kaip čia dabar trumpai ir aiškiai pristatyti reikalą 
. Viena mano draugė pomidorienė šv. Valentino dienos proga sukūrė odę Pomidorui. Kadangi mes abi auginam mainų programoj iš jūsų gautas sėklas (jūs siunčiat man, o aš jai), tai čia jos padėka jums 
Ak, mano meile...
Ak, mano meile,
raudonai prinokusi
iš pasėtų
vasario vidury daigų.
Nors penkios sėklos
buvo ir su broku,
tačiau išverkus gėdą
gyvenu...
Su nerimu
rytais paglostau
tavo liauną kūną.
Nepamirštu "labanakt" palinkėt.
Ir laukiu
to momento aš kaip vaikas,
kada tu imsi
rožėmis žydėt.
Į šiltnamį
atsargiai pasodinsiu.
Patręšiu
arklio mėšlu su kaupu.
Ir laistyti
tavęs aš nepamiršiu,
nes tu esi
geriausias iš draugų.
Ak, mano meile,
kietas raudonšoni,
svaigstu jau
nuo minties vienos
kada galėsiu
tavo saldų kūną
pakelti
prie savos burnos.
Tekės per barzdą
kvapnios sultys,
o man bus jųjų
niekaip negana.
Esi vienintelis
didžiausias mano turtas.
Apie tave jau sklinda legenda.
Ak, mano meile,
mano Pomidore...
Sigutė Li
