Vėdinimas 4

1. Tiek rekupo, tiek ŽŠ funkcija yra pašildyti į patalpas tiekiamą orą. Skiriasi kaina, efektyvumas, šildymo būdas, bet funkcija tai ta pati, todėl jie substitutai. O paties ŽŠ kaina dar ir labai priklauso kada tas ŽŠ daromas. Jei suderinama su kitais žemės darbais, tai ypač pigus dalykas. Jei pradedama galvoti jau po namo pastatymo, tai toliau galvoti apie ŽŠ dažnu atveju nebeverta.
Tai žinoma, kad ventiliatorius orą varinėja. Kas gi daugiau...

2. Nėra jie tokie baisūs, kad slėpti juos virš lubų. Bet jie ypač primityvus. Nei elektronikos, nei vamzdžių pajungimų. Timpt už virvutės - ūžia. Timpt - stipriau ūžia. Timpt - nebeūžia. Perdarinėti juos montavimui virš lubų, pajunginėti ortakius - beprasmiškas reikalas. Arba rimtą rekuperacinę sistemą daryti, arba naudoti tuos timpt-timpt tokius, kokie yra. Normalioje padėtyje jis ima orą iš apačios, paduoda iš viršaus, o gal atvirkščiai, bet ne esmė. Vienintelis dalykas, kurį pastebėjau, kas atstovams (gal ir gamintojams) nedašuto - optimaliausia tokį būtų montuoti ne horizontaliai, o vertikaliai, šalia sienos į gretimą patalpą, toje sienoje padarant skylę. Tokiu atveju be jokių ortakių tas timpt-timpt imtų orą tarkim iš virtuvės, o paduotų tarkim į šalia virtuvės esantį miegamąjį. Taip be jokių ortakių būtų sukuriamas šioks toks oro srautas namie iš švarių patalpų į nešvarias ir vėdinamas daug didesnis plotas, nei pora kvadratų aplink tą timpt-timpt.

Jei kalbėti apie apsimokėjimą, tai savaiminės ventiliacijos įrengimas irgi kainuoja, vien tik ventiliacijos kaminėlis jau šiokią tokią sumą sudaro, o jei dar norėsite kokios tai protingesnės sistemos, kuri padidėjus drėgmės kiekiui patalpose pradarytų orlaides, o jai sumažėjus pridarytų (aereco), sumokėsite visam namui, panašią sumą, kaip ir už vėdinimo sistemą su rekuperacija. Tai šiuo atveju, manau rekuperacinė vėdinimo sistema be konkurencijos.

Vis tik mąstymas teisingas. Net PN institutas teigia, kad investuoti į dvi pakankamai brangias sistemas (šildymo ir vėdinimo) yra neprotinga. Atsisakius vėdinimo namo šildymui reikės dvigubai daugiau šilumos, tad reikės galingesnės šildymo sistemos kurios ekspluatacija yra pigesnė - labai panaši sistemą, kaip pas Jus su ŠS.

Investavus į vėdinimo sistemą, per pus sumažėja šilumos poreikis ir šildytis galima pigiai net elektra.

Kadangi suinvestuota į ŠS, rekuperacinė vėdinimo sistema jau ekonominės naudos neatneš, bet jos siūlau neatmesti, dėl kokybiškos ventiliacijos užtikrinimo. Bus sveikesnis klimatas, gaivesnis oras, apsisaugosit nuo pelėsio name, nereikės pastoviai varstyti langų, mažiau jausis negeri kvapai ir pan.

Vis tik, už ~10000 Lt gavau pasiūlymą įrengti vėdinimo sistemą mano namui, kurio plotas ~123m2. Jūsų namo kvadratūros tiksliai nepamenu, bet rodos sukasi apie 80m2, taigi, namas pirmiausiai mažesnis, antras dalykas, jis vieno aukšto, o pas mane du aukštai, tad mano supratimu, rekuperacinė Jums tikrai gali būti pigesnė, gal arčiau arkavos varianto. Vis tik labai nenusipiginsi, nes patys rekuperatoriai kainuoja pakankamai brangiai.

Papildyta:


Taip, tuomet statomas atskiras ventiletorius. Vienas niuansas, reikės ir panašaus dydžio skylės oro pašalinimui, arba namas turės būti an tiek nesandarus, kad per vamzdį pripūstas oras, spėtų pasišalinti, nespėjus name sukilti spaudimui.




Logikos tai tikrai yra, bet vis tik tie įrenginiai man nepatinka, nes jie yra su plokšteliniais šilumokaičiais, o jie per šalčius arba neveiks, nes užšals ir gausis, kad pirktas įrenginys žiemai absoliučiai neatlieka savo funkcijos, o gerai veikia, kada ir šeip malonu langus laikyti pastoviai atidarytus, arba paduodamo oro pašildymui sunaudos elektros energijos daugiau, nei ŠS viso namo ir vandens šildymui.

Norint įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą pigiausiai, ir kad ekspluatacija būtų pigiausia, reikia rinktis tiktai rotorinį rekuperatūrių, jokiu būdu ne plokštelinį.

Perkant plokštelinį, norint kad ekspluatacija būtų pigi, reikia brangios instaliacijos, nes be rekuperatoriaus, dar papildomai reikia įdiekti žemės šilumokaitį.

Norint plokštelinį rekuperatorių įrengti pigiai, jis įrengiamas be žemės šilumokaičio, bet tuomet įsijungia kitos apsaugos nuo šilumokaičio užšalimo priemonės. Jei tai elektrinis tenas, tai jo ekspluatacija gali kainuoti brangiau, nei viso namo šildymas, jei tai žaidimas su srautais, tai didesnę laiko daly bus tiekiamas nepašildytas oras.

Dar pora zodziu apie plokstelinius rekuperatorius, kuriuose priesuzsalimine apsauga vykdoma disbalansuojant srautus. Tokie rekupetatoriai salciu metu veikia ne ka efektyviau uz pastoviai is vonios ora lauk ismetanti ventiletoriu, tik pastarojo irengimas daug pigesnis. Vis tik jo veikimui, reikia kad namas butu nesandarus.

As visgi noreciau sukonkretinti savo situacijos klausima kodel mano mintis slepti virs gipso lubu.

Slepti ne del to, kad jis negrazus, o tam kad pas mane virs lubu sildomas plotas, nera jokiu pertvaru. Visas 95m2 laisvos erdves kurioje galetu cirkuliuoti oras. Tad pakabinus tuos du irenginius jie subslancuotu ora, o per groteles lubose oras patektu i visas patalpas, be ortakiu.

Del plokstelinio: jau sildymo temose diskutavom, kad tu -15 pas mus buna nedaug dienu, tad tuo metu tiesiog isjungti irengnius..

-15C tik kai kurie, aukštesnio našumo šilumokaičiai užšalt gali ir prie 0C.

Siūlau atkreipti dėmesį į konkretaus, Jūsų pasirinkto rekuperatoriaus veikimo žiemą schemą. Joje lauko temperatūra žiemą neatsitiktinai pasirinkta tik 0C.

Be to, niekur neradau informacijos, prie kokių žemiausių lauko temperatūrų šis įrenginys gali dirbti.

Turiu, manau pagrystą įtarimą, kad šis įrenginys stabiliai dirbs tik iki lauko 0C temperatūros.

Vamzdyno aisku siokio tokio reiks padavimui/ismetimui.
Bet tai nesudarys net 1/10 siulomos samatos

Esant tokiai schemai oras gaivus bus tik kitoje gipso pusėje.

O kiek tas "pigus dalykas" kainoja litais? Rekupą galima nusipirkti už 3-5 tūkst. Lt. Ir jis pašildo orą nuo -1С (tokia vidutinė šildymo sezono temperatūra) iki +17.5C. O ŽŠ sezono pradžioje duos tik kokius +10С, о kai žemė per šalčius atvės - sugebės sušildyti orą vos porą laipsnių.
Grubai - naudos iš ŽŠ per šildymo sezoną 4-5 kart mažiau nei iš rekupo. Vadinasi, tam kad jis galėtų konkuruoti su rekupu, jo kaina turėtų būti ne daugiau kaip 600-1000 Lt, (priklausomai nuo didžio). O kiek galėtų kainoti, tarkim, vien papildomo 10 kubų grunto išėmimas ir išvežimas (jei tai vykdoma kartų su kitais žemės darbais, visą technika yra vietoje ir papildomai mokėti už atvežimą nereikia)? Ekskavatoriaus darbas - 150 Lt/val, plius sunkvežimis - 50 Lt/val. Manau, užtruks mažiausia porą valandų. Tai jau - 400 Lt nebėra, o darbas dar ne pradėtas. Dar šimtuką suplosite kad palygintų duobę kastuvu. Po tuo reikės skaldos atsivežti. 15 t. Kainos ~ 2500 Lt. Po tuo reikės tą skaldą arba kasinėti, kad sudėti vamzdelius, o greičiausia - pradžiai sukrauti kitoje vietoje, o po to pervežti rankinių būdų ir užpilti parengtą vietą. Darbas ne iš lengvųjų, tad skaičiuojam kiek daugiau, nei už paprastą žemės kasimą - 10 m3 x 100 Lt = 1000 Lt.
Tad, tik už papildomus žemės darbus sumokėsite, kaip minimum, 4000 Lt. Pigiau nusipirkti dar vieną rekupą.

Prieš porą metų čia žmogus pasakojo, kaip jam firma siūlėsi įrengti ŽŠ. Priskaičiavo 17 tūkst. už viską. Už tokią kainą galima padaryti net 2 gręžinius ir neturėti vargo su visais tais trukumais, kurios turi ŽŠ.

Kolkas man 25m PE vamzdžio kainavo 360lt. Raciokas dirbo visa diena, bet segmentą, kuris buvo reikalingas tik ZS kasė ne daugiau pusvalandžio (40lt). Visi kiti segmentai - i ta pačia duobe su kuo nors kitu. Tai kolkas man ZS atsiėjo 400. Bet dar ilginsiu kokiais 10m, kai elektros įvadą darysiu.
O dėl ekskavatorių už 150, sunkvežimio, ir šiaip samatos už 17k. Jei reikia, galiu ir 1m sąmata paburti. Pridėti gryno sidabro vamzdžiu, montuoti su sraigtasparniu, specialistu komanda atskraidinti is australijos ir t.t.
Ir kodėl ZS paskaiciavus 10-30 kartu brangiau nei man gavosi, tai lyginama su pigiausiu rekupu už 3000? Ko ne Paul už 15k?
O kai zeme, per šalčius atves, ir rekuperatorius naudos nebeduos. Bet per didžiausius šalčius kaip taisykle saulėta, tai dzin kad neveiks nei rekuperatorius, nei ZS.

Žiūrint koks, jei plokštelinis - taip, neduos, jei rotorinis neteisingas teiginys - rotorinis naudos duos ir per šalčius.

Sveiki,

norejau pasiteirauti del vienos problemos, su kuria susidureme Statybos i pabaiga ( bent jau simboliskai ), vedinimo vamzdynai isvedzioti palepeje, paskandinti apsiltinimo sluoksnyje. Vamzdynai sueinai katiline, kur kazkada atsiras ir rekuperatorius ( finansai, finansai.. ).

[img=http://s22.postimg.org/syxxvazzh/Untitled.jpg]

vamzdziai islendantys is lubu katilineje tarpusavyje buvo sujungti tokiomis lanksciomis apsiltintomis zarnomis. Zarnas laikinai numontavom ( kol baigsim apdailos darbus ). Vakar pastebejom, kad is to pilkai nuspalvinto ortakio lasa kondensatas. Nedaug, bet lasa. Kodel ir kaip to isvengti? Nesildomoje palepeje esantis vamzdis tikrai gerai apsiltintas... Gal uzmovus "zarnas" situacija pageres, o gal tik paslepsim kondensata tol kol jo ten prikapses puse kibiro...

Jei darote ŽŠ, tai tikriausiai rekuperatorius bus plokštelinis? Ar kaip?