Perskaičiau Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimą", skaičiau lietuviškai. Knyga patiko, sugestyviai parašyta.
Perskaičiau ilgai ir pamažu skaitytą John Chrryssavgis "Dykumos širdyje". Tai studija apie senųjų krikščionybės tėvų ir motinų dvasiingumą, pamokymai, patarimai, įdomūs palyginimai, istorijas, komentarai. Išties dvasinis lobis. Skaitydama suvokiau, kiek išties reikia pastangų einant šiuo sunkiu keliu.
Sveikos,tikiuosi mane dar prisimenat,neuzskaitysit,kaip uz naujoke
Vasara labai neturiu laiko internetui,tai nebuvau cia uzsukusi jau labai senai
Siandien gavau nauja rusisku knygu siunta (aciu labai Dolitlei ir Martux
) Tai mano skaitiniai dabar bus ilgai lauktieji :" Lazario moterys" ir "Belaja golubka kordovi "
, visos kitos,pries tai pirmenybe turincios knygos, dabar jau palauks
Na o ilindau cia noredama isgirsti kokiu nors atsiliepimu apie sios autores ( Виктория Токарева) knygas,gal kas skaitete jau butent sia nauja: http://www.ozon.ru/c...il/id/27073555/
Siltos vasaros ir maloniu skaitiniu visoms





Na o ilindau cia noredama isgirsti kokiu nors atsiliepimu apie sios autores ( Виктория Токарева) knygas,gal kas skaitete jau butent sia nauja: http://www.ozon.ru/c...il/id/27073555/
Siltos vasaros ir maloniu skaitiniu visoms

QUOTE(luiziana @ 2014 07 02,)
Na o ilindau cia noredama isgirsti kokiu nors atsiliepimu apie sios autores ( Виктория Токарева) knygas,gal kas skaitete jau butent sia nauja: http://www.ozon.ru/c...il/id/27073555/
Naujos neskaičiau, skaičiau lietuviškai šitą : http://www.knyguklub...es paukste.html
Skaitant mintyse vis norėjosi versti į rusų kalbą

Šiaip ir didelio"ach" nebuvo..tokia gana lengvo stiliaus, gyvenimiška knyga pasirodė. Tam kartui...laisvalaikiui praleisti


QUOTE(Rasma @ 2014 07 02, 17:26)
Naujos neskaičiau, skaičiau lietuviškai šitą : http://www.knyguklub...es paukste.html
Skaitant mintyse vis norėjosi versti į rusų kalbą
"Neskambėjo" man lietuviškai..
Šiaip ir didelio"ach" nebuvo..tokia gana lengvo stiliaus, gyvenimiška knyga pasirodė. Tam kartui...laisvalaikiui praleisti
Bet tokia eilinė...kaip su kaimyne bobula ant suoliuko ką apipletkint 
Skaitant mintyse vis norėjosi versti į rusų kalbą

Šiaip ir didelio"ach" nebuvo..tokia gana lengvo stiliaus, gyvenimiška knyga pasirodė. Tam kartui...laisvalaikiui praleisti



QUOTE(Akmenskeltė @ 2014 06 29, 16:07)
.........
buvom savaitgalį Blusų festivaly Varėnos raj. Tokia meniška atmosfera ir organizatoriai, kad visą laiką dairiausi Akmenskeltės

Atostogauju..

O toliau pasiėmiau skaityklę ir vėl skaitau po truputį

O aš pradedu skaityti T. Keneally "Šindlerio sąrašą". Lietuviškai man kažko nelimpa, jau įsidėjau į skaityklę rusiškai ir ten maloniau skaitosi. Ir kai tik užsimirštu, į rankas įlipa D. Harkness "Raganų valandos". Šiandien visą dieną čiupinėju šitą knygą ir nežinau, ar verta taip mėtytis. Bet ji manęs nepaleidžia ir viskas.
Saintlina, ką skaitai skaityklėj?

Saintlina, ką skaitai skaityklėj?
Aš užsikuičiau savo knygų krūvoje...
Apmaudi nuograuža
Mika Waltari, Žmonijos priešai. Nepakankamai primityvu, kad būtų autentiška, užkniso romietiškos intrigos, taip jiems visiems (romėnams) ir reikėjo!
Viktor Pelevin, Skaičiai patiko mažiau, nei "Šventoji vilkolakio knyga" ar "Ananasinis vanduo puikiajai damai". Bet "Skaičiuose", tiksliau, šios knygos apsakymuose, Pelevinas atsiskleidžia kaip savotiškas rytų filosofijos žinovas ir analitikas.
Daniel Defoe, Laimingoji kurtizanė sukėlė nepasitenkinimo bangą. Aš tokiai bobai iškelčiau klausimą: "Laiminga, kad durna?!" Po to įkrėsčiau į skudurus ir išvaryčiau griovių kast.
Beje, nepatiko stilius, kalba, o gal vertimas?..
Ką tikrai vertėjo skaityti, tai Daniel Keyes, Gėlės Aldžernonui.
Man tai "profesinė" knyga, kelianti daug minčių ir emocijų, atskleidžianti skausmingus "kitokių" žmonių gyvenimus ir išgyvenimus, etines manipuliacijų su genais, sąmone problemas ir pasekmes.
Rašydama matau Gilužės klausimą Saintlinai...
Pirmos trys skaitytos skaityklėje, "Gėlės Aldžernonui" - normali knyga.

Apmaudi nuograuža


Viktor Pelevin, Skaičiai patiko mažiau, nei "Šventoji vilkolakio knyga" ar "Ananasinis vanduo puikiajai damai". Bet "Skaičiuose", tiksliau, šios knygos apsakymuose, Pelevinas atsiskleidžia kaip savotiškas rytų filosofijos žinovas ir analitikas.

Daniel Defoe, Laimingoji kurtizanė sukėlė nepasitenkinimo bangą. Aš tokiai bobai iškelčiau klausimą: "Laiminga, kad durna?!" Po to įkrėsčiau į skudurus ir išvaryčiau griovių kast.


Ką tikrai vertėjo skaityti, tai Daniel Keyes, Gėlės Aldžernonui.

Rašydama matau Gilužės klausimą Saintlinai...

QUOTE(klopedija @ 2014 07 03, 17:35)
Aš užsikuičiau savo knygų krūvoje...
Rašydama matau Gilužės klausimą Saintlinai...
Pirmos trys skaitytos skaityklėje, "Gėlės Aldžernonui" - normali knyga.

Rašydama matau Gilužės klausimą Saintlinai...


Geras pasakymas- normali knyga.

QUOTE(giluze @ 2014 07 03, 16:28)
D. Harkness "Raganų valandos". Šiandien visą dieną čiupinėju šitą knygą ir nežinau, ar verta taip mėtytis. Bet ji manęs nepaleidžia ir viskas.

"Raganų valandos" man patiko, labai lengvai ir įdomiai susiskaitė, kaip bombonkė. aš ir antrą dalį susiradau angliškai ir perskaičiau, dar šiemet (liepos 15) turėtų išeiti ir trečioji - paskutinė - trilogijos dalis

QUOTE(klopedija @ 2014 07 03, 16:35)
Viktor Pelevin, Skaičiai patiko mažiau, nei "Šventoji vilkolakio knyga" ar "Ananasinis vanduo puikiajai damai". Bet "Skaičiuose", tiksliau, šios knygos apsakymuose, Pelevinas atsiskleidžia kaip savotiškas rytų filosofijos žinovas ir analitikas. 

mmm, Pelevino "Šventoji vilkolakio knyga" man labai labai patiko. o "Ananasinis vanduo" gal iš LM? reiks parsipūst, senokai betikrinau, kas ten naujo

QUOTE(saintlina @ 2014 07 03, 16:50)
buvom savaitgalį Blusų festivaly Varėnos raj. Tokia meniška atmosfera ir organizatoriai, kad visą laiką dairiausi Akmenskeltės

Pilies gatvėj labai gražiai grojo įvairių tautybių jaunimas : brazilas, portugalas, kolumbietė ir rusė....įspūdingai: vienas fleita grojo, kitas būgneliu mušė, mergina barškučiu, o rusė šoko su ryškiom juostom, gražiai jas "skraidino", tai jie sakė buvo Blusų festivalyje


QUOTE(klopedija @ 2014 07 03, 15:35)
Ką tikrai vertėjo skaityti, tai Daniel Keyes, Gėlės Aldžernonui.

Aš tai net ašarą nubraukiau, vienu momentu, kai jis pradeda suprasti, kad iš tiesų niekas su juo nedraugauja, o tik juokiasi. Pamenu, Brūkšniukas giliai nustebo, kad net cinikai verkia

Aš beveik nieko neskaitau. Pradėjau "Tryliktąją pasaką". Bet taip tik per pertraukas darbe ir be didelio entuziazmo