Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

ir mato, kad kiti greitai paruošia tai greitai susiorientavo.

Taip, mergina ta pati, dabar jai 5'eri
Sesę ir toliau dievina, bet aš esu numeris 1 "Myliu" girdžiu
100 kart per dieną, matyt save nori įtikinti Na taip, VN patirtis 3 metai, pas mus tik metus...

smsas, kantrybės, nes tai trunka kur kas ilgiau nei norėtume...Aš ir po 3 metų gyvenimo namie negaliu pasakyti, kad adaptacija baigta, bet skirtumas tarp to kas buvo ir kas yra - ženklus skirtumas.
Laiko laiko ir laiko...

Nea,greičiau ji nesusiorientavo.Mano stumtraukiukas Dabar tik mažoji sesė ją lenkia.Bet bandyti mano kantrybę sugeba.Metai iš metų aiškinama,kad visus testus privalu parodyti tėvams.Visi rodo,ji ne.Gerai,kad vakar prieš susirinkimą dar prišokau prie dienyno... Nesiseka jai matematika.Bet taip įdomiai-tarpais,bangom.Auklėtoja sako,-net nutirpau pradėjus tikrint,jau galvojau viskas.Bet į darbo galą įsivažiavo.Rezultate penketas

Būtent. Nors yra dalykų, kurie nekinta - tiesiog įgimtos savybės - jautrumas, judrumas, net laisvės poreikis (mano mažiui). Galima išmokyti suvaldyti, įsprausti daugiau mažiau į taisyklių rėmus, bent tiek, kad per labai netrukdytų pačiam vaikui ir aplinkiniams. Tam reikia laiko ir svarbiausia - abipusių pastangų. Labai reikia sekti, kad mažasis bičiuliukas taip pat dėtų pastangas.
Papildyta:


Mažasis chroniškas slapukas. Net pratybas klasėje "pamiršta", o testus "turi tik mokytoja' . Nieko, iškutensim tas problemikes. Svarbu dirba pats - nebesėdi beviltiška mina. Labai tuo džiaugiuosi. Tikiuosi, kad išmoks siekti rezultato bandydamas suprasti ir besiaiškindamas. Dabar virtuoziškai studijuoja aplinkinių suaugusių veido išraiškas, kuriose "parašyti' atsakymai, žvairuoja sveikesne akyte per trejetą suolų, tam, kad nusirašytų...

su savo vaikais negalėjau taikyt jokių panašių priemonių - jos tiesiog neveikdavo. pamanyk tik - į lauką neleisi... Nu ir neisiu. Dukra nieko nesiaiškindavo ir užsisklęsdavo, kas mane pačią varydavo į visišką neviltį, nes nežinodavau kaip ją iš to užsisklendimo iškrapštyt. O sūnus priešingai - iki negalėjimo aiškindavosi kodėl aš taip sugalvojau ir kam nuo to geriau. Bet irgi iš esmės nėjimas į lauką ar pas draugus jo niekaip neveikdavo. Apskritai, vengiu būti kategoriška, kad nereiktų po to keisti savo sprendimų. Mums veikia tik kalbėjimai. Su sūnum kartais labai ilgi, nes jis turi krūvą argumentų, kodėl nedaro to ar ano. Nuo pat mažumės toks buvo.

Tiesa, pas mus piktybiško nesimokymo ir nesusitarimų nebuvo. Pasitaiko nusivažiavimo moksluose. Pvz, dabartinė mūsų problema - rašiniai. Nežinau jokių poveikio priemonių, kaip išmokyt sūnų juos rašyt. Žodžiu bendraujant - vaikis tikras mąstytojas, o raštu - nė iš vietos. Mokytoja man sako: turiu problemą, nes nežinau kaip jį išmokyt rašyt rašinius. O aš irgi šito nežinau ir dar man dėl to nėra ramu, nes 11 klasė ir lietuvių kalbos egzaminą jam laikyt teks. Kalba jam sekasi puikiai, rašo be klaidų, knygas skaito, tiesa, tik iš reikalo - programines. Skaito daug, bet dažniausiai mokslo populiariąją spaudą ir internete. Grožine literatūra beveik nesidomi. O rašinius rašyt tingi ir nors tu jam kuolą ant galvos sutašyk...



Galėčiau sau skaityt nors ir dvi naktis. Kai sūnus užsimanytų gult, turbūt tektų susimušt

Nu merginos ir as su savo problemom. Pas mane namuose karo stovis na kaip toj patarlei kas adyna po navyna
Mano mergaite pirmoke , vyras dvi savites pavedziojo ja ir prasidejo"savarnkiskas" vaiksciojimas. I mokykla nueidavo bet su gryzimo namo problemele . Nueidavo pas drauga arba draugus namo parsivesdavo, karta draugai susipese pas ja tai ji juos supeiliu skyre aciu dievui gerai baigesi (bet vienu draugu maziau) liko dar vienas darugas klasiokas (buves jos darzelinokas) nu jos vertas draugas abu labu tokiu pat.
prigrasinau kad jokiu draugu namie, karta gryztu namo ziuriu jos draugas stovi be batu laiptineje. Pasirodo ji batus pro langa ismete ir liepe lipti lauk pro balkona, mat as turejau gryzti ir ji pabijojo.
Tevelis kruva zilu plauku gavo o as suradau motera kad ja diena priziuretu ir sukaupusi visa drasa nuejau pas mokytoja.
Pasirodo ji viena maziausiu skruzdiu klaseje musa astuntokus, sulauze du skecius vaikams i uzpakali ( otu naivume as vis tikejau kad tas vejas niekadejas sulauze mano mazei sketi), klaseje kai aukletoja per pertrauka liepia pabuti klseje ji pabega arba jei pasilieka tai eibiu prirecia. Pastaba penktadieni , vel muse septintoka ir mete kliejus kol galu gale klijai isiliejo ir viena mergaite susizeide pakalbejom , pagrasinom pasaukem ........ Pirmadieni vel pastaba maniske vel muse astuntoka ir kai ukvede bande ja raminti tai puole aiskinti kad ji ginasi . sendien gryzo is aukles namo ir visa valanda braide namuose su batais. as jau neklabu apie nesukabintus ir ismetitus jos rubus ir tai kad pamokas ruose tik tada kai paemi uzduotis ir bedi isasiuvini.
paguoda tik ta kad gabi ir kol kas tik rasyti mokomes nes skaitto ji neblogai sudeda iki 20 be problemu atima tik iki 10 toliau klina.
Bet meeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeluoja tai net nemirksedama ir begalo gudri vos supranta kad pagauta tuoj prisipazysta ir prisiekineja kad nezino kodel sparde septintoka ar astuntoka ar dar kokia eibe dare. Jei mokytoja nerasytu tai nezinociau.
Nezinau ka daryti nes bijau prarasti rysi su vaiku ir bijau, del vyro sveikatos du menesiai sitokiu nervu jam jau skrandis suslubavo naktimis zmogus nemiega.
kaaaaaaaaaaaaaaa daryti gal kokiu minciu kyla

Mūsų pirmokiukė tik neseniai meluoti pradėjo-anksčiau tylėdavo akis padėrus.Tėtis mato progresą Irgi mušasi klasėj-nori lyderiauti,nesigauna,tai žnaibo,ar stumdo.Ačiū Tau,Dieve,už nuostabią mokytoją
Zaikute,adaptacija.Praeis,kaip ir visos bėdos praėjo.Ateik,kaltūniuką pavelsiu Imk balionų,paskraidyk (by tik ne ant šluotos )

Duok die kad tik adaptaciaj nes mano vyras sendien kauke kad ji velnio apsesta nors pats nereligingas .
Ji zinote su mergaitem nedraugauja tik su berniukais, klaseje del lydersytes nesipesa nes idmesni matot astuntokai ka ten mazei. Mokytoja bijo kad viena diena bus ji sumusta nukiek tie vaikai kentes jos ispuolius.

Zaika2 - skamba pokraupiai. Šiaip tai maniškė iš darželio kontrolės ištrukusi irgi elgėsi ojojojoj.... kai nematydavo mokytojai ar kiti reikšmingi suaugę...
O dėl vyresnėlių - vaikas bando savo ribas naujai. Maniškė irgi bandė. Baigėsi tuo, kad puseserės dukra pasistatė greta su nuosavu broliu ir nuauklėjo abu, maniškei tai buvo gerokai nauja patirtis, o va brolio sūnus, prikibusią piktybiškai, paprasčiausiai paėmė už pakarpos ir išnešė iš kambario. Raudojo dvi dienas, ir nei jo tėvai, nei aš neužstojau, neguodžiau, visi sakėm tą patį 'nesielk taip įkyriai, nieks neišmes". suveikė. Su paaugėliais elgiasi mažumą pagarbiau.
Šiaip tai ir toliau geriau sekasi bendrauti su vyresniais bernais. Iš pradžių galvojau, kad tas, kur kalbina 'mankštos simpatija", pasirodo - mokykloje vienoje mokosi, to ano XZ klasiokas - šeštokas. O bendraamžiai "ne tokie įdomūs, mergos kieme bjaurios" ir tt....

Paskaityk.Ir bandyk suprast.Jei nesigauna-lauk,kol aštuntokų mamos ateis aiškintis

na, Zaika2, pavarei...stiprybės, tikėkimės, kad praeis...
mūsų Jonė džiaugiasi mokykla, tik neaišku ar mokykla ja džiaugiasi per fizinį pastūmė 1 berniuką, o nugriuvo 5 ir t.t. Penktadienį reiks užsukti su mokytoja pakalbėti.
Vat kas mane tik erzina ir nervina, pastaruoju metu, tai kad ji labai nori būti vyro rolėje. Su broliu žaidžiu, tai siūlo būti abiems vyrams, buvo draugė savaitgalį su nakvynėm, tai jau ji sakė, kad nenori žaisti namų ir, kad Jonė būtų vyras. Visų drabužių keliai nuzulinti, nes tik arklius arba šunis žaidžia, kai nebūna vyru, žodžiu...Gal kas nutuokiat ar čia reiškia ką tas noras būti vyru ar ne?
Bet džiaugiuosi tuo, kad jai mokykla patinka, labai noriai eina, labiausiai, aišku, patinka fizinis, muzika, ai, sakė, šiaip man patinka mokytis Dėl mokyklos tai ką, siunčiau vyrą į susirinkimą, tai pasakė mokytoja ką mes žinome, kad energijos užtaisas ir visur reikia jai dalyvauti. Bet mokytoja nesureikšmino, nes ne pirma ji tokia ir ne vienintelė, tai tik pasiūlė į kokį sporto būrelį leisti, kad išsikrautų.