Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

Man leidžia.Panos vienuolikametės
Visiems dar kerpu.Pas mus tarsi ritualas-sekmadienį po baseino,kai jau lovose,ateina su žirklėm...ne,ne Palangos Juzė...mama
Meistrelis pas mum prie remontų dirba.Įsikalbėjom,kad be tėvų augęs.Pasidrąsinau kelias dienas ir paklausiau kodėl ir kur?Pas globėją.Paėmė daktarka ir išvežė pas tėvus kaiman.Močiutė mylėjo,senelis nekentė.Daktarė pasirodydavo du kart metuose.Seneliai mirė.Močiutė menką turtelį padalino keturiems anūkams-su įglobintu kartu.Daktarė paauglį iškart į profkę,kuri bendrabutį turi.Stipendija 30Lt.Pusbadžiu baigė.Tik neseniai sužinojo,kad jam įsikūrimo pašalpa buvo skirta.Žmogus ir būstą gaut lengvatinėm sąlygom galėjo-nieks neapšvietė.Pats į gyvenimą kabinosi.Tokios tat "globos" būna.
Todėl tegul eina,tegul tikrina,tegul skaičiuoja,kur išleidžiu pašalpos pinigus.Nes ne visi iš meilės augina.Skaudu ir gėda.

Labas mamytes

Pagaliau pirma karta sulaukiau geru atsiliepimu apie savo vaika
Mokytoja labai pagyre, visa diena mokykloje dare uzduotis, sprende matematikos uzduotis, nei vienos klaidos, viska graziai nuspalvino ir obuoliuka graziai apklijavo mazais lapeliais, visa diena dirbo susikaupes, niekam netrukde, mokytoja sako tiesiog puikiai diena praejo
Ta proga ir musu diena kitokia, vaikinas zaide su kompiuteriu, saldainiai, sausainiai ir kitokie skanestai, ryt nesasi i mokykla saldainiu, kiekviena klasioka pavaisins, vaikas visas euforijoj.
Tik neaisku ar ryt irgi bus tokia diena

Šypsena, nuoširdžiai linkiu, kad būtų ir ne tik rytoj.

Ir nenusimink jei ryt nebus tokia gera diena. Viena gera (šiek tiek geresnė) diena jau yra žingsnelis pirmyn. Svarbu, kad po truputį tų žingsnelių vis daugėtų ir daugėtų.

Dekui uz mergytes, kad dziaugetes kartu su manimi. Aisku tu dieneliu bus visokiu, ir pas suaugusius juk visokiu buna, bet faktas tas, kad jis geba susikaupti kaip nori, geba ir spalvinti graziai kada nori Mazais zingsneliais i prieki tikiuosi pasieksim geru rezultatu

Labai labai svarbi =inia, kad GEBA, visa kita po truput5 sutvarkoma. Didel4s s4km4s Jums...

Aciu Sunute.

Siandiena jau mazius aisku pasizymejo nuejes pas logopede (pirmas uzsiemimas), tai vaikas tapo nevaldomu, visiskai nesusikaupe, elementariu uzduoteliu nepadare, aisku gryzes i klase, blaskesi, nesistenge......

Kodėl man atrodo, kad labiau šitoje situacijoje "pasižymi" pedagogai? Kaip galima nesuvaldyi (suprask, tapo nevaldomas) tokio mažiaus logopediniame užsiėmime, kur tik keli vaikai?
Mąstau pagal saviškius: dičkis turi puikią pedagogę - jokių problemų (kenčia tik šokių mokytoja, bet užtenka vieno griežtesnio jo mokytojos žodžio ir problemos net manęs nepasiekia), mažius turi (nenorint visai bjauriai išsireikšti) egocentrišką vištą - keliskart didesnės problemos su visais problematiškais vaikais klasėje, mokytoja nepajėgi suprasti PRIEŽASČIŲ, kodėl vaikas vienaip ar kitaip elgiasi, kodėl nesupranta vieno ar kito dalyko. Išvada - dirbam patys (praktiškai mokykla tik nepertobulai socializacijai, geriau jau pas puikius darželio pedagogus dieną praleistų), kitas var - keisti mokytoją. Manau, taip ir bus. Pajutau tam tikrą prieskonį, kurį įvardinčiau "ko iš tokio norėti...". Tai man nepriimtina iš esmės.

gal jis tiesiog labai nerimauja? O šiaip tai pritariu Sunutei.

aš manau, kad esmė - ne globoje ar įvaikinime, bet mokyklos greitame orientavimesi tik į gabius ir patogius vaikus. buvo ženklų pirmoje klasėje, išlindo ženkliai trečioje, kai rezultatas dėl stresinės situacijos sumažėjo. vat ir yra kas yra.
juokinga net skaityti, kaip viena prasčiausiai vertinamų mokyklų pareiškia, kad prioritetas - gabieji.
išėjom į 'mokyklą visiems". Regis geriau.

Apie vaiko ivaikinima mokykla nezino nieko. Pati mokytoja sako, kad kai kuriem klases vaikams iki jo gabumu, toli kaip iki Maskvos, jis yra prie gabiausi, visa esme jo elgesyje, kad jis saves nevaldo.
Atsiminat darzelio laikus, pacius pirmus metus, tai jis bande visas aukletojas, viena puikiai ji nuleido ant zemes ir sutare iki pat galo gerai, viena nesugebejo, tai nurimo, man pagasdinus, kad eisiu pas vadovybe, ji tiesiog vaika ignoravo ir tiek. Logopede darzelio, pirmus du metus dirbo, nieko blogo nepasake apie ji, kaip tik gabus, imlus ir t.t. Ji visada ji skadindavo, vaisindavo kiekviena uzsiemima, nes jis ipatingai stengdavosi ir jam viskas puikiai gaudavosi, nezinau gal ir ja bande, bet ji greit nusodino ir viskas buvo ok? Paskutiniais darzelio metais jam logopede nepriklause, bet ji manes paprase, kad as leisciau, i savaite karta jam dalyvauti uzsiemime, nes tai vaikas kur itin gabus ir ji norinti pamokinti sudetingesniu dalyku, sutikau, nes vaikas ja dievino. Isties nezinau nei ka galvoti.
Gal visa esme tame, kad jis tikrai nieko nebijo? Jis nuo pat pirmos dienos mokykloj elgesi lyg butu jau cia buve daug metu, kiti vaikai gi bijo, elgesi geriau ir tik veliau islenda viskas. Jam adaptacijos mokykloje neprireike.
Ir dar toks pavyzdys, viena mergaite susikeike, mokytoja nusivede kalbeti, valandos begyje vaikinas ta pati keiksmazodi klasej pakartojo, as suprantu taip, kad va ta mergaite gavo demesio, su ja nuejo kalbeti, padarysiu ir as taip ir mane nusives pasikalbeti, ir busim tik vieni su mokytoja, ar negali cia buti tiesiog demesio reikalavimas?

Braškė aip namuose elgėsi pirmus mėnesius. Dieve padėk, antrąkart neatlaikyčiau. Ėmė šturmu, ašaromis, rėkimu, žodžiu - parodė save iš tokios juodos pusės, kad prisiminusi tik nusipurtau ir pamanau, kad dabar jau ne taip ir blogai.
Čia TOKS adaptacijos būdas.