Kristijonas Donelaitis "Metai".Pirmosios poemos eilutės iki skausmo pažįstamos, mokykloje mintinai reikėjo mokytis (berods dar penktoje klasėje). O ar daug yra skaičiusių visą poemą?
Donelaičio 300-ojo gimtadienio proga nutariau šią spragą 'užkamšyti'.
Skaičiau ir stebėjausi, kodėl mokykloje mums neskyrė visos poemos perskaityti (aš, kaip pavyzdinga mokinė, būčiau tikrai perskaičiusi). Ar bent jau daugiau ištraukų, ne tik tą apie atkopiančią saulelę?
O gal čia tik mano mokyklinė patirtis tokia? Gimnazijoje nepasisekė su lietuvių kalbos mokytoja - ji vengdavo su mumis diskutuoti, neskatindavo kalbėti apie kūrinius. Vietoj to tiesiog skaitydavom ištraukas, vadovėlį ir... konspektuodavom, ką mokytoja diktuodavo iš savo užrašų knygelės (o ten ji būdavo prisirašiusi visokių ištraukų iš literatūros kritikos).
Tai ir su Donelaičio "Metais" pažintis tokia 'per aplinkui' - rašinius rašėm remdamiesi vadovėlio ir mokytojos informacija, o ne pačiu kūriniu.
Be tų pirmųjų eilučių (ir dar keleto kitų) žinojau tik tiek, kad tai poema iš keturių dalių, apie būrus, kurių vieni yra "viežlybieji", kiti - "nenaudėliai". O turinio net nelabai įsivaizdavau.
"Metuose" galima rasti daug eilučių, kurios nebūtų nuobodžios paaugliams - kai kurios poemos vietos yra kaip iš kriminalinės kronikos
Pvz., būrai, nelegaliai kertantys medžius kurui (Donelaitis juos lyg ir pateisina - gi reikia kažkuo krosnį kurenti)
Yra ir "priešgaisrinės apsaugos" pamokymų - kad su pypke ant šieno įmigus galima trobą padegti.
Tiesa, "tautų draugystės" Donelaitis neskatina
- lietuvninkai geresni už kitataučius:
Kad koks lenkiškas ar žydiškas balamūtas
Taip nesvietiškai klastuot ir vogt užsimano
Ar kad vokietis koks, vokiškai pameluodams,
Taip ponus, kaip ir būrus, apgaut pasidrąsin,
Tai nesidyviju, nės jiems toks prigimė būdas.
