Sveikutės
Visas mus su Mamyčių dienele.
Tikiuos visos buvot vienaip ar kitaip pasveikintos,ir pačios savo mamytes pasveikinot
Mes savosioms darėm pietus šiandie..turėjo būt marinuoti sparneliai ir žuvis folijoje ant laužo,bet dėl šalto oro gavosi orkaitėj viskas
O mano vaikelis (didysis) mane kaip originaliai pasveikino...atnešė tortą su degančiom 18 žvakučių..ir pasveikino,kad jau 18 metų esu mama..liepė susigalvot norą ir užpūst žvakutes..net susigraudinau kažkaip..
Mažius kažkaip irgi daugiau bučkių dalinėjo,nei įprastai.. ,bet zbitkių irgi daugiau buvo...
Gera, gera ,gera būt mama..visada...vaikai - pats geriausias gyvenimo projektas.

Koks tuščias ir neįdomus būtų mano gyvenimas be jų...sėdėčiau išvalytuose,ištvarkytuose namuose,eičiau viena pasivaikščioti,važiuočiau pakeliaut viena..bambėčiau ant kaimynų vaikų,kam jie tiek triukšmauja..piktu žvilgsniu žiūrėčiau parduotuvėj,kaip mamos nesutvarko savo pyplių siautėjančių prie žaislų skyriaus..
Oi ne...negeras gyvenimas toks būtų..na o kur dar mažų rankyčių apsikabinimas,ir nugleizėtomis lupytėmis nubučiuotas veidas..
MYliu be proto savo vaikus,net ir tada ,kai rėkiu ant jų..

,už kokius nedarbius..,net tada,kai jaučiu savo stogo čiuožimą nuo triukšmo ir erzelio..ir kai laukiu greičiau nakties,kd nueitų miegot,ir galėčiau tylumoj atsikvėpt
Be viso to,gyvenimas būtų nepilnavertis...bent jau man
Taip norėčiau pkeliaut kur nors,atitrūkt nuo kasdienybės,draugė siūlė,varom sako,kur šilta,savaitikei,vyrs mano jau ir pasiūlymus visus atsiuntė,rinkis į kokią šalį norėtum..O aš..o aš,kvaiša nenoriu

,tiksliau noriu,bet kartu su visu savo peru..
Ar yr daugiau tokių tundrų kaip aš...?
Nenoriu būt nuo savo žmonių toli....o visiem kartu šiuo metu neišeina.
Mažiaus nepamačius pusdienį taip pasiilgstu...o didysis tuos namuos mažai ir taip būna,tai kai būna,norisi pasikalbė apie jo gyvenimą,kaip jam visks..džiaugiuos,kad kažką pasipasakoja iš raugų gyvenimo,pie meilės reiklalus kažkiek pasisako,š noriu kažką patart,kaip man atroo geriau,bet stengiuos ne per daug,kad nepasirodyciau įkyri

,bijau prarast pasitikėjima jo..nes man daug patiki,zino,ka niekam ne zodzio as..
Žinodama kitų mamų visai kitokį bendravimą,esu labai laiminga,kad esu ne vien mama,bet ir draugė
Oi,mamukai,nesuprantat dar ką as čia pasakoju,ateis laikas ir jum,išaugs vaikai,taps suaugusiais,va tada,kaip svarbu,kad ryšiai nenutrūktų,kad vaikas mamai turetų ką pasakyt,neskaitant to,"mama ar padarei valgyti""rūbus sudėjai"arba "vaikeli,pavalgei,pmokas paruošei?" Ir t.t. Tas "buitinis "bendravimas irgi gerai,ir reikalingas,bet tas kitas,dvasinis,emocinis daug daug vertingesnis.. Toks,kai sukrenti į lovą ir valgai čipsus ten(nesvarbu tie trupiniai),geri kolą ir bendrauji,paskojies.Va čia,mano manymu,yra tikrasis ir taves ir vaiko pasirodymas
Man mieli labai tokie pokalbiai,artimi.
Arba,išvažiuojam mudu vieni į kokį didmiesti,važiuodami tiek šnekames,apie viską,tik reik nujaust,ko vaikas nori,ks jį jaudina tuo metu..Ir palengvėja dažniausiai,suprantam viens kitą
Žinau,visa tai greit baigsis..išvažiuos mokytis

,susitiksm retai,bus draugai draugės ir kitokios linkmybės..ech.Na bet ką..toks tas gyvenimas,teks paleisti..ir laukt tų retų progų pasibūt tik sau su vaiku.
Na,bt nebėda..auga mažylis,džiaugsmelis mūsų,saulytė..

KUrsim su juom tokius pat santykius,viską kartosim,kaip ir su broliu..
Gyvenimas eina,ką darysi..
Va tokia ta motinyste,mano akimis.
Parašykit jūs,kitos mamos..kaip jum einasi va tokie dalykai..Kaip jaukinatės vaikus,tmetusios tuos buitinius darbus,...Kaip jūs pildot savo sielas būdamos su vaikais?
Sorry..prisapaliojau aš čia,vyno išgėrus

Nu bet su kuom daugiau pakalbėt apie tai,kas supras?

Tik jūs..tokios pat mamos..