
Skaitau ir ... kaip bebūtų man labiausiai nerimą kelia ne jūsų pirmokė, o ... mokytoja/mokykla ir ... jūsų vyras

Gal ne viską parašėte apie elgesį mokykloje, bet man iš to ką parašėte situacija neatrodo labai sudėtinga: nerašote, kad per pamokas gultųsi ant žemės ir klyktų, šokinėtų ant stalų, plėšytų per pamokas vadovėlius ar ištisai pertraukinėtų mokytoją ir visais būdais trukdytų visiems vaikams.
Jei ne tik neparašėte, bet to ir nėra - tai gal ne viskas taip blogai.

Dėl savarankiško parėjimo namo ir draugų būrio namuose. Ne veltui daug kur užsienyje draudžiama palikti vaikus vienus iki 10 ar 12 metų. Jūsiškė tam nesubrendusi. Tai normalu. Manoji pirmoje klasėje irgi nebuvo tam subrendusi, bet mus gelbėjo gera prailginta grupė. Na bet kaip suprantu problemą jau išsprendėte.
Septintokų, aštuntokų užpuldinėjimas???

Jūsų vyro reakcija man irgi kelia didelį nerimą. Parašėte nedaug, bet man rodos, kad jis nežino kaip vaikui padėti, nežino kur ieškoti savo pagalbos ir sunkiai valdo savo emocijas.
Tikrai labai nuoširdžiai rašau - ieškokite pagalbos savo vyrui.

Tai nereiškia, kad dukra visą laiką priekabiaus prie aštuntokų. Vienos problemos praeis, bet atsiras kitos. Ypač paauglystėje. Jis turi išmokti tinkamai reaguoti į vaiko problemas, neprisiimti daugiau neigiamų emocijų negu būtina ir mokėti parodyti meilę dukrai net ir tada jei ji nesielgia tinkamai. Net ir nemokantis/negalintis valdyti savo netinkamo elgesio vaikas turi jaustis mylimas.