Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

Šaunuolė Braškytė Sekmės Jums didžiausios!

Liūtukai darželio nelanko, daugybė darželio minusų nusveria tuos kelis pliusus. Gal už metų, kai vidurinėlis eis į priešmokyklinę, vyresnėlis į pirmą klasę, gal tada mažius ir eis į darželį iki pietų miego. Jei bus įmanoma jį leisti į tą darželį-mokyklą, kurią lanko broliai.

Man buvo įdomu stebėti (t.y. ilgą laiką skaityti) apie jūsų požiūrį į gyvenimą, vaikų problemas, kaip veikia jūsų auklėjimo idėjos, etc. Įdomu gerąją prasme - kažko pasimokai, kažką perimi, kažkas duodavo man gerų idėjų. Ne viskam pritariau, bet maniau, kad bent didele dalimi supratau jūsų požiūrio esmę. Dabar jis man nebeatrodo tikras ir patrauklus. Ne dėl pasikarščiavimo, o todėl, kad jame randa savo vietą ir sąmoningas nepakantumas kitaip mąstantiems



Tai ne priežastis nesusikalbėjimui, o tik viena iš daugelio priežasčių skirtingam mąstymui, skirtingoms patirtims, skirtingiems požiūriams į panašias problemas.

Priežastis nesusikalbėjimui atsiranda tada, kai nustojama rašyti apie savo patirtį ir užsiimama kitų elgesio/požiūrio/patirties vertinimu ir dažnai paauklėjimu tų žmonių net asmeniškai nepažįstant. Dar viena priežastis - savo patirties apibendrinimas visiems.




Bėda, kad ir dabar gerai nežinau, kas turi kelti nerimą Galiu pacituoti vieną pavyzdį: rami ikimokyklinuko reakcija į adekvačią bausmę gali būti didelės paslėptos vidinės agresijos požymis. Nežinau, ar tik gali būti, ar beveik visais atvejais yra. Asmenine patirtimi galiu nebent per a.ž. pasidalinti.




O gal pats žmogus gali apsispręsti ką ir kodėl jaučia, ar jam reikia lieti ašaras, ar ne? Ar būtinai reikia patarimo Mintis, kad ne žmogų nervina, o jis pats nervinasi man patinka - kasdienybėje sau tiksliai tuos žodžius kartoju kasdien šimtus kartu , pakartoju ir namiškiams... Bet forume yra kitas konktekstas ir jie ne visai tinka, lygiai kaip to nepuolu sakyti savo vaikui kai grįžta namo ir sako, kad mokykloje įžeidė, provokavo blogai elgtis ir pan.

Ar tu po vėžio ženklu gimus?
Labai sunku skaityti tavo postus ir atsirinkti,ką cituoji.Nors pasiknaibius kelis kartus dažniausiai pritariu

Čia dėl to, kad pirma rašau, po to to cituoju? Dėl to ir klausimas apie vėžio ženklą?

Įpratimas - antras prigimimas, bandau pasikeisti, bet nesėkmingai.

liute, ačiū labai už nuorodą į knygą, kur radau ir krūvas kitokių įdomybių, o su lietuviškom knygom man tremty sunku, tad širdingai širdingai
Ute, aš, visgi, turiu savo nuomonę apie virtualią erdvę ir kontekstas čia ne prie ko, bet tai mano nuomonė. Virtualioj erdvėj, juolab, neturėtų niekas žeisti, nes čia bendrauja žmonės, kurie asmeniškai, dažniausiai, nepažįstami. Didžiausia bėda virtualybės, tai nesibaigiančios interpretacijos, juk ne paslaptis, kad kiekvienas žmogus tą patį sakinį supras visiškai skirtingai. Tad ir nereikia įsižeidinėti, nes greičiausiai niekas ir nenori įžeisti, bent jau man taip visada atrodo. Bet aš vėl nukrypau nuo temos...
Mūsų vaikai tiesiog kliedi Lietuva, negali sulaukti kada skrisim namo. Šiandien Jonė nešė draugei knygutę dovanų ir skaitė žodžius. Kažkaip jau jai pramuša su skaitymu. Bent jau tikrai visiems rekomenduoju kas mokosi raidžių su vaiku http://www.manoknyga...ml#.U6EDcFTTu70 Puikios 2 knygos, su puikiom užduotėlėm, kurios pagalba vat jau ir po truputuką skaito mano vaiks. Dar pažaidžiam visokius žaidimėlius kompe www.ziburelis.lt Nežinau kaip čia bus traktuojama, bet tikrai šios dvi priemonės mano vaikams tinka ir patinka. Jonės tik bėda, kad kai kurias raides painioja su kitos kalbos abėcėle.

Liuks nuorodos, imam , ypač zibureli, nebuvau radus jo dar. Sesim su broliais prie pc, juolab kad šiandien Lietuvoj lietuviška vasara.

Manau šitam forume, tiksliau čia, šioje temoje tikrai niekas nenori nieko TYČIA įskaudint, per daug jau to skausmo esam matę. Neverta jėgų švaistyt beprasmiškiem ginčam apie tai, kas ką galėjo rašydamas galvot ar jausti.

ziburelis.lt - mūsų mėgstamiausia svetainė. Iš ten išmokom ir figūras, ir spalvas, ir raideles mokėmės, dabar gyvūnėlius.
Dėl barnių virtualioje erdvėje Manau, kad čia mūsų naujokų ir mažiau aktyvių skaitytojų bėda. Dažniau bendrautume ir būtų paprasčiau.
Retai dalinuosi savo patirtimi, tad pasidalinsiu ir aš Ant savo kailio patyriau viena - svarbu vaiką ne bausti bausme, o taikyti logines pasekmes. Suplėšei rūbą - negali su manimi eiti į miestą, nes žmonės nevaikšto apipyšę. Sudrąskei iš pykčio knygą - susimokėk iš dantukų fėjos litukų. Labai skaudžios tokios pasekmės, bet veikia tobulai

Pasidalinkite patirtimi kai siūlomas mažiukas laikinai globai iki 3men o po to tik įvaikinamas. Ar tevai nepersigalvoja per tuos 3 men ? Ar daug yra pasiryžusiu...su kokia patirtimi ..t.t Ačiū
Esame eileje tad, daug klausymu kyla....???

Gitana36, kiek tokių atvejų įvyksta (t.y. tėvai panori atsiimti paliktus vaikus) - greičiausia žino tik tarnybos. Girdisi (spaudoje, internete ar tarp pažįstamų) jų labai labai mažai. Gyvybės langelio statistiką (kiek rasta ir kiek atsiėmė) galima rasti internete. Mano nuomone, tikimybė labai nedidelė ir tai duoda stiprybės laukiant, kad gal būt nebūsite viena tų šeimų.

Būna, kad vaikai atimami iš šeimos dėl asocialaus gyvenimo būdo, smurto, nepriežiūros, tėvams neterminuotai ribojamos teisės, nerandama giminaičių kas tiktų globoti ir vaikas siūlomas įvaikinimui. Tada jau nėra kam apsigalvoti.

Bet jei tėvystės/motinystės teisės ribojamos, nes tėvai atsisako auginti vaiką ar vaikas paliekamas gyvybės langelyje - jie gali apsigalvoti bet kada iki tos dienos kada įsiteisės įvaikinimas. Apsigalvojimas nereiškia, kad jie tą pačią dieną atgaus kai apsigalvos, bet bus svarstomos jų realios galimybės auginti vaiką, stabdomas įvaikinimo procesas.

Taigi, nėra taip, kad tėvai gali apsigalvoti iki 3 mėn. - jie gali apsigalvoti iki įvaikinimo įsiteisėjimo. 3 mėn. visur minimi, nes nuo 3 mėn. vaikus leidžia įrašyti į įvaikinamų sąrašus ir pradėti įvaikinimo procesą.

Nereiktų manyti, kad jei pasiūlys savaitės vaikiuką laikinai globai, tai jo mama galės apsigalvoti, o jei pasiūlys 6 mėn. vaikiuką - jau nebe. Abiem atvejais mama galės bandyti atgauti vaiką iki įsiteisės įvaikinimas.

Prieš kelias savaites draugė pasakojo, kad jos artimi draugai turėjo gražinti vaikiuką. Visa istorija skambėjo (man, klausančiai) kraupiai. Spaudoje buvo aprašytas vienos VTAT darbuotojos pasakojimas kaip biologinė mama atėjo atsiimti vaiko pavėlavusi - įvaikinimas jau buvo įsiteisėjęs.

Mes irgi praėjome tą nerimo laikotarpį taip kad suprantu laukiančias

Mes esam tokie, kurie gavo tokį pasiūlymą ir turime mergaitę,kuriai dabar 7 savaitės. Nors prašyme buvom įrašę mergaitės iki 2 metų, bet pasiūlė naujagimę ir net negalvoję sutikom.
Rizika dėl persigalvojimo... na, kažkokia teorinė ji yra, bet tikriausiai beveik visada tai tik teorinė rizika. Mūsų atveju vaiko atsisakė pati motina, parašė sutikimą, kad būtų įvaikinama, tad tikriausiai net persigalvojimo atveju jai būtų labai labai sudėtinga susigrąžinti.
Nors tiesą sakant, kai namuose lelius, nėra nei laiko, nei noro galvoti apie tai. Laikas bėga greitai. O jei atsitiks kitaip, na, čia jau sutinkant imti tokį kūdikį mintyse turi likti tas faktas, kad trys mėnesiai bus "rizikingi". Sėkmės laukiant. Kelinti eilėj esat ir ko pageidaujate?

Amade .
Esame jau 4... tad nerimas kyla.... kas kaip . Ka darytume jai ???