Knygų skaitytojų klubas, 88 laida

"Žvelk į arlekinus" galėčiau paskolinti, kai susiorganizuosim meet`ą.

tai čia dar tik trečdalis knygų iš tų perskaitytųjų šleifo.




Eidama iš darbo, šalia Kalvarijų turgaus pastebėjau perskaitytų knygų knygyną. Tiksliau, jau senokai mačiau iškabą, bet tik vakar pagaliau užsukau ir apstulbau: plotų plotai knygų ir tvarka kaip bažnyčioje. Žvalus pardavėjas greit man surado Nabokovo rinkinį rusų kalba už keturis litus O dangau, tiek puikios literatūros už minimalią kainą. Na, o ankstyvoje jaunystėje Nabokovo keturtomį išmainiau į T. Manną. Et, jaunystė - kvailystė.

Na, tęsinio niekas nelaukė , bet vis tiek rašysiu.
Praėjusį kartą rašiau, kad ateina kartais knygos, kažkuo panašios, ir rašiau apie dvarus. Šiandien
- apie glamūrą.
L. Weisberger ,,Paskutinė naktis". Autorė žinoma knyga ,,Ir velnias dėvi Pradą" (kas knygos neskaitė, tikrai matė filmą). Bijau, kad ir liks vienos knygos autorė, nes pastaroji tikrai niekam tikusi. Žinoma, nekalbam apie kokias L, bet kam taip persistengti su hepiendu...
A,Schelasky ,,Prisijaukinti prijuostę" kur kas smagesnė, gal dėl to, kad autobiografinė (jezau, koks šiuolaikinis jaunimas atviras...). Dabar madoje knygos su autobiografiniais, eseistiniais pavepezojimais ir patiekalų receptais. Paprastai nuo tokių bėgu, tačiau šiai knygai norisi būti atlaidesnei dėl kelių paprastų, bet gerų receptų.
- apie nusikaltimus psichopatus ir pan.
J. Adler- Olsen ,,Moteris narve" patiko dėl nestereotipiškų tyrėjų, na, pagrindinis detektyvas tai labai stereotipiškas, bet jo padėjėjas..., tikrai originalus sumanymas.
B. Black ,,Kristina Fols" lyg ir bandyta atkurti praėjusio amžiaus pradžios tyrimą, įvesti skaudesnių, nenuvalkiotų temų, bet buvo neįdomu. O detektyvas negali būti neįdomus.
G. Flynn ,,Dingusi" priminė prieš kelis dešimtmečius matytą filmą, kuriame ilgai pasakojama apie jauną šeimą, kūrusią savo namus, o vėliau skiriantis juos nuosekliai naikinančius, kaip ir save, beje. Neprisimenu pavadinimo, tačiau įtariu, kad tai tikrai neprastas filmas, galbūt davęs impulsą ir šiai knygai. A lia psichologinis a lia trileris apie šeimą, apie socialinius psichopatus. Šiaip jau parašytas nelabai gudriai, bet toks lyg žaidimas; neįtikinamas, bet tai įrodyti irgi sudėtinga. Tiesiog nežinau, kas mėgsta nereikalingas knygas, greičiausiai nesigailės perskaitęs.
Turiu pastebėti, kad šalia Nabokovo labai graudžiai atrodo šios serijos.
Bandysiu labai trumpai dar apie kelias.
H. Murakami ,,Visi Dievo vaikai šoka" - pliusas už tai, kad apsakymai. Skaičiau tikrai skaniai, manau, kad tikrai gerai parašyta, bet gyvenu kaip gyvenusi, nors anotacija žadėjo anaiptol...
E. Morgenstern ,,Naktinis cirkas" pradžioje užbūrė magija, bet man greičiau išaušo negu cirkui. Įsivaizduoju šią istoriją 3D formatu. Pasaulis alptų nuo grožio. Tikrai kai kurios scenos vertos net nežinau kokio apdovanojimo.
Surašiau visą (beveik visą) skaitytą šlamštą ir einu ieškoti ko nors rimtesnio.

Net nežinau, ar čia mano anglų kalbos žinios taip ptobulėjo, ar ši knyga parašyta gana paprastai, bet tikrai nesunku ją suprasti. Istorija puiki ir įskaityta labai gerai

Na va, "pribaigiau" "Šuarų žemę", kas mėgsta keliones, Amazoniją, nuotykius, legendas, neįtikėtinus papročius, religijas, gyvą, poetišką pasakojimą, kitų kultūrų ir žmonių pažinmą, tam patiks.

Aimma, aš laukiau. Visada laukiu knyginių ataskaitų. To juk čia ir renkamės

O jau ir laikas būtų. Seniai nesimatėm-nesirinkom. Mano vaikams atostogos prasideda, tai ir aš laisvesnė. Trečiadieniais man būtų idealiausia.

Kaip tik skaitau lūkesčius, tad įterpsiu savo trigrašį. Smagus Dikenso stilius, todėl ir žinant siužetą malonu skaityti. Pavyzdžiui:
"Tuo laiku, kai stovėjau kapinėse ir žiūrinėjau užrašus šeimos antkapiuose, mano mokslo teužteko vos jiems perskaityti. Net paprastų žodžių prasmes nelabai suvokiau, nes frazę "aukščiau minėtojo velionio žmona" miglotai siejau su tėvo persikėlimu į dangaus aukštybes ir jeigu kuris nors mano mirusiųjų giminaičių būtų nusakytas kaip "paminėtas apačioje", aš, be abejo, apie tą šeimos narį būčiau susidaręs kuo blogiausią nuomonę."

Ateinu seniai nebuvusi ir iskart prie reikalo Smagu, kad tebesat, kad tema tebegyvuoja

Darbinga, labai suintrigavai atsilliepimu apie "Kvietima bausmei". Seniai dairiausi i sia knyga, o dabar jau tikrai noriu. Tikiuosi, rasiu ja savo pamegtoje rusiskoje online bibliotekoje, nes klausyti man sunku, mintys vis kazkur issibegioja...

Forget, aciu uz "neknygines" keliones ispudzius, labai patiko

Aimma, tavo knyginiu ataskaitu visada laukiu. Esi viena is nedaugelio, vis dar reguliariai rasanciu atsiliepimus. Buk gera, nesiliauk

Mano literaturinis kraitis labai kuklus - per du (o gal tris? ) menesius iveikiau "1Q84", visas tris knygas. Patiko, ir skaitesi lengvai, ir murakamisko zavesio, kaip visada, netruksta, bet lieku prie pradzioj susidarytos nuomones, kad butu uzteke ir vienos knygos papasakoti tam, ka noreta papasakoti. Kita vertus, Murakami ko gero nemoka trumpai rasyti, o jei moketu, tai jau nebutu Murakami

Dabar pradejau savaitgali pigiam knygynely nugriebta W.S.Maugham "Christmas Holiday". Astrialiezuvis tas Moemas... net gaila kartais knygos heroju

PS Toms, kas skaitydavo SM mano kelioniu reportazus - SM ju neberasau, bet susikuriau savo bloga. Irasu dar nedaug, bet jei idomu, prasom uzsukti - cia.

kaip nelaukė? Visad laukiam.

Aš šitą skaitydama irgi apie ekranizaciją pagalvojau, ir bandžiau įsivaizduot, kokius stebuklus šiuolaikiniai efektai sukurtų

Priėjau išvados, kad elektroninės knygos man skaitosi žymiai lėčiau nei popierinės Prisisiunčiau daug, o perskaičiau visai mažai... O iš bibliotekos parsinešus labai staigiai susiskaito. Kaip čia dabar yr?..

Pabaigiau "Be plano: nepriklausomos moters kelionės“. Apie Amerikietės žurnalistės kelionę su pagyvenimu Paryžiuje, Londone, Oksforde, Venecijoje,Milane, etc. Patiko, neblogų pastebėjimų yra, smagiai rašo, bet vis tiek Stalnionytė smagiau Ir dar man svetima tas nuolatinis pastebėjimas rūbų, žinomų firmų, sureikšminimas išvaizdos is skudurų...

Saintlina, cia ko gero svetimu knygu efektas As pasiskolintas knygas visada greiciau perskaitau negu savas, nesvarbu kokiu formatu jas tureciau.
Is tokiu pasiskolintu smagiai perskaiciau Michael Crichton "Didysis traukinio apiplesimas". Vadinciau ja ne tiek detektyvu, nes jau is pratarmes aisku, kas ir ka padare, kiek istoriniu romanu. Labiausiai patiko Viktorijos laiku Anglijos aprasymas. Pavyzdziui, vyrai laike moteris tiek kvailomis, kad net sugave nusikaltele, bausdavo jos vyra, jei toki turejo. Buvo manoma, kad moteris pati nesugeba suplanuoti nusikaltimo, tai vyras viska sumasto ir ja itraukia Dar kazkaip eilini karta pastebejau del kokiu smulkmenu zlunga gudriausiai suplanuoti nusikaltimai (ar siaip ivykiai, jei perkelt i kasdienybe). Zodziu, visai neblogai. Jei kam paklius, rekomenduoju.
Tik eilini karta pasipiktinau "Obuolio" leidyklos "gudrybemis". Milziniski tarpai tarp eiluciu, po pusantro puslapio tuscia tarp skyriu ir stai 200 psl. tekstas pavirsta 400 psl. knyga. Bjaurastys kokie