QUOTE(*** @ 2014 10 31, 22:37)
O tai is kur ir i kur traukia jai skyles nepramustos?
Dėl aukščio ir temperatūrų skirtumo. Tik, kad recirkuliuojamas tas pats vidaus oras...
o kai lauke -10. tai i vidu ir pritraukiat tokio? o i lauka isleidziat +20? biskis aiskumo truksta.
As planuoju visur issivedzioti ortakius, bet rekupas jei stoves, tai gerokai veliau - ateityje.
As planuoju visur issivedzioti ortakius, bet rekupas jei stoves, tai gerokai veliau - ateityje.
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 10 31, 20:58)
Tai šis klausimas tinka visiems plokšteliniams rekuperatoriams. Atsakymas bus, kad prie -10C bus apie 50%, ne daugiau, jei sakys kad daugiau, turėkit rimtą įtarimą, kad meluoja. Va Pupcis realesnį tokio rekuperatoriaus naudingumo procentą prie minusinių temperatūrų pateikė "Prie -5 bus 50%, prie -10 bus 20%. Prie -15 bus 0%", jei sakys didesnį procentą, reikalaukit bandymų rezultatų.
Siūlyčiau paklausti, kokiu būdu užtikrinama priešužšaliminė apsauga. Kad disbalansuojant oro srautus tai aišku, bet disbalansas kompensuojamas bypasso pagalba ar tikimasi pritekėjimų per namo nesandarumus? Jei per Bypassą, tai sakyčiau dar pusę velnio, jei per namo nesandarumus, tai sandariam namui toks rekuperatorius netinka.
QUOTE(mintas @ 2014 11 02, 02:51)
Jei per Bypassą, tai sakyčiau dar pusę velnio, jei per namo nesandarumus, tai sandariam namui toks rekuperatorius netinka.
Jei atitirpinimas realizuotas paduodant orą per bypassą, tuomet paduodamas dar šaltesnis oras į namus ir automatiškai kyla pagrįstas noras susimažinti rekupo greitį arba jis tą padarys automatiškai. Tačiau manau, kad pigiuose rekupų modeliuose nebus tokio "navaroto". Tam bypasso sklendė turi būti motorizuota. Pigiuose modeliuose bus on/off bypassas. Man atrodo Vaillant prabangesnės modifikacijos turi bypass su pavara.
Pvz. Alasca deklaruoja, kad rekupas veikia iki -20. Kažkur bangos forume buvo žmogus idėjęs nufotkintus savo Alascos celiuliozinius šilumokaičius, kaip jie atrodo prie minusinės temp. Apšekšniję kaip reikiant. Nors kita vertus daugumai žmonių, dzin kokius oro kiekius ir kokios temp. orą į namus rekupas paduoda. Nesupranta, neturi laiko, noro gilintis. Pasisamdo firmą, kuri superka ir sumontuoja įrangą ir pamiršta tuos vėdinimo klausimus
Leidžia atostogas Meksikoje ar pan...
Iš priešužšaliminės apsaugos veikimo pamąstymų kilo sekanti mintis dėl plokštelinio rekupo veikimo kartu su ŽŠ. Visuotinai priimta ŽŠ ir rekuperatorių konstruoti nuosekliai, t.y. paduodamas oras pirmiausia pašildomas po žeme, po to rekuperatoriuje. Prie rekupo veikimo ŽŠ prisideda nedaug, temperatūrinio NK prasme, labiau tiesiog užtikrina kad rekupas veiks visada, prie bet kokių oro sąlygų.
O ką jei sandariame name rekupas ir ŽŠ būtų jungiami lygiagrečiai? Kai lauke 0C, ar kokia kita "saugi" temperatūra, rekupas dirba "projektiniu" rėžimu. Temperatūrai pakritus žemiau saugios, rekupas pradeda disbalansuoti srautus. Jei namas sandarus kaip Minto, namo viduje slėgis krenta, o trūkstamas oras vidun gali patekti vien tik pro ŽŠ, ir pro niekur kitur. Jei namas nesandarus - tai jau daug sudėtingiau. Ant ŽŠ turėtų būti montuojamas ventiliatorius, valdomas priklausomai nuo rekupo srautų disbalansavimo lygio. Abejoju, ar nors vienas rekupas turi taip veikiantį išėjimą išorinio ventiliatoriaus valdymui.
Kuo tai geriau už nuoseklų jungimą? Pirmiausia tai, kad ŽŠ eksploatuojamas ne nuolat, o kai jo tikrai reikia ir būtent tokiu intensyvumu, kokio tikrai reikia. Dėl minimizuoto srauto, ŽŠ turės daugiau laiko regeneracijai, taip pat lėčiau judantis oras turės daugiau laiko įšilimui. Iš to seka - kadangi ŽŠ apkrovimas nusimato labai nedidelis, palyginti su lygiagretaus jungimo atveju, tai ir pats ŽŠ gali būti daromas daug mažesnis. Na ir visais lygiagretaus jungimo atvejais galiojantis privalumas - mažesnis srauto pasipriešinimas. Na o tai, kad prie pliuso rekupas gaus ne +8C, o tarkim +1C, anot ed@ skaičiavimų, paduodamo į kambarius oro temperatūrai atsilieps ganėtinai nereikšmingu dydžiu.
Kas dėl mano atvejo - šis postas nereiškia kad taip ir darysiu. Kadangi mano ŽŠ ganėtinai galingas, toliau lieku prie plano porą metų pagyventi be rekuperatoriaus, ir tik tada spręsti dėl rekuperatoriaus poreikio. Bet jei apsispręsčiau rekuperatorių įsigyti, jungimas kogero būtų lygiagretus.
O ką jei sandariame name rekupas ir ŽŠ būtų jungiami lygiagrečiai? Kai lauke 0C, ar kokia kita "saugi" temperatūra, rekupas dirba "projektiniu" rėžimu. Temperatūrai pakritus žemiau saugios, rekupas pradeda disbalansuoti srautus. Jei namas sandarus kaip Minto, namo viduje slėgis krenta, o trūkstamas oras vidun gali patekti vien tik pro ŽŠ, ir pro niekur kitur. Jei namas nesandarus - tai jau daug sudėtingiau. Ant ŽŠ turėtų būti montuojamas ventiliatorius, valdomas priklausomai nuo rekupo srautų disbalansavimo lygio. Abejoju, ar nors vienas rekupas turi taip veikiantį išėjimą išorinio ventiliatoriaus valdymui.
Kuo tai geriau už nuoseklų jungimą? Pirmiausia tai, kad ŽŠ eksploatuojamas ne nuolat, o kai jo tikrai reikia ir būtent tokiu intensyvumu, kokio tikrai reikia. Dėl minimizuoto srauto, ŽŠ turės daugiau laiko regeneracijai, taip pat lėčiau judantis oras turės daugiau laiko įšilimui. Iš to seka - kadangi ŽŠ apkrovimas nusimato labai nedidelis, palyginti su lygiagretaus jungimo atveju, tai ir pats ŽŠ gali būti daromas daug mažesnis. Na ir visais lygiagretaus jungimo atvejais galiojantis privalumas - mažesnis srauto pasipriešinimas. Na o tai, kad prie pliuso rekupas gaus ne +8C, o tarkim +1C, anot ed@ skaičiavimų, paduodamo į kambarius oro temperatūrai atsilieps ganėtinai nereikšmingu dydžiu.
Kas dėl mano atvejo - šis postas nereiškia kad taip ir darysiu. Kadangi mano ŽŠ ganėtinai galingas, toliau lieku prie plano porą metų pagyventi be rekuperatoriaus, ir tik tada spręsti dėl rekuperatoriaus poreikio. Bet jei apsispręsčiau rekuperatorių įsigyti, jungimas kogero būtų lygiagretus.
QUOTE(mintas @ 2014 11 02, 01:51)
Siūlyčiau paklausti, kokiu būdu užtikrinama priešužšaliminė apsauga. Kad disbalansuojant oro srautus tai aišku, bet disbalansas kompensuojamas bypasso pagalba ar tikimasi pritekėjimų per namo nesandarumus? Jei per Bypassą, tai sakyčiau dar pusę velnio, jei per namo nesandarumus, tai sandariam namui toks rekuperatorius netinka.<{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(arkava @ 2014 11 01, 13:32)
1. Kas sukelia oro srautus, jei rekupo nera? Naturaliai (bet niekas neiseina ir gegrizta is lauko).
2. Vadinas cirkuliuoja ratu (ka ismeta , ta paduoda atgal), jeim taip suvokiu
2. Vadinas cirkuliuoja ratu (ka ismeta , ta paduoda atgal), jeim taip suvokiu
ira "paduodamas" vedinimo vamzdynas, yra "istraukiamas" vamzdynas. Kaip ir lauke yra paduodamo vamzdyno groteles, yra ir istraukiamo. Ratu necirkuliuoja, ieina is lauko vienu, o iseina kitu kanalu. Veikia, bet per gerai veikia
QUOTE(Milao @ 2014 11 03, 11:02)
Iš priešužšaliminės apsaugos veikimo pamąstymų kilo sekanti mintis dėl plokštelinio rekupo veikimo kartu su ŽŠ. Visuotinai priimta ŽŠ ir rekuperatorių konstruoti nuosekliai, t.y. paduodamas oras pirmiausia pašildomas po žeme, po to rekuperatoriuje. Prie rekupo veikimo ŽŠ prisideda nedaug, temperatūrinio NK prasme, labiau tiesiog užtikrina kad rekupas veiks visada, prie bet kokių oro sąlygų.
O ką jei sandariame name rekupas ir ŽŠ būtų jungiami lygiagrečiai?
O ką jei sandariame name rekupas ir ŽŠ būtų jungiami lygiagrečiai?
Iš principo viskas turėtų veikti, tik naudos iš to
. Nors ir kaina tokio negalingo ŽŠ bus nedidelė, bet gal geiau iškart rotornis ir ŽŠ iš viso nereikia?
Nesuprantu kokia ZS prasme jai nebus plokstelinio rekuperatoriaus? Tiek siokiu oru tiek stipriai atsalus naudos is +4 tiekiamo oro nelabai matau
Dar ir ortakius gausi visus siltint kitaip nuo kondensato bus slapios visos grindys.
Dar ir ortakius gausi visus siltint kitaip nuo kondensato bus slapios visos grindys.
QUOTE(Milao @ 2014 11 03, 10:02)
Iš priešužšaliminės apsaugos veikimo pamąstymų kilo sekanti mintis dėl plokštelinio rekupo veikimo kartu su ŽŠ. Visuotinai priimta ŽŠ ir rekuperatorių konstruoti nuosekliai, t.y. paduodamas oras pirmiausia pašildomas po žeme, po to rekuperatoriuje. Prie rekupo veikimo ŽŠ prisideda nedaug, temperatūrinio NK prasme, labiau tiesiog užtikrina kad rekupas veiks visada, prie bet kokių oro sąlygų.
O ką jei sandariame name rekupas ir ŽŠ būtų jungiami lygiagrečiai? Kai lauke 0C, ar kokia kita "saugi" temperatūra, rekupas dirba "projektiniu" rėžimu. Temperatūrai pakritus žemiau saugios, rekupas pradeda disbalansuoti srautus. Jei namas sandarus kaip Minto, namo viduje slėgis krenta, o trūkstamas oras vidun gali patekti vien tik pro ŽŠ, ir pro niekur kitur. Jei namas nesandarus - tai jau daug sudėtingiau. Ant ŽŠ turėtų būti montuojamas ventiliatorius, valdomas priklausomai nuo rekupo srautų disbalansavimo lygio. Abejoju, ar nors vienas rekupas turi taip veikiantį išėjimą išorinio ventiliatoriaus valdymui.
Kuo tai geriau už nuoseklų jungimą? Pirmiausia tai, kad ŽŠ eksploatuojamas ne nuolat, o kai jo tikrai reikia ir būtent tokiu intensyvumu, kokio tikrai reikia. Dėl minimizuoto srauto, ŽŠ turės daugiau laiko regeneracijai, taip pat lėčiau judantis oras turės daugiau laiko įšilimui. Iš to seka - kadangi ŽŠ apkrovimas nusimato labai nedidelis, palyginti su lygiagretaus jungimo atveju, tai ir pats ŽŠ gali būti daromas daug mažesnis. Na ir visais lygiagretaus jungimo atvejais galiojantis privalumas - mažesnis srauto pasipriešinimas. Na o tai, kad prie pliuso rekupas gaus ne +8C, o tarkim +1C, anot ed@ skaičiavimų, paduodamo į kambarius oro temperatūrai atsilieps ganėtinai nereikšmingu dydžiu.
Kas dėl mano atvejo - šis postas nereiškia kad taip ir darysiu. Kadangi mano ŽŠ ganėtinai galingas, toliau lieku prie plano porą metų pagyventi be rekuperatoriaus, ir tik tada spręsti dėl rekuperatoriaus poreikio. Bet jei apsispręsčiau rekuperatorių įsigyti, jungimas kogero būtų lygiagretus.
O ką jei sandariame name rekupas ir ŽŠ būtų jungiami lygiagrečiai? Kai lauke 0C, ar kokia kita "saugi" temperatūra, rekupas dirba "projektiniu" rėžimu. Temperatūrai pakritus žemiau saugios, rekupas pradeda disbalansuoti srautus. Jei namas sandarus kaip Minto, namo viduje slėgis krenta, o trūkstamas oras vidun gali patekti vien tik pro ŽŠ, ir pro niekur kitur. Jei namas nesandarus - tai jau daug sudėtingiau. Ant ŽŠ turėtų būti montuojamas ventiliatorius, valdomas priklausomai nuo rekupo srautų disbalansavimo lygio. Abejoju, ar nors vienas rekupas turi taip veikiantį išėjimą išorinio ventiliatoriaus valdymui.
Kuo tai geriau už nuoseklų jungimą? Pirmiausia tai, kad ŽŠ eksploatuojamas ne nuolat, o kai jo tikrai reikia ir būtent tokiu intensyvumu, kokio tikrai reikia. Dėl minimizuoto srauto, ŽŠ turės daugiau laiko regeneracijai, taip pat lėčiau judantis oras turės daugiau laiko įšilimui. Iš to seka - kadangi ŽŠ apkrovimas nusimato labai nedidelis, palyginti su lygiagretaus jungimo atveju, tai ir pats ŽŠ gali būti daromas daug mažesnis. Na ir visais lygiagretaus jungimo atvejais galiojantis privalumas - mažesnis srauto pasipriešinimas. Na o tai, kad prie pliuso rekupas gaus ne +8C, o tarkim +1C, anot ed@ skaičiavimų, paduodamo į kambarius oro temperatūrai atsilieps ganėtinai nereikšmingu dydžiu.
Kas dėl mano atvejo - šis postas nereiškia kad taip ir darysiu. Kadangi mano ŽŠ ganėtinai galingas, toliau lieku prie plano porą metų pagyventi be rekuperatoriaus, ir tik tada spręsti dėl rekuperatoriaus poreikio. Bet jei apsispręsčiau rekuperatorių įsigyti, jungimas kogero būtų lygiagretus.
Sveiki,
namas ne PN (spaliais sildytas) , ortakiai jau yra rekupo dar ne. i toki galvoju rotacini LT Siauliu gamybos koki deti, gal kas naudojate ?
atsiliepimai domintu, ju piultus pamacius net purtyt pradeda, bet tiek to...........
ar koki kita gamintoja pasiulytumet ?
namas ne PN (spaliais sildytas) , ortakiai jau yra rekupo dar ne. i toki galvoju rotacini LT Siauliu gamybos koki deti, gal kas naudojate ?
atsiliepimai domintu, ju piultus pamacius net purtyt pradeda, bet tiek to...........
ar koki kita gamintoja pasiulytumet ?
QUOTE(litunas @ 2014 11 03, 14:52)
Sveiki,
namas ne PN (spaliais sildytas) ,
namas ne PN (spaliais sildytas) ,
Namo apšiltinimas spaliais nesukelia problemų jam tapti PN.
QUOTE
i toki galvoju rotacini LT Siauliu gamybos koki deti, gal kas naudojate ?
Rotacinis - teisingas pasirinkimas Lietuvos klimate. Konkrečiai patart negaliu, neeksplotuoju.
Jei remtis Koridos pavyzdžiu, tai iš ŽŠ ne +4, o +8. Na gerai, preitą žiemą šalčiai netruko ilgai, gal kitą žiemą ir nukris paduodamo oro temperatūra iki +4C į žiemos pabaigą, bet tai vis tiek šilčiau nei tarkim -15. O į žiemos pabaigą saulėtų dienų jau būna daug, tai pablogėjusį ŽŠ efektyvumą kompensuos pagerėjęs saulės kolektorių efektyvumas.
Net jei be saulės kolektorių, pas Koridą rekuperatorius leistų sumažinti šilumos nuostolius gal kokiais 100Lt per metus. Kiek turi kainuoti rekuperatorius, kad atsipirktų?
Grindys šlapios? Gal lubom tai labiau gresia? Šiaip ar taip elektra šiek tiek pašildant, bent porą metų tikrai išgyvensiu, iki apsisprendžiant dėl rekuperatoriaus.
Net jei be saulės kolektorių, pas Koridą rekuperatorius leistų sumažinti šilumos nuostolius gal kokiais 100Lt per metus. Kiek turi kainuoti rekuperatorius, kad atsipirktų?
Grindys šlapios? Gal lubom tai labiau gresia? Šiaip ar taip elektra šiek tiek pašildant, bent porą metų tikrai išgyvensiu, iki apsisprendžiant dėl rekuperatoriaus.
QUOTE(*** @ 2014 11 03, 13:47)
Nesuprantu kokia ZS prasme jai nebus plokstelinio rekuperatoriaus? Tiek siokiu oru tiek stipriai atsalus naudos is +4 tiekiamo oro nelabai matau
Dar ir ortakius gausi visus siltint kitaip nuo kondensato bus slapios visos grindys. <{POST_SNAPBACK}>
Dar ir ortakius gausi visus siltint kitaip nuo kondensato bus slapios visos grindys. <{POST_SNAPBACK}>
Taip lubom. As tiesiog is patirties rasiau, kai neturejau rekupo nesant labai saltam orui palikau nakciai pusi ora i vidu per vamzyna, grindys buvo visos slapios ryte (lubu tada dar nebuvo, butu buves slapias gipsas).
ZS greiciausiai neatsalo tik todel kad oro srautas buvo labai mazas. Reiskias i lauka mesit 21c i vidu 4, tokiu atveju siokiu oru kaip siandien vedinsites elementariai mikro ventiliacija. Sekantis zingsnis sakysit jog kapoti malkas yra sveika o malkos arba briketai yra pigu ir ekologiska
ZS greiciausiai neatsalo tik todel kad oro srautas buvo labai mazas. Reiskias i lauka mesit 21c i vidu 4, tokiu atveju siokiu oru kaip siandien vedinsites elementariai mikro ventiliacija. Sekantis zingsnis sakysit jog kapoti malkas yra sveika o malkos arba briketai yra pigu ir ekologiska
QUOTE(Milao @ 2014 11 03, 14:46)
Jei remtis Koridos pavyzdžiu, tai iš ŽŠ ne +4, o +8. Na gerai, preitą žiemą šalčiai netruko ilgai, gal kitą žiemą ir nukris paduodamo oro temperatūra iki +4C į žiemos pabaigą, bet tai vis tiek šilčiau nei tarkim -15. O į žiemos pabaigą saulėtų dienų jau būna daug, tai pablogėjusį ŽŠ efektyvumą kompensuos pagerėjęs saulės kolektorių efektyvumas.
Net jei be saulės kolektorių, pas Koridą rekuperatorius leistų sumažinti šilumos nuostolius gal kokiais 100Lt per metus. Kiek turi kainuoti rekuperatorius, kad atsipirktų?
Grindys šlapios? Gal lubom tai labiau gresia? Šiaip ar taip elektra šiek tiek pašildant, bent porą metų tikrai išgyvensiu, iki apsisprendžiant dėl rekuperatoriaus.
Net jei be saulės kolektorių, pas Koridą rekuperatorius leistų sumažinti šilumos nuostolius gal kokiais 100Lt per metus. Kiek turi kainuoti rekuperatorius, kad atsipirktų?
Grindys šlapios? Gal lubom tai labiau gresia? Šiaip ar taip elektra šiek tiek pašildant, bent porą metų tikrai išgyvensiu, iki apsisprendžiant dėl rekuperatoriaus.
