Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

Pavyks, pavyks, ir mes to pavyzdys Nuo vagysčių, kazdieninių konfliktų mokykloje ir namie iki harmoningos vaikystės

Ute, ačiū, kad sureagavai.
Kaip padaryti tai ką tu siūlai?
Iš tiesų mes apie 2 metus gyvename kaip ant parako ststinės, su dalimi tėvų tos grupės yra šalti santykiai po to, kai turėjom problemų darželyje (prieš porą metų). Tai reputaciją turim, tada mus "išteisino", buvo skundų iki labai aukštų postų.
Dabar iš esmės situacija tokia, kad kaltinamas vienas vaikas, ir mes - jo tėvai. Konsultavausi su dviem psichologėm, patarimai apibendrintai buvo tokie - švelninti adaptacijos metu išgyvenamus jausmus (nesismulkinsiu), kitaip tariant padėti pačiam vaikui. Bet kaip tą padaryti, kai grupėje formuojasi neapykantos atmosfera. Mano emocijos irgi sproginėja, sunku ramiai mąs tyti.
Gal galėtum pasiūlyti konkrečius žingsnius, ką turėčiau daryti, ką kam sakyti, jei gali žinoma (gal į až)?

Rutike,

Yra du dalykai kas smarkiai nuteikia kitų tėvus prieš: nežinojimas ir(arba) nesaugumas dėl savo vaiko (t.y. neužtikrinamo lavinimo/smurto prieš jį). Jei nusimato, kad į klasę ateis labai sunkus vaikas/atėjo, reikia susitikti ir kalbėtis su visais tėvais. Jie turi žinoti kas ir kodėl vyksta ir kaip bus apsaugoti jų vaikai. Žinojimas nuramina.

Tikrai labai nemažai tėvų nesuvokia raidos sutrikimų ir sieja juos su vaikų neauklėjimu. Nemažai nesuvokia, kad jų ar jų artimųjų šeimoje bet kada gali gimti toks vaikas nuo kurio visi kiti bėgs į šonus ir tada jų pačių šeima atsidurs atstumtųjų vaidmenyje. Klasės tėvams būtina apie visa tai papasakoti. Dauguma tikrai tai supras.

Antra problema apie kurią reikia kalbėtis su tėvais - ar dėl to nenukentės jų pačių vaikai. Vienas vertus prie bet kokio kitokio žmogaus/vaiko tenka derintis, kas sukelia tam tikrų nepatogumų ir visada bus tam tikras kompromisas. Tam reikia nuteikti tėvus. Situacija per dieną nepasikeis ir derintis teks. Kitas dalykas - būtina su mokytoja/mokykla prieš kalbantis su kitų vaikų tėvais aptarti kaip mokykla užtikrins, kad rimtai nenukentėtų kiti vaikai ir apie tai labai konkrečiai pasakoti tėvams.

Galimi įvairūs variantai - kad dalį pamokėlių vaikas dirba atskirai (gal tos kur sunkiausiai susikaupia ar dėl kitų momentų konfliktuoja su kitais vaikais), jei pvz. kyla isterijos priepuolis ar šiaip tampa nevaldomas - sutariama kur nuvedamas vaikas ir kas juo pasirūpina. Dėl mušimosi - dažnai toks vaikas laikomas visada šalia mokytojos (iki šiol pamenu atvejį iš pradinių klasių kai vieną vaiką per pamokas mokytoja visus metus laikė už rankos visą laiką - tiesa, jis nesimušdavo o badydavo kitus). Tačiau ne prie visų sutrikimų tai pavyksta ir suveikia.

Kraštutinis variantas - ieškoti galimybių, kad būtų skirtas mokytojos padėjėjas kuris beveik visą laiką būtų su vaiku. Mokyklos taupo, tai neapsidžiaugs. Bet jei labai norės padėti (ar rasite kaip paspausti) - išeitį ras. Gal to nereiks ilgai, gal tik kelis mėnesius. Jei darželyje buvo susinormalizavę - gal ir čia viskas susidėlios. Jei iš karto mokykla niekaip to negali, ir galimybės leidžia - pradžioje nors mėnesį pasamdyti patiems.

Taip pat reikia per susitikimą paaiškinti tėvams kaip kalbėti su savo vaikais apie probleminį vaiką, kad kitų vaikų nenuteikti priešiškai, ką jų vaikai turi daryti jei pasijuto skriaudžiami, kaip patys vaikai turi parodyti teigiamas nuotaikas jo atžvilgiu.

Spėčiau, kad vienokias ar kitokias VRC/PPT išvadas turite. Dokumentas kuriuo nurodoma, kad vaikas turi būti integruotas ir kaip su juo dirbti yra svarbios mokyklai.

Beje, organizuoti susitikimą su tėvais ir kalbėti susitikime su tėvais tikrai turėtumėte ne Jūs. Jeigu mokykla neturi kvalifikuoto specialisto, kuris galėtų apie tuos dalykus pakalbėti (ypač apie sutrikimus) - vos ne geriau patiems susirasti nusimanantį vaiko raidos specialistą kuris sutiktų ateiti į tėvų susirinkimą (žiūrint kiek toli nuo didžiųjų miestų esate) ir papasakoti, o mokyklą įtikinti jį/ją priimti.




Papildyta:


Kiek pamenu iš mokymų kuriuos vedė praktikė dirbanti su spec. poreikių turinčiais vaikais tokiais atvejais dėmesio koncentracijai per pamokas stiprinti siūloma sodinti vaiką ant kamuolio (na tokie dideli kur būna) ir suorganizuoti kažką kad vaikas visą laiką galėtų tą kažką krapštyti, lupti.

Rodė katalogus skirtus vaikų su spec. poreikiais priemonėms mokyklai; pasirodo būna net užsakomos priemonės kurias rekomenduoja jei neklystu prilipinti ar ne prie stalo apačios, kad vaikas galėtų visą laiką tą kažką krapštyti. Tiesa jos gana brangios ir buvo svarstymų kaip tai pagaminti patiems. Jei gerai pamenu, tai aiškino, kad vaikui tai reikalinga (jeigu vaikas jaučia didelį poreikį tai daryti, vadinasi jam nesigamina kažkokios reikalingos medžiagos kurios ima gamintis kai tie pirštukai kruta).

Ačiū Ute, apmąstysiu

Ute, kamuolys ir pirštų krapštukai - per pamokas ar ne?
Braškei psichologas rekomendavo mažinti dirgiklių skaičių, ant stalo tik trys pieštukai daugmaž, viena suole, ne greta lango o čia viskas atvirkščiai
Papildyta:
Ute, kamuolys ir pirštų krapštukai - per pamokas ar ne?
Braškei psichologas rekomendavo mažinti dirgiklių skaičių, ant stalo tik trys pieštukai daugmaž, viena suole, ne greta lango o čia viskas atvirkščiai

MAno mažius turi privilegiją suptis sėdėdamas kėdėje (tik nebumpsėti). Tik taip jis suvaldo stresą ir gali dirbti. Daugybę detalių derinam su mokytoja. Tos detalės kiekvienam vaikui skirtingos ir vaikai reaguoja į bendrų taisyklių detales skirtingai. Man labai svarbu surinkti informaciją apie vaiko pojūčius įvairiose situacijose iš vaiko, kad galėčiau vėliau aptarti su mokytoja ir nuspręsti dėl taisyklių koregavimo.

VAikų tėvai klasėje jau pajuto, kad šalia jų vaikų sėdi labiau į standartą nesutalpinamas vaikas. Kol nėra ypatingai didelių konfliktų, manyčiau, niekam nieko aiškinti net pradėti nereikia. Taip susiklostė, kad klasėje yra keletas tėvų gerai žinančių situaciją su mūsų vaiku. Jaučiame jų palaikymą (jei tokia situacija nebūtų susiklosčiusi natūraliai, ieškočiau palaikymo tarp pavienių, galinčių suprasti tėvų, nesitikėčiau išauklėti daugumą). Tas palaikymas prislopina daugumą kylančių nesusipratimų. Labai svarbu, kad mokytoja sugebėtų valdyti situaciją (nekiltų priežasčių konfliktams darbo metu). Tikrai keisčiau mokytoją, jei ši nesugebėtų valdyti situacijos ir suvokti vaiko būsenų.

Sveikos mamytes

Maniskis vel visa diena nieko nedare mokykloj, i dienos gala prisijunge prie vaiku ir sugebejo padaryti viena darbeli, visi mokesi skaityti, o jis triuksmavo Vienas liko klasej kuris neskaite. Mokytoja pasodino i suola atsikirai ir nekreipe i ji demesio. Nu tikrai nebezinau ka daryti, soka mokytojai i akis, mokytoja uzrankos paeme ji nuvesti i kita patalpa, kad atskirai vienas dirbtu, nese jo kibireli su piestukais, tai dave jai per ranka, kibirelis aisku ant zemes, sako o dabar surink, nes tu ismetei, nu jokios pagarbos nieko, nebezinau ka daryti Visos kalbos su juom naudos neduoda, atrodo sutariam, o jis vel savo daro ir viskas.

Keisti mokytoją. Ji nevaldo situacijos, net jeigu ir labai nori suvaldyti - nesugeba.
Mokytoja privalo sugebėti įtikinti skaityti (gal gėdua vaikui, kad nepavyks taip gerai, kaip kitiems, gal dar kas - ar turi mokytoja atsakymą?). Ignoravimas - baisiausia bausmė - ar ji pozityvi šiuo atveju - vargu, o ir sunku spėti, nes priežastis neaiški. Vaiką, vieną palikti... ...kovojo gi su ignoravimu - išmetė kibirėlį - šaunuolis, dar nesusigūžia savy, kovoja, kaip sugeba, o suaugėlių reiklas perskaityti, dėl ko ir kodėl tokiais būdais kovoja. Aišku, galva palinksi, gi dėmesį gavo, progą pabūti reikšmingu, o dar ir nušvitusį artimo žmogaus veidą po linksėjimo, kad supranta...kalbos turi pasiekti tikslą, būti labai trumpos...kitokios bevertės (dėmesį skirti kitaip, pozityviau būtų labiau racionalu)

Sunute, jis moka skaityti, bet jis nejo skaityti, jis atsisedes triuksmavo ir viskas.

Sveikos visos
Beveik po metų grįžau ir aš. Jei išėjau apmėtyta akmenim, tai grįžau juos pati už mėtytojus surinkus. Stipresnė, teisesnė, daugiau žinanti ir galinti daugiau padėti.

Sveika, čia sugrįžus

Gera matyt