Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

Aš praverkiau beveik visą knygą. Skaičiau prieš porą metų. Man visos problemos buvo artimos/skaudžios. Nuo motinos jausmų gimdant ir netenkant kūdikio, nevaisingumo iki jausmų auginant įvaikintą, įvaikinto vaiko noras susirasti šaknis, netekusios motinos nerimas visą gyvenimą... Oi, man nereali knyga buvo. Tinkamu laiku labai. Gal kad pačiai artima ir išgyventa...

Labas,

Einu link globojamo vaiko... Baigiau GIMK mokymus, siuo metu laukiu isvados.... Bet patiriu labai dideli spaudima, kad ne globociau, o ivaikinciau Ar visiems tas spaudimas daromas? Juk puikiai suprantu, kad ivaikinant, valstybe nusiplauna rankas ir niekam nereikia moketi jokiu pasalpu, periodiskai lankyti globojamo vaiko...
Esu pasimetusi del beprotisko moralinio spaudimo... kartais tai norisi net ziniasklaidai papasakoti

Sveika prisijungusi

Šaip atėjo laikas prisprasti prie tų 'rėmimų prie sienos", jų bus ne vienas ir ne du - kodėl neįpareigojate tėvų bendrauti su vaiku ar bent mokėti alimentus, kodėl jūsų vaikas vat toks koks yra, o reiškia nepatogus ir dar dešimtys kodėl...
Mūsų nerėmė prie sienos, bet buvo kitų niuansų. Nekreipk dėmesio ir tiek. Tikrai yra neįvaikinamų vaikų ir jiems reikia pagalbos

Rudze, jeigu jau einate šiuo keliu, tai esate stiprus žmogus, tad nejau leidžiatės kažkokiem spaudimų darymams. Atsakykite taip, kad daugiau nenorėtų spausti. Mums buvo ir dėl dviejų vaikų, kai tik pamatė, jog susimąsčiau apie du ir dėl įvaikinimo spaudimas. Aš susakiau tiek mokytojams, tiek VTAT tiek Įvaikinimo tarnybai savo planus ir jie atsikabino, sutiko net nuolatinėje globnamio globoje esančius vaikus perduoti mūsų nuolatinei globai. Aš, visgi manau, kad šioje situacijoje Jūs sprendžiate ir žinote kas Jums geriausia, o ne kažkas kitas.

Niekas mūsų nespaudžia. Ir nesuprantu, o ko bijoti VTAT apsilankymų? Mes draugaujame ir su soc. darbuotoja, ir su vaikų namų direktore, ir net į šeimos šventes kviečiame, nes tikrai labai malonūs žmonės šioje sferoje dirba. Gal mums tiesiog pasisekė

Mes nebijome VTAS apsilankymų, labai maloni ponia ateina dabar. Bet buvo visokių nemalonybių. Su GN auklėtoja gal pusmetį stabiliai kalbėdavosi telefonu, paskui išėjo iš darbo, o kito numerio nebeturėjom.

į Jūsų biologinio vaiko interesus niekas dėmsio nekreipia, nepastebėjot, kad VTATAS tik siekia gražios statistikos- pagerintumėt įsivaikindamas o ne globodama.

Sveikos merginos

Ir vel man reikia jusu patarimu, minciu, ka daryti, kaip elgtis ir kaip jus elgtumetes, esu pasimetusi ir nebezinau kaip iseiti is situacijos.

Esme tokia, kad mano vaikinas buvo likes parai su seneliais, su vyru buvom isvyke, galimybes vaika pasiimti kartu kaip ir nebuvo, situacija kartojasi kaip ir visada, jau 3 metai kai vaikas seimoj, bet jo elgesys su seneliais nesikeiciai, buna i metus pora sykiu, kai tenka vaika palikti su seneliais ir tiesiog man tai neatrodo normalu, butu idomu isgirsti jusu nuomone. Vaikas visiskai neklauso seneliu, si karta buvo seneliai pas mus namuose, kadangi pas senelius vaikas pridaro daug nuostoliu, tai nusprendem, kad geriau seneliai atvyks pas mus, bet jis visiskai neklauso, mociute stengiasi laikytis tokiu pat taisykliu kaip ir mes, kas negalima vadinasi negalima, bet jam dzin, jeigu jam sako neimk disnacinio i rankas, nespaudinek, nes sugadinsi, jam vienodai, aisku prispaude tiek, kad televizorius neberode Liepia apsirengti, nesirengsiu ir viskas, vaiksto basas, mociute praso apsiauti, jis lyg negirdetu, reikia eiti vakare miegoti, neisna ir viskas, as ziuresiu tv ir viskas, po valandos mociutes prasymu, nueina, bet liepia jai gultis i lova, nes jis kitaip nemiegos, mociute atsigula jis dar 2 val. muistosi ir t.t. na visiskas neklausymas ir mociutes sokdinimas, vaikui 6 metai, mano manymu jis jau puikiai turi zinoti kaip reikia elgtis, prie manes jis tokiu dalyku nedaro, bet vat esant mociutei, lyg tycia viska daro blogai, sugadino mano kosmetika, savo kambaryje sienoj isdraske didziule skyle, pasiemes is spintos naujas supakuotas kojinytes, suplese plesdamas etiketes, nes jis norejo vaikscioti su naujom kojinem ir t.t. Galu gale priejo ir spyre mociutei i koja, uz tai kad ji sudrausmino! Jis puikiai zino, kaip turi elgtis ir kas jo laukia, jeigu jis elgsis netinkamai, bet kiek esam vaika palike su mano tevais, situacija ta pati, elgesi budamas taip pat 3 metu, lygiai taip pat elgesi 6 budamas. Su vyro tevais kiek yra likes irgi yra bandes taip elgtis, bet gavo i sikna ir daugiau nebando sitaip elgtis, zinoma vyro tevai, jo viena kambaryje niekada nepalieka, nes jis butinai ka nors sugadins, tiesiog vaiksto is paskos jo, jeigu vaiaks i wc, seneliai irgi i wc ir laukia, kad ko nepadaryti
Jus man mielosios pasakykit, ar tai yra normalu? Ka galeciau pakeisti? Kaip jam padeti, isaiskinti kas ir kaip? Labai daug su juom kalbam, analizuojam situacijas ir t.t. Bet tik palikus vaika su seneliais, as suprantu, kad musu pokalbiai nieko neduoda, nes vaiaks auga, protingeja, o vat elgesys nesikeicia. Tikiuosi nelabai painiai surasiau ir suprasit ka nori pasakyti

Šypsena, manyčiau jis taip stipriai protestuoja prieš patį palikimo faktą. Niršta, protestuoja ir pyksta ant viso pasaulio.
Nebandėt palikti pvz. su aukle? Nors mažai tikėtina, kad su ja būtų ramesnis, bet gal prie svetimesnio žmogaus nedrįstų taip netikusiai protestuot.
Savo vaikams, kai šie neklauso (negirdi) sakau: "gerai, negirdėk, kai tau ko reikės, aš irgi negirdėsiu". Man padeda. Bet tavo vaiko skauduliai gilesni. Daug daug stiprybės jį šildant ir ieškant atsakymų.

Arna, dekoju uz palaikyma Su aukle nebandem palikti.
Su mumis vaikas kai buna, tai retai negirdi, jeigu pasakau, tvarkysis zaislus, tai gerai mamyte tvarkausi, arba eik jau ruoskis miegucio, nueina praustis, rengtis, nu kartais gi buna, kad nenori kazko daryti, bet tai juk normalu, man antra karta pakartojus jis padaro ko prasau, bet vat tas pasilikimas su seneliai, tai kazkoks kosmaras, kazkokia nesibaigianti rutina is kurios niekaip negalim isbristi ir jis paliekamas tikrai retai, as vis laukiu, kada mociute pasakys, kad vaikas klauso, bet progreso jokio. Siaip jis noriai pasilieka, nori ir su mociute pabuti, bet tas jo elgesys Jis pastoviai isikibes i mane, tetuko jam kaip ir nera, visada mamyte......... issimtinais atvejais kazko praso tetuko, jeigu kas truputi visada kreipsis i mane. Gal isaugs? Nebezinau kaip ji ir besildyti

O gal seneliai per geri su anuku. Ar ne per daug nuolaidziauja ir pan? Cia siaip pamastymui, nes mano krikstasunis panasiai elgiasi su musu mociute (jam promociute). Jei pasilenkus ravi, tai pstums, kad ta i darza ikristu, visaip pravardziuoja, neklauso, atsikalbineja, kai pirmoj klasej po pamoku ateidavo su juo pabut, tai namie irgi nesamones darydavo, pvz su guma telika apklijuodavo, ima peili ir issidirbineja ir pan... Ir is sono labai gerai matos kodel tai vyksta. Nes ta mociute viskam iesko pateisinimu, o ne sudrausminimu. Sakai pliaukstelek per uzpkalai, tai "nu ka ten toki maza musi" (jam dabar jau devyneri, bet tai vyksta jau seniai), sakai nepataikauk jam, o ji bega pinigeli atkisus, "eik cipsa, eik colos nusipirk". O jis apsisukes liezuvi jai rodys... Nei su manim, nei su seneliais taip nesielgia, nes zino, kad neliktu nenubaustas. Man is vis uztenka zodi pasakyt, nes zino, kad as su juo nesiterliosiu...

Sypsena777, man panasios mintys kilo skaitant kaip ir neatleidziu. Kaip močiutė drausmina? Ir ar ji privalo laikytis tų pačių tasyklių, kurias tu esi nustačiusi, tegul ji savas nustato. Kai su Jone čia darže buvo nesusipratimų, tai parašiau savo Pride mokytojui, kuris irgi įvaikinęs sūnų. Tai jis papasakojo apie savo sūnų, kad namie jis vienoks su tėvais, kieme kitoks, su kaimynais trečioks ir pan., o kai jo paklausė kodėl jis su senele elgiasi ne taip kaip prie tėvų, tai jo atsakymas buvo, kad senelė jam ne tėvas Man toks jausmas, kad taviškis mėgaujasi tokia situacija, kad pastato visus ant ausų, nes jis vadovauja, o tegul seneliai jį į vietą pastato ir griežtai, tai gal ir situacija pasikeis...
Pas mus panašiai kaip Arna pasakė. Aš irgi kartoju tą patį, kad jeigu jie negirdi mūsų, tai mes negirdėsime jų. Ir laikomės to. Tai dabar pakanka tik priminti t frazę ir vaikai išgirsta. Vat Jonė tai vis pakarpo savo marškinėlius, su žirklutėm ties bamba truputuką įkerpa. Tai šįryt kai pamačiau, kad gražius marškinėlius sukarpius, tai nervas pajamė. Berods, Karusia yra rašiusi, kad jos vaikas tuo pačiu užsiiminėjo. Maniškė lyg buvo apstojusi, o dabar...Daro užduotėles, tai kai palieku vieną vis pasikarpo ir, kiek spėju, darželyje, nes su tais marškinėliais tik darželyje būna. Žodžiu, pasakiau, kad aš nesiųsiu, nepirksiu naujų, o vaikščios su tokiais. Dabar pas mus ši savaitė gero elgesio, nes pažadėjau, kad jeigu gražiai elgsis, tai šeštadienį važiuosime į žaislų turgų, nes Jonė nori barbės su arkliu ir karieta, o Mažius dviaukščio autobuso. Tai kol kas jie labai stengiasi, bet vat vis išlenda kas nors ir susnervinu.