Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 4

QUOTE(mintas @ 2014 11 03, 15:40)
Namo apšiltinimas spaliais nesukelia problemų jam tapti PN.
Rotacinis - teisingas pasirinkimas Lietuvos klimate. Konkrečiai patart negaliu, neeksplotuoju.


gal neeksploatuodamas nuomone turit ?
gal kurie gerai uzsirekomendave ?
Atsakyti
Jei teisingai prisimenu, Korida pūtė 300m3/h, bet ne nuolat. Vidutiniškai apie 100m3/h. Žiemą tai yra visai padorus kiekis vidutiniam namui, kur gyvena vidutinė šeima. ŽŠ greičiausiai neatšąlo, nes yra pakankamo ilgio.
Tokiu oru kaip šiandien, EE namui tikrai nėra nei rekuperatoriaus, nei šildymo poreikio. +10 ir dar saulė šviečia.
Ir malkos (ne briketai) ekologiška, ir jas kapoti sveika, bet bet pasitenkinsiu tuo džiaugsmu tiek, kiek jo bus į kokią kaimo sodybą nuvažiavus. Namie visus SPA ir panašius malonumus įsirenginėti per brangu.
QUOTE(*** @ 2014 11 03, 15:15)
ZS greiciausiai neatsalo tik todel kad oro srautas buvo labai mazas. Reiskias i lauka mesit 21c i vidu 4, tokiu atveju siokiu oru kaip siandien vedinsites elementariai mikro ventiliacija. Sekantis zingsnis sakysit jog kapoti malkas yra sveika o malkos arba briketai yra pigu ir ekologiska biggrin.gif <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
Klausykit, židinių temoj vienas žmogus mestelėjo idėją, kaip židinį, gal būt, būtų galima panaudoti vėdinimui. Mano būtų toks pasvarstymas: 1. Pasistatai kapsulę su išorine oro jungtimi; 2. Atvedi vamzdį iš lauko ir pameti po kapsule; 3. Prie kapsulės išorinio oro jungties pajungi kitą vamzdi, kad siurbtų orą iš patalpų. Na o pats procesas turėtų vykti tokia eiga: 1. Degdama kapsulė siurbia nešvarų orą iš patalpų ir išmeta pro kaminą; 2. Šviežias oras iš lauko yra pašildomas kapulės ir ortakiais arba natūralios konvekcijos būtų išnešiojamas po patalpas. Būtų koks tolkas? biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(GoldenEye @ 2014 11 04, 00:58)
Klausykit, židinių temoj vienas žmogus mestelėjo idėją, kaip židinį, gal būt, būtų galima panaudoti vėdinimui. Mano būtų toks pasvarstymas: 1. Pasistatai kapsulę su išorine oro jungtimi; 2. Atvedi vamzdį iš lauko ir pameti po kapsule; 3. Prie kapsulės išorinio oro jungties  pajungi kitą vamzdi, kad siurbtų orą iš patalpų. Na o pats procesas turėtų vykti tokia eiga: 1. Degdama kapsulė siurbia nešvarų orą iš patalpų ir išmeta pro kaminą; 2. Šviežias oras iš lauko yra pašildomas kapulės ir ortakiais arba natūralios konvekcijos būtų išnešiojamas po patalpas. Būtų koks tolkas?  biggrin.gif

Reikėtų trijų vaidilučių, kurios kūrentų ugnį 24/7 pamainomis, kurios užtikrintų pastovią ventiliaciją.
Oras būtų labai išsausėjės žiemą, gal ir kvapų būtų dėl didelės temperatūros ortakyje.
Namas turėtų būti labai sandarus arba kamino sukuriamas slėgis (vakuumavimas) turėtų atitikti kaitinamuose ortakiuose tekančio į viršų šylančio šviežio oro sukuriamą slėgi, bet tai nerealu, nes kaminas "patrauks" daugiau, nei ortakiai "papūs". Patalpose liks sumažėjęs slėgis (nesuderinti srautai).
Vėdinamui reikalingi oro srautai nebūtinai sutaps su malkų kiekių (degimui reikalingo oro kiekiu), reikalingu šildyti namui. Kažkurio bus per daug arba per mažai.
Čia grynai teoriniai pamąstymai.

Atsakyti
QUOTE(GoldenEye @ 2014 11 04, 01:58)
Klausykit, židinių temoj vienas žmogus mestelėjo idėją, kaip židinį, gal būt, būtų galima panaudoti vėdinimui...

Tai nėra nauja idėja- panaudoti židinio (ugniakuro) šilumą rekuperacijai. Nežinau, kokiame temperatūriniame diapozone gali veikti vėdinimo įrenginiai, bet įtariu, kad iki kokių max. 70 C įšilęs oras įrenginio įsiurbime neturėtų jam kenkti (variklių guoliams, filtrams ir pan.). Dažniausia židinio vieta- svetainė. "Standartinė" židinio "dėžės" konstrukcija yra pagrindinė kamera, kurioje patalpintas ugniakuras ir viršutinė gaisrinė (dekompresinė) kamera. Gaisrinė kamera visiškai izoliuota nuo pagrindinės. Pagrindinė kamera turi konvekcines groteles apačioje ir viršuje, temperatūra joje per aukšta grąžinimui į rekupą. Gaisrinė kamera "standartiniam variante" taip pat turi konvekcines groteles. Kokia temperatūra bus gaisrinėje kameroje priklauso nuo panaudotų medžiagų dėžes konstrukcijoje. Pas mane šias kameras skiria Silca250KM 50mm plokštė. Tempertūra gaisrinėje kameroje apie 40 C. Jeigu pertvarai būtų panaudota plonesnė plokštė, gaisrinės kameros temperatūra būtų kažkiek aukštesnė. Per gaisrinę kamerą praėjęs ir sušilęs oras gali būti grąžinamas į rekupą. Svetainės patalpa neretai būna sujungta su virtuve. Išeina gera svetainės zonos vėdinimo schema: tarkim name gyvena 4 žmonės. Svetainėje paduodam 140m3/h iš kurių 70m3/h traukiam virtuvėje ir 70m3/h per židinio gaisrinę kamerą... Pas mane pvz. rekupas dirba 24h per parą, todėl nesibaiminčiau dėl gaisrinės kameros perkaitimo. Arba galima sumontuoti termostatą, kuris pakilus temperatūrai įjungs priverstinai rekupą, jeigu jis buvo išjungtas.
Ištraukimo ortakį galima daryti ir kuo arčiau pagrindinės kameros viršutinių konvekcinių grotelių, tik reikėtų nepersistengti su temperatūrom. Esu išmatavęs ir +90 C.
Rekupo srautus reikėtu subalansuoti, taip, kad name būtų "lengvas" viršslėgis (jeigu nėra atskiro oro pritekėjimo tiesiai į ugniakuro degimo kamerą).
Gal kas kažką panašaus eksploatuoja?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pupcis: 04 lapkričio 2014 - 14:58
QUOTE(Pupcis @ 2014 11 04, 14:51)
Tai nėra nauja idėja- panaudoti židinio (ugniakuro) šilumą rekuperacijai. Nežinau, kokiame temperatūriniame diapozone gali veikti vėdinimo įrenginiai, bet įtariu, kad iki kokių max. 70 C įšilęs oras įrenginio įsiurbime neturėtų jam kenkti (variklių guoliams, filtrams ir pan.). Dažniausia židinio vieta- svetainė. "Standartinė" židinio "dėžės" konstrukcija yra pagrindinė kamera, kurioje patalpintas ugniakuras ir viršutinė gaisrinė (dekompresinė) kamera. Gaisrinė kamera visiškai izoliuota nuo pagrindinės. Pagrindinė kamera turi konvekcines groteles apačioje ir viršuje, temperatūra joje per aukšta grąžinimui į rekupą. Gaisrinė kamera "standartiniam variante" taip pat turi konvekcines groteles. Kokia temperatūra bus gaisrinėje kameroje priklauso nuo panaudotų medžiagų dėžes konstrukcijoje. Pas mane šias kameras skiria Silca250KM 50mm plokštė. Tempertūra gaisrinėje kameroje apie 40 C. Jeigu pertvarai būtų panaudota plonesnė plokštė, gaisrinės kameros temperatūra būtų kažkiek aukštesnė. Per gaisrinę kamerą praėjęs ir sušilęs oras gali būti grąžinamas į rekupą. Svetainės patalpa neretai būna sujungta su virtuve. Išeina gera svetainės zonos vėdinimo schema: tarkim name gyvena 4 žmonės. Svetainėje paduodam 140m3/h iš kurių 70m3/h traukiam virtuvėje ir 70m3/h per židinio gaisrinę kamerą... Pas mane pvz. rekupas dirba 24h per parą, todėl nesibaiminčiau dėl gaisrinės kameros perkaitimo. Arba galima sumontuoti termostatą, kuris pakilus temperatūrai įjungs priverstinai rekupą, jeigu jis buvo išjungtas.
Ištraukimo ortakį galima daryti ir kuo arčiau pagrindinės kameros viršutinių konvekcinių grotelių, tik reikėtų nepersistengti su temperatūrom. Esu išmatavęs ir +90 C.
Rekupo srautus reikėtu subalansuoti, taip, kad name būtų "lengvas" viršslėgis (jeigu nėra atskiro oro pritekėjimo tiesiai į ugniakuro degimo kamerą).
Gal kas kažką panašaus eksploatuoja?


Viršslėgis negerai. Šiltas oras sverbsis per sienas į lauką, to pasėkmės aiškios.
EC ventiliatoriams visa elektronika yra prie variklio, +70C aplinka reikštų, kad korpuse temperatūra pakils iki +80-90C, jeigu varikliui tai dar gal ir nieko, tai jo elektronikai čia jau ryškiai per daug.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 11 04, 16:15)
Viršslėgis negerai. Šiltas oras sverbsis per sienas į lauką, to pasėkmės aiškios.
EC ventiliatoriams visa elektronika yra prie variklio, +70C aplinka reikštų, kad korpuse temperatūra pakils iki +80-90C, jeigu varikliui tai dar gal ir nieko, tai jo elektronikai čia jau ryškiai per daug.

Kas liečia viršslėgį:
Jeigu name yra židinys, viršslėgis bet kokiu atveju, geriau nei "vakumas". Jeigu name bus slėgis mažesnis, nei lauke pasekmės užkūrus židinį taip pat bus aiškios- pilni namai dūmų. Rekupas nepalaiko našumų tiksliai (ne ta įrangos kainų kategorija), todėl ir sakau, kad apsisaugant geriau palaikyti viršslėgį. Galima ne visą laiką tik prieš kuriant židinį (kūrenantis). Pvz rekupo režimas būtų perjungiamas su jungikliu šalia židinio, o "įprastinis" (be viršslėgio) režimas grąžinamas atvėsus židiniui. Čia visos tos automatizacijos priklauso nuo vėdinimo įrenginio "valdiklio" lanstumo.
Kas liečia elektronikos temperatūras:
Nesvarbu EC ar AC variklis. Jo apvijose esantis termistorius arba bimetalinė plokštelė "suveikia" prie min. 120 C (būna ir 140 C) (apsauga nuo perkaitimo).
Kita vertus rekupas dažniausiai būna sumontuotas patalpoje kurioje temperatūra +20 C. Iš patalpų imamas oras +20. Taigi įrenginio viduje temperatūra "normaliu" atveju irgi +20 C. Jeigu, kūrenantis židiniui, dalis oro (70m3/h tarkim = 50% pasiurbiamo srauto) į rekupą grįš nuo gaisrinės kameros +70, kokia temperatūra bus įrenginio dėžės pasiurbime iš patalpų? Apie +45. Galima gilintis į smulkmenas, tačiau faktas, kad protingai suplanavus temperatūra rekupo viduje neužkils daugiau 60-70.
Atsakyti
QUOTE(Pupcis @ 2014 11 04, 16:28)
Kas liečia elektronikos temperatūras:
Nesvarbu EC ar AC variklis. Jo apvijose esantis termistorius arba bimetalinė plokštelė "suveikia" prie min. 120 C (būna ir 140 C) (apsauga nuo perkaitimo).
Kita vertus rekupas dažniausiai būna sumontuotas patalpoje kurioje temperatūra +20 C. Iš patalpų imamas oras +20. Taigi įrenginio viduje temperatūra "normaliu" atveju irgi +20 C.  Jeigu, kūrenantis židiniui, dalis oro (70m3/h tarkim = 50% pasiurbiamo srauto)  į rekupą grįš nuo gaisrinės kameros +70, kokia temperatūra bus įrenginio dėžės pasiurbime iš patalpų?  Apie +45.  Galima gilintis į smulkmenas, tačiau faktas, kad protingai suplanavus temperatūra rekupo viduje neužkils daugiau 60-70.

Svarbu. AC variklis neturi elektronikos, tik kondensatorius stovinčius atskirai ir dar dažnio keitiklį kai kada, bet jis irgi toli nuo variklio.
EC ventiliatorius turi krūvą elektronikos pačiame ventiliatoriaus korpuse, t.y. pusiau ortakyje, ne pačioje rekuperatoriaus dėžėje astkirai.
user posted image
Jis ir kais labiau nuo karšto oro ortakyje. Pirmiausia kentės elektrilitiniai kondensatoriai, trumpės jų resursas. Gamintojo nurodomos aplinkos temperatūros ribos įprastiniams EC ventiliatoriams tikrai nesiekia +70C
Atsakyti
Griztu atsakymais:

1. Koks naudingumas prie minusines temperaturos?
Rekuperatoriaus efektyvumas svyruoja tarp 70 ir 95 procentų, nepriklausomai nuo temperatūros, naudingumas daugiau priklauso nuo drėgmės santykio ore. Tik ęsant minusinei temperatūrai jis įsijungs priešužšaliminę programą, tada efektyvumą paskaičiuoti sunku, nes rekuperatorius daugiau oro šalins lauk negu tieks į kambarį.


2. Iki kokios minus temperaturos gali veikti sis rekuperatorius?
Kaip ir nurodo gamintojas, rekuperatorius veikia iki -20 laipsiu.


3. Prie kiek Pa sis rekuperatorius sukuria 290m3/h?
Jūsų namuose šis agregatas nesugebės įpūsti 290m3. Jūsų nameliui tereikės apie 160m3/h. rekuperatorius dirbdamas 60% pajėgumu, 160m3/h srautą pasieks su 100Pa galia.

Pasiaiskinus info apie si rekuperatoriu, nusprendziau visgi deti Komfovent REGO-200VE-B-EC-C4 PLUS, tuo labiau, kad netiketai labai gera jo kaina pasitaike 4u.gif
Papildyta:
Dar prasyciau pagalbos, perbraiziau schema kokia planuojama daryti, noreciau komentaru ar teisingai parinktos difuzoriu vietos.. g.gif


user posted image
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 11 04, 18:11)
Svarbu. AC variklis neturi elektronikos, tik kondensatorius stovinčius atskirai ir dar dažnio keitiklį kai kada, bet jis irgi toli nuo variklio.
EC ventiliatorius turi krūvą elektronikos pačiame ventiliatoriaus korpuse, t.t....


Gyvenime neišvengiamai tenka šiek tiek susidurti su elektros varikliais ir pavarom (EC, DC, AC sinhroniniais, asinchroniniais varikliais ir kitu. š.). Iš praktikos žinau iki kiek variklis įkaista darbo metu. Tuos apvijų termistorius paminėjau ne veltui. Jie "suveikinėja" (suprojektuota variklio apsaugos grandinė atjungia) varikliui įkaitus iki plius minus 120 C (yra įvairių variantų). Dabar ant greičio atsiverčiu paminėto EMB-Papst centrifūginių ventiliatorių su EC/AC motorais katalogą
http://www.ebmpapst...._2011-09_EN.pdf
ir matau aplinkos temperatūras nurodytas -25...+50, -25...+60 ir pan (gamintojo deklaruotos!). Čia ventiliatoriams su EC. Rekupe elektronika yra ir su AC ventiliatoriais. Ten yra ta pati valdymo plokštė (su elektrolitiniais kondensatoriais ir t.t.). Bent jau Amalvos viename modelyje (kur aš turiu) ta plokštė sumontuota prie pat pasiurbimo iš patalpų ortakio pajungimo angos.
Be to rašiau "protingai suprojektavus" t.y. jei dalis oro bus paimama nuo židinio ir tas oras nebus karštas (iki 60-70), magistraliniame ortakyje susimaišęs su kitų patalpų oru iki rekupo ateis kokių +40...+45. Žmonėms, kuriems patinka mėgautis vakare besikūrenančiu židiniu, tai būtų afigienas vėdinimo pliusas- tinkamai išbalansuoti oro srautai, plius pakūrus židinį pašildai paduodamą į namus orą.
Klausimas tik kaip į tokią temperatūrą reaguotų popieriniai oro filtrai, sandarinimo tarpinės.
Papildyta:
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 11 04, 18:36)
Griztu atsakymais:

1. Koks naudingumas prie minusines temperaturos?
Rekuperatoriaus efektyvumas svyruoja tarp 70 ir 95 procentų, nepriklausomai nuo temperatūros, naudingumas daugiau priklauso nuo drėgmės santykio ore. Tik ęsant minusinei temperatūrai jis įsijungs priešužšaliminę programą, tada efektyvumą paskaičiuoti sunku, nes rekuperatorius daugiau oro šalins lauk negu tieks į kambarį.

Iš šio atsakymo aišku, kad priešužšaliminė apsauga realizuota tik disbalansuojant srautus. Bypass'o sklendė ten neturi tolydaus valdymo. Drėgmė vienodai įtakoja visų plokštelinių rekupų temperatūrinį efektyvumą.

2. Iki kokios minus temperaturos gali veikti sis rekuperatorius?
Kaip ir nurodo gamintojas, rekuperatorius veikia iki -20 laipsiu.

Visi veikia iki minus 20. Tik nenaudingai smile.gif

3. Prie kiek Pa sis rekuperatorius sukuria 290m3/h?
Jūsų namuose šis agregatas nesugebės įpūsti 290m3. Jūsų nameliui tereikės apie 160m3/h. rekuperatorius dirbdamas 60% pajėgumu, 160m3/h srautą pasieks su 100Pa galia.
Linksmas išsireiškimas apie galią....

Pasiaiskinus info apie si rekuperatoriu, nusprendziau visgi deti Komfovent REGO-200VE-B-EC-C4 PLUS, tuo labiau, kad netiketai labai gera jo kaina pasitaike  4u.gif
Papildyta:
Dar prasyciau pagalbos, perbraiziau schema kokia planuojama daryti, noreciau komentaru ar teisingai parinktos difuzoriu vietos..  g.gif

Pakomentuosiu vėliau (jei niekas nepakomentuos), nebeturiu laiko.
Atsakyti
Iš principo teisinga padavimą kambariuose daryti priešingame kampe nei durys, bet šiuo atveju gal jau kiek per toli nugrūsta.
Kam katilinėje oro padavimas? Manau ten pakaktų tik vos vos praviro ištraukimo, kaip negyvenamoje patalpoje. Katilinėje katilo nebus juk?
Ar nėra galimybės tarp abiejų WC patalpų padaryti vėdinimosi groteles? Tuomet ištraukinėti orą būtų galima tik iš mažosios, o didžioji taptų tranzitinė. Tokiu atveju mažosios WC patalpos durys turėtų būti kuo sandaresnės, o didžiosios - atvirkščiai. Taip būtų galima sutaupyti srauto, arba su tuo pačiu srautu turėti efektyvesnį kvapų šalinimą.
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 11 04, 17:36)
Dar prasyciau pagalbos, perbraiziau schema kokia planuojama daryti, noreciau komentaru ar teisingai parinktos difuzoriu vietos..  g.gif <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
Pasidalinsiu savo nuomone ir ispudziais is industrinio viesbucio pabaltijy biggrin.gif (be atidaromu langu su dirbtine ventiliacija, itariu-sandaraus_) ir tokio pacio ofiso (darbo vietos), kuriuose teko praleisti 2 paras.
nezinau kaip issireikst, bet tokiuose namuose gyvent nenoriu. Oras tragiskas, begdavom i lauka pakvepuot, atsigaut. Rytais-skaudancios galvos kai kam.
Nekritikuokit, pastatai teisingai pastatyti ir suprojektuoti, valstybiniai

Gal iprocio reikalas, bet eina sau tie dirbtinumai doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 04 lapkričio 2014 - 21:27