūra (ir tuo metu lauke ore vis mažiau drėgmės) - to daugiau kondensato. Gaunasi kad naudojant rotorinį rekuperatorių, pastoviai išlieka ~3g. drėgmės skirtumas tarp tiekiamo ir kambario oro. Tokiu būdu, drėgmės balansas nesikeičia per bet kurį orą.

O naudojant vėdinimo sistema be drėgmės grąžinimo - reikėtų nuolat mažinti oro apykaitą, mažėjant lauko temperatūrai. Prie -10С - iki 3-jų kartų nuo nominalaus režimo.



Papildyta:

O tos 2kW, kur "suvalgo" el. tenas į NVK neskaičiuoja?

Kas man gali paaiškinti vieną dalyką. Čia rašo taip: rekuperuota ir sunaudota energija. Rekuperuotos energijos kiekis skiriasi, bet sunaudotos stabilus - 1,116 kWh. Tai jei prie +8 (toks oras buvo visai nesenai) nereikėjo kaloriferio, tai kai dabar lauke -10, jis jau turi jungtis ir prisukti elektros. Kodėl tuomet sunaudota energija stabili?

Jei tikėt šia didžiulia rašliava, Įdomu, iš kur šilumą imą geoterminiai ŠS su horizontaliu žemės kolektoriumi . Jei tikėti tuo kas parašyta, ŠS suakumuliuotą šilumą iš kolektoriaus išsiurbe per dieną dvi. O toliau ŠS patampa amžinuoju varikliu šilumą pompuojančiu iš niekur. Auksiniai žodžiai.