QUOTE(Karusia @ 2014 06 13, 15:05)

detaliau? prašyčiau.
Išeina kad buvo paruošiamasis etapas toms sunkioms bėdoms
Nėr detalių dar tik noras ir žinojimas, kad darželinio amžiaus mergikę žvejosim

Po 3 metų, kambarys laisvas bus, nepalikt gi neužpildyto

Arba, jei duos dievas ir išsisuksim su finansais, pasistatysim priestatą prie namo- tada

O kolkas visiškai šizofreniškas svetimų mergaičių "prisimatavimas", pamatau kur parduotuvėj ir įsivazduoju, kas būtų, jei būtų

Visi namie už
Nebuvo. Jie gi su Augustu vienmečiai buvo, tikėjausi daug maž panašaus elgesio, o jis mane į TOKIUS emocinius verpetus įtraukė, visiškai nebuvau pasiruošusi

Sviestą suplakiau, kad išlipt

Jau sakiau, kad galiu didžiausias nesamones išgyventi, jei suprantu KODĖL tai vyksta. Bet kokias, net pačias baisiausias. Ir kai pradėjau suprasti (jūsų pagalba, skaitymais, pokalbiais su psichologu) nušvito. Va Einoras būdavo provuokuoja Klaidą. Tas piktas, skūron duoda. Buvo nesuvokiama, kodėl žinodamas kuo baigsis, vis vien, lyg pamišęs jį erzina (tarkim caksi liežuvių stovėdamas už nugaros. Paprašo liautis- ne. Nueina į savo kambarį, eina iš paskos ir caksi. O kai išbruka iš kambario stovi prie durų ir caksi garsiai garsiai.. Finalas aiškus

) Psichologė sako, jis tik tokį dėmesį pratęs iš brolio gauti. Tada apsidairiau ir supratau savo klaidą. Neleidžiu vienam sėdint prie kompo kitam sėdėt šalia, nes tada para, be pertraukos prie pc. O vienintelis brolių sąlytis buvo per kompiuterinį žaidimą, visur kitum dičkis mažiui ignorą metė. Kas jam beliko, gauti dėmesį kitaip. Kai tik leidau kartu prie pc būti pradėjo kalbėtis, bendri interesai (kad ansčiau abu tą patį kašį pc mėtydavo nesiskaitė, o dičkiai žaidžiant-mažiui komentuojant šalia, pralaužė

) Gyveni ir mokaisi