Vaikas nekalba 15 tema

o ko vertos nuomones zmoniu, neturinciu apskritai jokios informacijos apie vaika, jo sutrikima, problemas ir pan? Mama, isgirdus pasiulyma apie spec istaiga - ieskosi siaudo - mazu kas pritars ir nereiks to vaiko ten pervesti... O butent cia tik tokiu pasiulymu ir sulauke - jei tik vaikas gerai jauciasi (o kas gali pasakyti, kad jis jauciasi gerai, kad niekur kitur jam geriau nebus?), i "atsilikeliu" darzeli nevesti... Tik siai informacijai tenorejau papriestarauti, ir nuraminti mama, kad tas "atsilikeliu" darzelis, kaip cia buvo pavadinta - turi ir pliusu ir geru dalyku

tada iš vis bendraut neverta. Nes nei vienas nieko apie nie vieną iš čia nežinom. Turiu galvoj, kad galim šnekėt tik apie orą ir pan.

Kriiste, kaip suprantu , Jūs susidūrusi su kitokio vaiko problema iš abiejų pusių: mama ir profesionalė. Taisykit, jei klystu.
Vaikui pagalbą suteikia tėvai (jei pripažysta problemą), specialistai profesionalai (jei tėvai arba ugdančios įstaigos pripažysta problemą). Tačiau tokių vaikų tėvai turi būti stiprūs kažkaip savaime - jiems niekas jokios pagalbos nesuteikinėja (gal ypač sunkiais atvejais). Apie tai net nekalbama. Man darželio logopedė pasakė tiesiai šviesiai - kad viskas tik nuo tėvų priklauso, suprask, jei aš viso savo gyvenimo nepašvęsiu darbui su vaikų problemomis - niekas nepadės. Man po tokių pareiškimų yra tik sunkiau, nes aš nesu tikra ar viską darau tinkamai, dėl to juk ir kreipiamės pas profesionalus (gerai, turim ir privačią logopedę, kuri nesimėto tokiom frazėm).
Aš manau, mes to čia ir užsukam, pamatyti, kad nesam vieniši su savo kitokiais vaikais. Niekas čia ir nesitiki profesionalių patarimų. Aš labiau šitą skyrelį prilyginčiau informacinos sąvadui (kur kreiptis, kiek kainuoja ir pan.) bei a la virtualiai grupinei terapijai tėvams.
Aš jau minėjau, kad galvoju, jog esat labai protinga moteris, profesionalė ir pan., bet kažkaip skaudžiai skamba Jūsų žodžiai. Man po jų norisi iškelt rankas ir mojuot balta vėliava. Kaip kažkas pasakė - ne tai auditorijai skirti žodžiai. O aš patikslinčiau - ne žodžiai (jie tikrai protingi ir teisingi), o tonas (jei išvis toks yra internetiniam bendravime). Jei tik aš jį išsigalvoju (o tai galiu - nes esu jautri), tada sorry. Kaip sakiau, visuose Jūsų pasisakymuose tiesos tikrai yra.

as irgi kategoriska tona isgirdau viena, ka pataria specialistai, jei pataria, kita, ka tu zinai apie savo vaika, trecia, kitu zmoniu patirtis, kuria gali apmastyti, palyginti, ir gal ut pritaikyti praktikoje, ar tiks tavo vaikui...nes teorija ir praktika kaip zinome yra labai skirtingi dalykai...as is viso super mamose atsiradau delto, kad ieskojau mamu patirties, kaip ir kas vyskta su hiperiukais, nes labai dideli profesionalai is pirmo zvilgsnio ir akies primete maniskiui hiperktyvuma o apie kalbos bedas supratimas ir patirtis atejo tik daug veliau, kai priskaiciau straipsniu, mamu patirciu ir t.t. Ir PPT isvadu.

Aš šį skyrelį skaitau taip pat ieškodama informacijos.
Tiek tėvai, tiek specialistai situaciją dažnai vertina tik iš savo "barikados" pusės. O gaila, nes problema lengviau sprendžiama tuomet, kai tos "barikados" nugriaunamos ir problema vertinama visapusiškai, t.y., tėvai įsiklauso į specialistų nuomones/patirtį, specialistai į tėvų. Konkrečiau, čia aš sužinau, kokie klausimai, būgštavimai kamuoja tėvus, čia aš ieškau "formulių", į kurias tėvai reaguotų adekvačiai, čia sužinau, ką sakyti tėvams tiesiai, ką užuolankom, ką išvis nutylėti. Tskant, mokausi "derybų" meno.
Patirtis rodo, kad ne visi tėvai įsiklausantys ir sukalbami, nes visi specialistai, deja, įsiklausantys ir atjaučiantys.

Kaleda, Jūsų darželio logopedė teisingai pasakė, daug kas nuo tėvų priklauso. Tikrai niekas nepadės, jei tėvai manys, kad specialistai turi viską padaryti. Specialistai suformuoja tam tikrą įgūdį, vaikas "čia ir dabar" atlieka užduotį teisingai, taisyklingai, už specialisto durų vaikas viską užmiršta. Kodėl? Todėl, kad dar reikia išmokti naujai suformuotą įgūdį taikyti visose gyvenimo srityse: parduotuvėje, vonioje, prie vakarienės stalo... Čia jau specialisto nėra, čia jau šeimos stebuklų laukas.

Žodį "stebuklas" pavartojau ne atsitiktinai. Vienas mano "sunkus" vaikas, buksavęs apie 1,5 metų, kažkaip pastebimai, šuoliais pradėjo daryti pažangą, pamaniau, kad gal dar kažkur privačiai lankosi. Sutikus tėvą paklausiau: "Ką jūs padarėt savo vaikui?" O jis atsakė: "Mes visą laiką kalbamės..." Tada aš atsakiau: "Tai - pačios geriausios pamokos..." O mintijau: "Yyyyessss!!! Pralaužiau ledus, įtikinau, jog pagrindiniai vaiko ugdytojai - šeima." Aišku, prieš tai tėvai buvo ne kartą konsultuojami, įtikinėjami, lengva forma šantažuojami "iki mokyklos vaikas turėtų..."
Taigi, šeima padeda įtvirtinti įgūdžius - vaiko pasiekimai akivaizdžiai gerėja. Ar ne stebuklai? Be šeimos pagalbos specialisto pastangos dažnai lieka apgailėtinos.

Nežinau ar teisingai mane supratot - aš einu pas specialistus, kad sužinoti kaip aš turiu padėti savo vaikui, o ne tam kad "priduoti" jį jiems, kad su juo užsiiminėtų. Aš ne viską žinau ir man labai praverčia profesionalo patarimai.

Deja taip... Kaip ir susidurusi su "sunkiu" vaiku bendrojo ugdymo darzelyje ir spec darzelyje (grupeje). Kai gauni "sunku" vaika - jis tampa tavo, tu ji mokai, juo rupiniesi ir visais budais stengiesi (bent as tikrai stengiuosi), kad jis i mokykla iseitu pilnai "istaisytas", bent rimtai "aptaisytas", jei problema nera sutvarkoma iki galo... Ir kai metu gale darai ataskaita apie savo darba ir turi i ja irasyti vaika, kurio sutrikimas pajudejo labai nedaug arba stovi vietoje - ziauriai nesmagu man pries pacia save... Bandai derinti ivairius budus - kad dali darbo prisiimtu tevai - kurie pakelia rankas ir saukia DIRBU, NEGALIU, NEMOKU, NETURIU KADA... Dar daznai - manes NEKLAUSO Vaiku priklauso gana nemazai - neturiu prabangos individualioms pratyboms bendrojo ugdymo istaigoje, imi min 2 vaikus, ir jauti, kad nepadarai per jas net puse to, ka turetum, privaletum, o ir tu pratybu tik 2 per savaite, nu ok, kazkas susirgo, gali paimti trecia karta kartais... Bet ir vaikas suserga - tad issibraukia pora savaiciu...Laikes bega, ir dideliais suoliais aisku vaiko ne naudai - is kitos puses, man tai kas... Iseis i mokykla - taps nebe mano probelma, tegu tevai toliau tiki stebuklu ir ziuri i ji pro rozinius akinius... Iseis i mokykla - nuims juos greitai... Apie vaiko sutrikimus irgi nesprendziu viena - tam ir yra PPT, gi ne darzelio logopedas sprendzia apie spec istaigos reikalinguma. Susiduri su gryzusiais is PPT tevais, kur jau truputi jiems praveria akis, issiskaudine baisingai, kad is ju vaiko "durniu" daro, kad siulo spec istaiga - juk ten tikrai ne del vaiku "durnumo" juos skiria, apskritai iki 7 metu nieks negali pilnai pasakyti apie to vaiko busima intelekta, gal yra vaiku kuriems sunkiau sekasi isiminti skaiciukus, raideles, spalvas ar formas - bet zaidzia, bendrauja jie tikrai vienodai, jie tarpusavyje neisiskirsto - tu geriau kalbi, tu prasciau - jie tiesiog zaidzia...
Spec istaigoje logopedui priskirta kur kas maziau vaikuciu, tad jie imami kasdien ir daznai ne po viena karta, buna individualus, pogrupiniai, grupiniai uzsiemimai. Pacioje grupeje aukletojos teturi 10 vaikuciu, jos tikrai daugiau laiko turi atkreipti demesi i vaiko kalba, ji "pataisyti", paskatinti pasakyti, palaukti atsakymo.
Nera labai didele ta mano patirtis, bet turejau berniuka bendrojo ugdymo istaigoje, visai nekalbanti - dirbau metus tiek su vaiku, tiek su tevais, kol itikinau kad vistik reiktu i ta logopedini (samoningai nesakiau apie spec) darzeli - maciau ka tas vaikas praranda - is jo jau pacios aukletojos nieko nebesitiki... Tikrai aukletojos stiprios, labai dirba su vaikais - ruosia spektakliukus, vaidina, dalyvauja renginiuose is kuriu aprasytas berniukas iskrinta... Kas jam is to, kad pastovi salia kitu? ka jis gauna? kokios patirties? Taip, cia kazkas rase, kad vaikas nenori dalyvauti, nenori sakyti - nors moka, bet jo ir nevercia... O nepagalvojat kad jam nesmagu, geda del savo problemu? jis jau turi kompleksa ir nebedrysta prie draugu pasakyti eilerastuka ar padainuoti... Velgi, bendrojo ugdymo darzelyje vaikai susodinami i ratuka, aiskinamasi dienos tema - aukletoja uzduoda klausimus, vaikai dalinasi turima info, tuo paciu gauna naujos, aukletoja aiskinasi kas kiek kokios informacijos isisavino - ka gauna nekalbantis vaikas? jis nesimoko bendrauti - nes aukletoja turi su kuo bendrauti ir be jo... Po metu tas vaikinukas (jo intelektas tikrai normalus) - pradejo zaisti su jaunesniais vaikais, tad kalba kaip ir nebuvo girdima tobula... Arba su tais, su kuriais kiti zaisti nenoredavo... Tapo uzdaresnis, nieko nebenorintis... O kai perejo i spec darzeli - vaikas atsigavo akyse - ir vaidino, ir deklamavo ir duko ir siuto kaip visi vaikai - buvo pilnavertis bendruomenes narys, aisku tam prireike min puses metu, kad isdrasetu, kad atsirastu pasitikejimas savimi...

As puikiai suprantu, ka isgyvena tevai, kai jiems pasako, kad ju vaikas ne toks, kaip visi... Kad jam reikia daugiau pagalbos ir ta pagalba suteikiama spec darzelyje. Ir lygiai taip pat jauciu - kaip jie griebiasi bet kokio siaudo, net numesto cia forume, kad nereikia pervesti to vaiko i spec istaiga... Tevai patys to labai nenori, jiems tai labai baisu, jie taip pat mano, kad ten tik "atsilikeliai", ir instinktyviai nenori savo vaiko priskirti jiems... Ir kai gauna tokiu komentaru - kad jei tik vaikas puikiai jauciaisi (o kas gali pasakyt kad jis puikiai jauciais? jis tai nezino kad gali jaustis geriau... kad gali buti kitaip...) - geriau ji palikti bendrojo ugdymo istaigoje. Aisku galima, bet tada labai didelis kruvis uzsikraunamas ant saves, kuris daznai nebuna vezamas pastoviai... Nesakau, kad jau spec darzelis padarys viska viska ir teveliai nebetures prisideti, kad is jo isejes vaikas bus toks kaip visi, ir nebetures problemu - ne, to prognozuot tikrai negalima, bet kad vaikas gaus daugiau profesionalios pagalbos - tai faktas Ir retas atejes i spec - verziasi atgal i bendrojo ugdymo Bet va - mamytes, kurioms jau taip sunku, jos labai pazeidziamos, jos dar netiki, kad viskas rimta, juk vaikiukas mazas - ir kai gauna toki palaikyma, jos sustipreja ir atsisako to, kas vaikui ko gero geriausia... As suprantu, kai mamos dalinasi patirtimi kaip dirbti, kur kreiptis, kur lankytis, galbut susitikti, pasidalinti savo patirtimi ir pan. Bet kai buna pati pradzia - jos labai pazeidziamos, o laikas eina deja ne ju vaikuciu naudai...
Papildyta:


nzn, bent man paciai mano tonas neatrodo grieztas ar skaudinantis - tikrai neturiu tokios vizijos kazka cia skaudinti Kazkaip priesingai - stengiuosi apginti vaikucius, kuriuos cia izeidineja - kad va spec darzelyje jau tik daunai, autistai ar protiskai atsilike. Tikrai ju nelaikau prastesniais uz bet kuriuos, kad ir nekalbancius - jie visi yra vaikai ir labai labai faini Jie tikrai kitiems vaikams nekenkia ir nieko blogo nedaro


as irgi cia lankaus butent del to Tik ko gero mes kalbame apie skirtingus dalykus, galbut tikrai Vilniuje spec darzeliai blogesni nei Panevezyje... Nors buvo ir labai smagiu pasisakymu apie ciauskuti - jau lankanciu ji, o ne tik mananciu kad tai nevertas demesio "atsilikeliu" darzelis, is kurio vaikas nieko doro negaus, tik prisimokys autizmo ir daunizmo...

Aš teisingai supratau. Ir Jūs teisingai darot, kad konsultuojatės, diskutuojat, reiškiat nuomones ir emocijas. Visa tai yra svarbu.
Tačiau ne mažiau svarbu ir kitos "barikadų" pusės nuomonės. Ankstesnėje žinutėje tiesiog norėjau praplėsti logopedės mintį ir paaiškinti, kodėl ji taip išsireiškė.

Viskas yra gerai: ir diskusijos, ir bandymai vieni kitus suprasti.
Tik reikia pripažinti ir tai, kad kitokių vaikų tėvams yra nelengva. Aš suprantu, kad jūs (specialistai profesionalai) matot visokių tėvų. Aš pati matau, kaip kitų nekalbiukų vaikų tėvai reaguoja į panašias problemas. Vieni jas pripažysta, kiti sako, kad nesamonės , kadangi čia daug žemaičių, visi prisimena žemaitišką anekdotą apie vaiką, kuriam nebuvo ką tėvams pasakyti, kol neištroško ir tada prašneko. Man pasako, kad aš matyt neturiu kur pinigų dėti, jei vedžioju pas privatų logopedą, pati savanoriškai nuėjau į PPT, pati pasiprašiau pas psichologą. Klausia, o kam, juk darželyje gauna nemokamą logopedo pagalbą. O kol nesugrįžom pas vaiko mylėtą privatų logopedą, su darželiniu darbai nepavykdavo. Ėjau, klausinėjau ką daryti. O dabar viskas ok, dirba su abiem, ir nežinau kodėl taip, galiu tik spėlioti.
Aš labai vertinu jūsų pastabas šioj temoj, va, Kristei esu dėkinga už tai, kad perskaičius jos pastabas, nusprendžiau nueiti į PPT .
Ir kai pats stengies padėti savo vaikui, žinoma, kažką ne taip padarai, kartais ir nespėji (reikia juk ir dirbti, kaip ir visiems), dar kaltini save, kad kažką ne taip darei nėštumo metu ar pan., gal ir pastabas priimi jautriai ir labai asmeniškai. Nes niekas nepasako tau guodžiančio ir stiprinančio žodžio, kad tu nekalta, kad taip atsitiko. Tada ieškai vilties čia ar pas psichologą.
Aš manau, kad suprasti tą save katinantį, abejojantį kitokių vaiko tėvą/mamą - tai irgi būtų barikadų nugriovimas. Esu įsitikinusi, kad savo darbe taip ir darote. Tik šiandien sutikot čia sujautrėjusią mamą, kuriai taip liūdna dėl savo vaikų, kad per šią dieną parašė pačius ilgiausius postus SM per savo gyvenimą
Peace and love

As pilnai suprantu tuos visus sujautrejimus... kam nepasitaiko? Kaip ir kaltinimai - cia absoliuciai nieks nekaltas, kad tas vaikiukas toks, o ne kitoks... Va truputi kaltinu mamas, kurios pacios nedirba su vaiku (ir naturalu, nes turi darbus, gryzus po ju ir vaiko jegos nebe tos ir mama turi uzsiimt vakariene, namais, o jei dar vaikas ne vienas...), bet tuo tarpu ir kitiems neleidzia prisiskaite pasaku (neveda ten, kur su juo dirbtu pagal vaiko poreikius)... Aisku galima ir privaciai - bet ar vaikas pajegus dirbti su dviem logopedem, juk skirtingi metodai, skirtingi budai, bent man nepavyko - nes maniske iskart - o ji va taip nesake, o ji va taip nedare - ir nusauk... Arba tas veziojimas po darbu - kai visi pavarge - gi vaiko darbingiausias laikas kaip bebutu - ryte... Bet jei tai pavyksta suderinti VALIO. Viskas super, bi tik vaiko labui

įdomu, kaip įmanoma prisimokyti autizmo ir daunizmo? nesakau, kad tai nevertas dėmesio darželis (nes akivaizdu, kad iš kažkokio bailumo, nors manęs neįvardijat, būtent mane turit omeny, todėl ir atsakau tiesiai šviesiai), tačiau lieku prie nuomonės, kad vaikas, turintis tik kalbos problemų (ir neturintis kompleksų savo darže bei ten gerai besijaučiantis) "normaliame" darželyje pasieks daugiau, nes lygiuosis į "normalios" raidos vaikus. Nežinau, kaip dar pasakyt kitaip... Matau, kad negirdit ir neįsiskaitot.


Jei čia vėl netyčia apie mane - tai bent aš dirbu su savo vaiku. Daug. Ir privati logopedė dirba, ir aš dirbu, ir vaikas dirba. Kažko įsivaizduoju, kad pagal tokią formulę nemažai mamų gyvena (logopedė-mama-vaikas -visi dirba), ir kad tas, kuris neturi lėšų logopedei arba daržely esanti logopedė negali dirbt su vaiku arba neturi ryšio su juo + tas, kuris neturi galimybės dirbti namuose su vaiku, + tas, kuris čia lankosi - savaime rinksis tokį darželį, kuriame vaikas galės gauti daugiau pagalbos (tą minėtą specialųjį).

Tai gal užteks čia moralizuoti ir kaltinti? Mažų mažiausiai neturit tam moralinės teisės Neįsivaizduokit, prašom, kad visi atvejai, su kuriais susidūrėt jūs, kartojasi visiškai vienodai ir čia esančių žmonių gyvenimuose ir juos galite be atodairos taikyti.
Papildyta:

Prašau pacituoti, kas, be jūsų, pasakė tokius žodžius apie spec. darželius lankančius vaikus?

Nes be citatos tai atrodo, kad tik jūs čia taip apie juos ir kalbat. Ir apie išsimokymą autizmo ir daunizmo, ir va čia kaip "mielai" surašėt...

Lyg autistai, daunai ir protiškai atsilikę - tai jau būtų kažkas labai "tokio"... Priminsiu, kad nei daunas, nei autistas, nei protiškai atsilikęs nėra įžeidimas, tai diagnozė, o jūs čia vartojat kaip įžeidimus... Negražu kaip 'specialistei".
Papildyta:
Bent aš tai laikau, kad spec. darželiuose vaikai lankosi tie, kurie atsilikę - KAIP NORS. KUR NORS.

Jei tamstai tai siejasi su įžeidimais, siūlau dirstelt į veidrodį... Nes pas pačią matyt pasąmonėj negeri dalykai, susiję su spec. darželiais, dedasi...

Oi merginos, na ir priraset jus Aciu

Situacija buvo tokia, kad vaikui del kalbos direktore primygtinai siulo eiti i logopedini, nes ju logopede negales skirti vaikui tiek laiko kiek turetu.
As tiesiog sakau, kad jei su vaiku uzsiimame privaciai, tai man jusu logopedes ir nereikia, jei jos pagalba vis tiek bus nekokybiska ir jos bus per mazai
Nes ji tipo jau ir taip labai apkrauta.

Man asmeniskai darzelis siuo metu tai istaiga, kurioje vaikas mokosi bendrauti, jam smagu su vaikais. As nesitikiu nerealaus lavinimo, kai grupese apie 20 vaiku ...ir VISI turi piesti SIANDIEN obuoli, o rytoj VISI turi padaryti dar kazka. As uz mokyma pagal poreikius ir galimybes, tik valstybines lavinimo istaigos to padaryti neturi galimybiu. Todel keista kad visa visuomene ir svietimo istaigos garsiai saukia apie integracija, o svietimo istaigos realiai daro visai kas kita.
Juk kaip nepatogu su "nepatogiais" vaikais.

Kaip ir suauge, vietoje to, kad pervesti per gatve nematanti zmogu, geriau apsimetame, kad jo nera, juk kaip nepatogu, jei prieisiu ir pripazinsiu jo negalia. O dar aplinkiniai visi ziures ... Bet kaip tokie zmones apsidziaugia gave demesio ir pagalbos. Normalu visiems matant spjauti ant saligatvio, o parodyti atjauta jau kazkas nepatogu.
Man atrodo, kad SVEIKOJE visuomeneje VISI turi buti priimami vienodai.