Depresija

tai labai gerai. man ramiau.

darbas ofise ar ne, ner taip svarbu. svarbiausia ka ten veiki.

skirstausi. dar reik pasiruost miglos doze.

Šituo priminei.
Mano vaikystę, jaunystę

Tuo pačiu senokai analinasi man, kad todėl negaliu pakęst silpnų, kvailų, kuriem po 3 kartus kartot reikia..
Brolis buvo(turbūt ir tėra) toks
Silpnas, nevykęs, be common sense, tingus, besinaudojantis padėtim(aš sergu, aš 6a sode art negaliu, bet aš- mergička 12-15 metų- galiu su kastuvu iki nukritimo tuos 6a su M sukasinėt)
'Aš neravėsiu- nevyriškas čia darbas'
O aš tampysiu kibirus pilnus vandens laistyt tą papildomą dar 6a sklypą, nes tai net labai mergaitiška. Ir ne todėl, kad tryškau noru, anaiptol. Aš privalėjau. Mano pasakymas- man sunku, nemergaitiška- ignoruojamas buvo. Arba pavarydavo 'tai gerai, aš čia viena pasidarysiu, čia man vienai reikia!' (Jam to nesakydavo )
'Aš tapetų klijuot nemoku, nelyskit'
O aš profė 16 metų sukaukus- ir glaistyt, ir tapetuot mokėdama matyt jau gimiau.

Pas mane yra tas gal durnas- reikia. Ir atsakomybė. Juoda.

Pas tą- atvirkščiai
O mamytės numylėtiniu, jei dar nesupratot, visada buvo tas.
Ką bedaryčiau, ar kaip besistengčiau
Dbr tas man visiškas dzindzilinas.

Bet va, visgi tokią, kokia esu, išlipdė tai. Spėju (ne, nu tai jaišku, bet aš apie tą nepakantumą silpniem, naiviem, durniem ir šiknakrapščiam)
Papildyta:
Pramušo čia mand kažkaip
Nuo fotkių rodymo
Iki paklodžių informatyvių.
Tuoj išsiregistruot reiks

Labos. Ryt patylėsiu

as tavim didziuojuos

ir gerbiu

bet linkiu ir paciai tuo didziuotis su atspalaidavimu,be gruzo ir su didesniu atlaidumu tiems kitokiems,silpnesniems
ne visi silpni tokie kaip tavo broils.tas tai skamba kaip nasharnikas

as tai silpnoka esu is prigimties,jautruole
bet labai stengiuosi nugalet ir irodyti sau,kad as "ne tokia"

- Tai, kad neinant reikėtų mokėt psd mokestį.
- Nes aš negaunu ir neprašau jokių absoliučiai pašalpų, ir nieko iš nieko neimu. Net diedai už kavą per pasimatymus nesumoka, moku pati. Būna dar ir aš ką nors pašelpiu, na minimaliai. Tik tiek kad nemokamai pas gydytojus galiu eit, bet dar nėjau, nuo to laiko kai psichuškę lankiau. Bet tiek to, užskaitau sau kad nusipelniau, nes vis tiek kažkiek tai metų mokesčius mokėjau prieš tai.
Papildyta:


Aš pvz tiems aniems nepavydžiu. Bet empatiškai užjaučiu kitus kuriuos čia gyniau, tai tas pavydas tik kaip palyginimas, kodėl vieniems taip o kitiems taip. Jeigu visos grupės sulauktų pagalbos, kai joms reikia, būtų visai dzin tie kurie naudojasi, man svarbiau kad kiti gautų to ko jiems trūksta.
Papildyta:


Aš truputį pavydžiu tavo sugebėjimų tokį darbą turėt, ir dar jį mėgt. T.y. pavydžiu savybių ir asmenybės, kurių dėka tai turi. Bet užtai kitų savybių visiškai nepavydžiu
O konkretus darbas neesmė. Koks ten kam idealus bebūtų, kitam gal kaip tik atgrasus.

Nu va, pasirodo, daugumai sistema px, jei tik galetu niekam nieko nemoketu. Melzti sistema per visus galus yra OK, bet ta pati sistema privalo butinai visais pasirupinti,
neigaliais ir igaliais.

Piktina neteisybe, ne pavydas. Zemyn nuriedet nebutu sunku.
Net Notmiauske galetu nama prakalt, pagyvent metelius kitus placiai, po pasauli pakeliaut, o paskui sesti soc. rupybai ant sprando.
Tereikia panoreti.

Kas niekada nieko is bendro katilo negavo, neeme, tas, suprantu, ir ideti i ji nenori.
Mums dave kai reikejo, ir neblogai dave, tai negaila prisideti prie katilo pildymo.
Jei gera valia sprestume duoti ar ne, gal ir kiltu pagunda duoti maziau nei privalu, bet kai esam gerai suvystyti, tokiu klausimu nekyla. Bet ir negaila, ranka nedreba.

Ir jokia as motina terese, tiesiog sakyciau jauciu kazkoki dekinguma. Nesuprantu zmoniu, kurie tik siurbia, siurbia, siurbia ir dar burnoja, kad syvu mazai, ar kad nepavyksta nusiurbti tiek kiek tulam seimo nariui. Nu nesuprantu.

Kad ir del saves, kodel, kodel kodel neuzsidirbti grasiu daugiau nei pasalpos duoda, priedo jauciant pasitenkinima, kad uzsidirbai SAVO, dar ir kitiems kazkiek uzdirbai imoku pavidalu?
Nesuprantu ir slykstus man zmones jauciantys pasitenkinima prasisukdami, gal net geriau prasisukdami kombinuodami pasalpas, klastodami, meluodami, siurbdami.
Tipo, as MOKU GYVENTI. [vemia]

Greble, tik nerek dabar, kad tu nieko neklastoji ir nesiurbi. Plyyyyz...
As bendrai samprotauju, abstrakciai.

Lilith modelis puikus, nesitikejau is jos po debilu-piesku teoriju.
Deja, grynai marksistinis ir neigyvendinamas.

Na, pamastykim, kaip birza gali surasti zmogui darba? Pataisykit jei kur suklysiu.

Darbo birza (DB) darbo vietu nekuria. Tulas kioskininkas gali pasiulyti darbo vieta,
o DB tik renka informacija apie laisvas darbo vietas ir ju ieskancius zmones.

Man regisi, kad info apie darbo pasiulymus DB neslepia, tuoj pat paskelbia.
Bedarbiui belieka pasiskaityti ir atsakyti i jam tinkamus.

Norite pasakyti, kad tai turetu daryti valstybes tarnautojas, t.y. skaityti skelbimus, pretendentu anketas ir paskui skambinti tinkamiems ir siulyti???

OK, tarkim paskaite, paskambino, pasiule. Paskui gi reikia nueiti i darbo pokalbi, itikinti darbdavi, kad jam reikia butent taves, o ne kurio kito ir 68 besikreipusiu.

Pagaliau, jau gavus darba gi reikia dirbti. Gal anksti keltis, gal isklausyti klientu pagristus ir nepagristus priekaistus, gal arti po devyniais prakaitais, gal patirti stresa, spaudima, boso nervus.

Kad visa tai atlaikyti, reikia motyvacijos, kartais stiprios motyvacijos, o is kur jos gauti, jei bl (sorry, nu bet... ) jos neuzteko net perskaityti darbo pasiulymams???


Be to, lengvai gauti daiktai nebranginami. DB rastas darbas neabejotinai butu per sunkus, nuobodus, prastai apmokamas, dar koks nors. Va kai pats eini, ieskai, kreipiesi, desimtis, kartais simtus kartu lieki be atsakymo, gauni neigiama ar tiesiog esi pasiunciamas kur toliau, tada, pagaliau!, rades vertinsi ir dirbsi, ir stengsiesi.
Nemesi lengva ranka, nors ir tikrai sunku butu. Nebent geriau rades iseisi.

Antra DB funkcija, patariamoji apmokanti, sutinku, svarbi, turi buti, betgi ir yra.
Vat i ja ir reiketu kreiptis gal...


Ko dabar galvele dauzaisi?
Tu gini silpnesnius, kas yra labai grazu is tavo puses, bet bukim vistik realistes, a, Buratine?

Sesei padeda, sakai. O jei kaimynei? O jei siaip moteris idejo skelbima, kad jai reikia pagalbos vaikus priziuret, kad ji i darba galetu eiti? Tu geranoriskai padedi, ji jauciasi dekinga ir atsilygina tau pinigais, leidzia pasiimti maisto is jos saldytuvo, kol vaikus ziuri. Grazu.
O jei kokiam mielam kioskininkui reikia padeti apskaita susitvarkyti, ar prie telefono pasedeti, klientus priimti, informuoti, o tu kaip tik moki tai daryt? Jis paskui tau savo ruoztu, grynai is dekingumo ir zmogisko solidarumo, padeda susimoketi nuoma, uz maista, telefona, pedkelnes?..

Kas tada yra idarbinimas?

Silpniems padeti nori, bet mokesciu, jei galetum nemoketum? Kaip cia yr, Buratine??

nu gal čia pats geriausias variantas grėbliuko atveju , be šito darbo visai būtu...... , vis kažkas tempia.

Zinot, man visiskai negaila, kad pasalpas gauna kokie ten pijokai ar narkomanai, ar koks gudresnis ka nors biski daugiau nusimelzia. Nu tegul. Kiek ten tu pasalpu, bliamba, katino asaros. Jeigu kazkas is to sukrapsto ant naujo aifono -- nu tai valio.
Va kam gaila, tai Afganistano karui, branduolinems raketoms, ir kitai figniai, kur tai paciai sistemai kainuoja zymiai zymiai daugiau.
Jau nekalbant apie tai, kad tai sistemai visi privalom PAKLUSTI

aisku,tau negaila,nes tu viena is ju

laaaabai patogus požiūris.

ne visiems silpniems as noriu padeti
konkreciai grebliui jauciu simpatija
t.y.labai noriu,kad ji sveiktu ir stipretu ir susitvarkytu savo gyvenima
yra ligota,daug kencia,pinigu neturi
tegu gydosi visais imanomais budais,pasveiksta ir eina I gyvenima ir tampa naudingu zmogum
as matau joje potenciala
gal ji bus kokia gera darzelio aukletoja,gal tas ar anas
tikiuosi ir ji pati nori kazko pasiekti

nes,siaip,jo
yra potencialas nusidepresuoti,pasiligoti ir Tapti pasalpiniu nelaimingu
arba sveikti dirbti su savim siekti




nu nepatinka man mokescius moket
bet moku ir mokesiu,paburbuliuodama ,kaip ir visi

Vat mane truputį piktina, nežinau kaip kitur, bet pas mus darbo birža labai nemaloni įstaiga, skirta grynai atsižymėti, su bjauriom pasipūtusiom ir nuolat aprėkiančiom bobom, kurios, matosi, pačios ten vemt nori nuo tų nesibaigiančių alkašų ir bomžų eilių pas jas. Jokios psichologinės ar moralinės paramos ten negausi.
Yra žmonių, kurie turi daug motyvacijos ir jėgų patys ten skintis per gyvenimą, užkariaut, nugalėt, save, kitus ir pan. Labai smagu dėl jų. Yra tokių kurie nieko nenori, ir su malonumu naudojasi visais trupiniais, kuriuos gauna. Bet, kaip mano mama sako, jie ir atkenčia už tai, nes dažnai būna alkoholikai, narkomanai, valkatos. Bet man liūdniausia dėl kitos grupės, kurie nori kažką daryt, bet nepajėgūs, na neturi tam savybių, lįsti į visokias mėsmales. Ir juos labai reikia paskatint, palaikyt, tam reikalingi gal socialiniai projektai, nežinau net. Bet ir iš sergančių depresijom tokių mačiau nemažai. Vat žmogus nesugeba pats nieko susirast, bet kai jam paduodi, jis visai fainai padaro. Tokiems gal buvo gerai tarybiniais laikais, kai sistema viską "surasdavo". Aš gal irgi prie tokių, iš dalies.
Papildyta:


Man patiktų, jei jie būtų adekvatūs, ne per daug apsunkinantys. Pvz lietuvoj nematau nieko, kad tie mokesčiai būtų naudojami prasmingai ir visuomenė gerai jaustųsi to dėka. O neigiamo atspalvio daug daugiau, nes mokesčiai tokio dydžio kad žlugdo ir verslus ir motyvacijas, ta prasme sąžiningai jų mokėt beveik neįmanoma, nieko visai nenusukinėjant, nes tada iš viso darbas ar verslas beprasmis.
Užsieny dėl mokesčių visai nesinervinau, atrodė teisinga, nes aplinkoj matydavosi kad ne veltui moki. O dar kai dalį grąžina, tai visai nedaug ten gaudavosi

tai va
griztant prie temos,tai ir greblys taip,kiek suprantu
esat 2 absoliuciai skirtingi zmones,tikrai nelyginu

bet kas del darbo/isgyvenimo konkurenciniame pasaulyje tai panasiai