Kaip pačiam nuvykti į Tenerifę
Kažkada viskam ateina pirmas kartas Ir pagaliau pasiryžom patys susiorganizuoti sau kelionę. Kadangi kelionei buvo paskirta vasario mėnesio pirma pusė, tai ir pasirinkimo kur vykti daug neturėjom Tenerifė!!!
Pirmiausia įsigijom kreditinę kortelę, nes be jos kaip be rankų, tuomet - programėlę Azuon (60Lt), kuri ieško visų įmanomų lėktuvų skrydžių, nes tiesiogiai nuskristi į Tenerifę galima tik per kelionių organizatorius, o tai daugiau ir kainuoja. Skrydžius įsigijom Rynair avialinijose: 2014-02-02 iš Kauno skridom į Bristolį ir iš ten už kelių valandų į Tenerifę, kurioje nusileidom apie 16 val. jų laiku (skiriasi 2 valandom), o grįžom atgal į Lietuvą 2014-02-09 iš Tenerifės skrydis į Oslą ir iš ten į Vilnių. Bilietai visai kelionei 5 suaugusiems ir vienam kūdikiui kainavo 3843,03 Lt. Skridom tik su rankiniu bagažu ir rankinukais, bet viskas tilpo. Mes taupėm laiką, kad spėt į kitą skrydį. Tiesa, dar vežėmės vežimėlį skėtuką, jį gabena nemokamai. Oro uoste jį reikia užregistruoti Ryanair Chek-in, mes jį vežėmės iki lėktuvo ir palikom prie trapo. Kelis kartus atsiėmėm prie trapo išlipant, bet kelis kartus reikėjo eiti atsiimti prie registruoto bagažo, bet viskas vyko gan greitai. Kas dėl skysčių kūdikiui iki 2 m. amžiaus tai galima dėtis ir jogurtukų ir termosą su vandeniu, šytes ir pan. tik aišku proto ribose, tiek kiek reikės tos dienos skrydžiams. Visose muitinėse viskas ėjo sklandžiai ir greitai, tik va esu pikta ant Norvegų patikrinimo grįžtant į Lietuvą... Vaikiukui sukilo grįžtant temperatūra ir nieko daugiau nevalgė kaip pudingą, kurį beje pirmą kartą Tenerifėje ir pabandė. Muitinės darbuotoja išėmė du pudingus ir pasakė, kad čia ne vaikų maistas, aš jai aiškinau, kad vaikas serga ir nieko daugiau nevalgo, bet ji sako tik sorry ir nedavė, sako nusipikšit jogurtuką dutyfree. Nu ir nachrien man tas jogurtas jei vaikas į jį šiuo metu net nežiūri, o ir kainos ten tikrai kandžiojasi... Turtingi tie Norvegai. Lėktuve tai tik nesveiki užkandžiai, limonadai. Stiuardai kalba angliškai, bet labai aiškiai, labai draugiški ir paslaugūs. Vaikui pakilimas ir nusileidimas jokių sunkumų nesukėlė, daviau sultyčių atsigert ir baranka, tai net nezvimbtelėjo. Ir vietos lėktuvuose nuo 2014-02-01 yra priskirtos kiekvienam keleiviui, bet šiaip buvo likę eilių kur laisvos, tai ten nieks nieko nesakė jei atsisėdai.
Rinkomės viešbučius pietinėje Tenerifės pusėje, nes ten šilčiau (booking.com). Naktį atsikėlęs vargšas mano vyras ieškojo nuolaidų ir jam pavyko rasti nuostabų viešbutį už puse kainos Fairways Club, kurio kaina visiems 1090,22 Lt. Mums buvo aktualu, kad būtų du miegami, virtuvė su visa įranga ir lovelė vaikui. Šiame viešbutyje viskas atitiko mūsų lūkesčius. Viešbutis netoli Pietinio oro uosto, šalia vandenynas apie 200 m., jis matėsi iš mūsų terasos, viešbučio teritorija uždara gali patekti tik jo gyventojai, kiemelyje puikus baseinas su gultais, vaikų žaidimo aikštelė, restoranai. Šalia baseino esančiame restorane galima labai skaniai pavalgyti už protinga kainą. Kitoje kelio pusėje yra parduotuvėlė su būtiniausiomis prekėmis, bet šiaip apsipirkti rekomenduoju miestelyje esančioje Merkadona parduotuvėje, ten yra visko. Kainos nesikandžioja. Kitos parduotuvės tokios kaip LIDL yra iš viešbučio važiuojant į autostradą. Jei vykčiau kitą kartą, tai rinkčiausi nedvejodama šį viešbutį dar kartą.
Tik atskridę į Tenerifę nuėjom atsiimti savo internetu Autoreisen užrezervuoto automobilio Opel Zafira, 2012 m. ir vaikiškos kėdutės (628,17Lt). Kėdutė nemokamai. Dokumentus sutvarkėm oro uoste esančiame ofise, ten mums davė reikalingus dokumentus ir raktelius. Išėjus iš oro uosto reikėjo pereiti kelią ir ten automobilių stovėjimo aukštelėje susiradom Autoreisen automobilius, ofisėlyje pasiėmėm kėdutę ir iš aukštelės automobilį. Labai trumpa ir paprasta procedūra. Kuras čia kainuoja apie 1 eurą už litrą. Buvo labai keista ir smagu stebėti kuro kiekio ir kainos už jį santykį pilantis degalus Seniai tokį vaizdą regėjau...
Tai štai ir mūsų Tenerifė

Lauke šilta 21 ir taip buvo visą mūsų kelionę, vaikščiojom trumpom, tik vakare reikėdavo užsimest ką nors ilgom rankovėm.
Pirma diena buvo atvykimas, įsikūrimas, apsipirkimas ir poilsis.
Antra diena: ryte atsikėlė apie 8:30 val. Saulė ten teka apie 07:30 val. Tada pusryčiai ir pasiėmė reikmenis pliažui maunam į Playa de los Amerikas, o ten juodas smėlis, bet toks pats fainas kaip pas mus ir rūbų tikrai netepa, superinės bangos, pakankamai šiltas vanduo, šalia yra uolos ir daug daug krabų. Saulė kepina net per debesėlį, taigi be kremo niekur. Po pusės dienos nusprendėm, kad gana skrudintis, laikas pavalgyti. Valgėm tokioje vietinėje zabigalkoje, nieko ypatinga, bet skrandžius užkimšom. Tuomet į viešbutį ir galvojom eiti pasivaikščioti po mūsų miestelį, bet planai pasikeitė ir nulėkėm prie Los Gigantes uolų stebėti saulėlydžio, beje saulė čia leidžiasi apie 19:00 val. ir 19:30 val. jau tamsu. Ten puiki apžvalgos aikštelė ir nuostabūs vaizdai. Tuomet jau namolio, pavalgėm, po kokteiliuką ir miegučio.
Trečia diena: Loro parkas. Ryte viskas kaip įprasta, tuomet į mašiniuką ir šokam į autostrada, ten greitis 120 km/h, kelias geras tik gal kiek siaurokas. Nuvykom apie 11 val. ir iki 16 val. tikrai buvo ką veikti. Įėjimas suaugusiam 33 eurai, vaikui už dyką. Ten jau pilna visokių paukščių, žvėrelių. Buvom orkų pasirodyme, tik nesėskit priekinėse eilėse

Jis superinis, mūsų mažoji plojo nesustodama. Papūgų pasirodymas labai daug emocijų nesukėlė. Bet tunelis po vandeniu, pingvinariumas ir aplinka tiesiog nuostabu. Ten ir pietavom. Po parko, kadangi jau buvome šiaurinėje salos pusėje nusprendėm pavažiuoti iki šalia esančio Icod de Los Vinos miestelio kur įsikūręs parkas su seniausiu pasaulyje Drago medžiu, be to ten turėjo būti ir drugelių parkas, kuris ten ir yra, bet jau puse metų kaip nedirba... Na į Drago parka įėjimas suaugusiam 5 eurai, vaikui už dyką, bet su vežimėlių ten nepavažiuosi, viskas gausiai žvyriuku išpilta ir realiai be medžio ir mumijos, kuri yra uoloje, daugiau nėra ką ten pamatyti. O ir ta mumija man sukėlė įtarimą, kad nelabai ji ten tikra, nes ji guli oloje ant žemės ir net neuždengta ir niekas nesaugo, gali ten šalia jos atsigult jei nori... Bet šiaip tai įdomu pažiūrėt. Tuomet apsipirkti ir tuo baigėsi mūsų diena, atgal į viešbutį, standartinės kokteilių procedūros ir gult.
Ketvirta diena: Vaikiukas paliktas močiutei, o visi kiti į Siamo parką pašėlt

Įėjimas mums kainavo po 23 eurus, nes jei eini į Loro ir Siam parką gali pirkti TWIN bilietą ir gaunasi pigiau. Nuvykus buvo nuskaityti mūsų pirštų antspaudai, nes bilietą į Siamo parką pirkom būdami Loro parke ir ten jau tokia procedūra, kad bilietų nereikėtų nešiotis. Visai įdomiai sakyčiau. Na o Siamo parkas, tai toks Druskininkų ir Wichy parkas kartu tik po atviru dangumi ir dar turi dirbtinį paplūdimį su dirbtinėm bangom ir smėliuku bei gultais. Vyriškoji lytis ten turėjo ką veikt ant atrakcionų, na o aš leidau sau pasilepinti paplūdimiu ir ramybe Ten praleidom puse dienos ir neblogai nusvilom. Grįžę sočiai pavalgėm naminės močiutės sriubos ir nulėkėm į kiemą prie baseino pasigulinėt ir pasimaudyt. Dienos pabaiga.
Penkta diena: Pusryčiai ir į automobilį bei jau lekiam Guimar piramidžių link. Ten bilietas suaugusiam 11 eurų, bet eiti apsimoka tik pažiūrėti piramidžių, net tos galerijos nelabai įdomiai atrodo. Piramidė mus pasitinka tik įėjus į teritoriją, bet ji tokia nedidelė, laiptuota... kažkaip didelio įspūdžio nepaliko, bet tuomet pasukom į keliuką kairėje ir ten jau pamatėm daugiau piramidžių, kalnus, debesis žodžiu žiauriai gražu, eini sau takeliu ir viską fotkini. Pabaigoje kelio mus pasitiko višta, saugokitės tos nelabosios, kai jau kirto man į pirštą, o aš tik valgyt jai paduot norėjau, ir paskui visą laiką neatstojo. Tikriausiai labai jau alkana buvo Pasigrožėjus piramidėmis nusprendėm dumt link sostinės Santa Crus de Tenerife, nes už jo slepiasi išgirtasis Playa de Los Teresitas paplūdimys. Na jis ten tikrai yra... Apsuptas kalnais ir laiveliai, nes randasi prieplaukoje. Palmės, gultai, dykumos smėliukas, bet jis toks labai smulkus ir kibus sakyčiau. Atrodo ten viskas labai gražiai, bet mums kažkaip didelio VAUU nebuvo, nes tie laiveliai, bangų nebuvo... Bet pamatyti tikrai verta, nes labai jau išgirtas. Tuomet po saulės dozės vykstam link viešbučio autostrada, nes kalnuoti keliai mūsų mažutei nelabai patiko, kelis sykius buvo supykinę vargšiukę... Grįžus neišėjo ramiai pasėdėti, tai patraukėm pasilakstyti po aplink mūsų viešbutį įsikūrusius golfo laukus. Stebėjom besileidžiančius lėktuvus. Pavaikštinėjom, kad geriau miegotusi ir namolio.
Šešta diena: Ryte stengėmės greičiau susiruošti ir lėkėm į Baranco del infierno pragaro tarpeklį. Važiavom pagal rodykles ir nuvykom prie kažkokios aikštelės, kur buvo nuoroda į mūsų tikslą ir ten radom žemėlapį su trim maršrutais po kalnus ir pasileidom po juos kaip kalnų ožiai. Vežimėlis ten nieko nepadės, vaikiukas visa laiką turi būti rankose, tik kai kur galima su priežiūra paleisti jį pasivaikščioti. Na pravaikštinėjom ten apie 2-3 val. vaizdai kvapą gniaužia, ėjom pro debesis kol nuėjom iki viršūnės, kur debesys jau buvo mums po kojom ir apačioje buvo gilus gilus tarpeklis. Į patį pragaro tarpeklį taip ir nepatekom, nes vietinis nurodė, kad galima į jį leistis ir iš ten kur mes buvom, bet ten labai jau statu ir su vaiku tikrai nerizikavom. Paskui kažkur paskaitėm, kad į tą tarpeklį įėjimas yra miestelyje, kurio pavadinimo neprisimenu, bet kadangi jau buvom ir taip prisivaikščioja, tai palikom tą tarpeklį kitam kartui. Tuomet grįžom į viešbutuką ir prie baseinėlio pagulėjom jėgom atgauti. O jau tuomet atgal į mašiniuką ir į El Medano paplūdimį. Nu ką galiu pasakyti ten tikras sportininkų rojus, toks vėjas ir tokios bangos. Maudytis ir gulėti ten realiai nėra kur. Tuomet grįžom truputi atgal prie Punto Rojo raudonosios uolos, tik nepamenu koks ten paplūdimio pavadinimas. Diena buvo šilta, bet vėjuota, tai labai jau kartą nebuvo ir maudytis išdrįso tik vyrai. Tą uola išties atrodo raudonos spalvos, prie jos dar toks atskiras mažas paplūdimiukas padarytas, labai gerai atrodo. Smėliukas ten taip pat juodas, toks malonus, aplink daug pemzos akmens. Pasivaikščioję grįžom į viešbutį ir nulėkėm į restoraną prie baseino. Valgiau vietinę žuvį tikrai skani, vyras valgė paelija, sakė skaniausia kokia tik valgė, bet kadangi jūrų gėrybės man apetito nekelia aš nedrįsau jos ragauti. Labai skanus naminis obuolių pyragas ir sangria, nu šita tai nepakartojamo skonio ir maišė ją ten gal 5 min. Visokių sirupų pylė, net Fantą mačiau pilstelėjo. Tikrai skaniausia kokia esu gėrus. Dar pavaišino vietine degtinėle, tokia į stiprų saldų likerį panašia. Labai draugiškas personalas. Tada jau namuku ir miegiuko.
Septinta diena: buvom internetu
http://www.reservasp.../re...=2&act= 1 užsirezervavę leidimus į Teidės ugnikalnį, bet kad ir kaip bebūtų gaila man jo pasiekti nepavyko, nes pusiaukelėje mažiukę rimtai užsupo ir jai pasidarė bloga, todėl grįžom atgal į viešbutį ir mes su mažiuke užgulėm baseiną, o kiti nuvyko į Teidę. Nuotraukos iš ten buvo labai gražios, bet ko pati nemačiau tai ir aprašyt sunku Grįžus alpinistams išėjom pasivaikščioti paskutinį kartą po savo miestelį palei vandenyną. Tikrai faina vieta.
Aštunta diena: pridavėm viešbučio raktą, oro uoste atidavėm mašiniuką ir į lėktuvą bei namolio Kelionė buvo tikrai gera, be jokio streso, skubėjimo, viską ramiai apžiūrėjom, apėjom, paragavom.
Tai va tokia tad tai išsvajotoji Tenerifė. Jei kam pagelbėsiu, labai dėl to džiaugiuosi