Alimentai - 5

Na, paskaičius Ingusios postus - taškosi ji neapykanta kaip banginis vandeniu Ingusia nesprok iš pykčio - sienas apšutinsi

Kazkokius briedus perskaiciau.Turbut nieko panasaus nera pas jus gyvenime.Todel komentavimai,patarimai tik teoriski.Bet ne is praktikos :-)

Nu taip, taip, tik išsiskyrusios turi tikrų problemų gyvenime. Ir praktiškai niekuo joms padėti negalima

As viska suprantu kai mama "samoninga" (tingiu ieskoti kito tinkamesnio zodzio) tai ji gali DIRBTI su vaiku, skverbtis i jo sielos gelmes ir visi kiti jusu suvartoti zodziai tinka. Kiek zinote tokiu mamu? Tiksliau gal net turinciu psichologini issilavinima? Tai kas lieka "paprastai" mamai? Kuri vercias per galva likusi viena kaip islaikyti seima, daznai pati skesta liudesyje ir bejegysteje. Turetumete neblogai surpasti kad nera paprasta bet kurio zmogaus ar vaiko sirdyje pakeisti kazka. Tam reikia zengti tik teisingus zingsnius. Kas juos zino? Pokalbis nieko nekeicia, cia reikalingas psichologinis darbas. Tai bet kokiu atveju jeigu mama ne vaiku psicholge tai visus vaikus reikia tempti pas spacialistus tik tam kad "atkoduoti"? Savisvieta, savipagalba... ar tikrai ji pades jeigu gyvenant kartu seimoje, vaikui bunant ant tecio ranku neatsirado rysys? Manote nuo mamos savisvietos jis atsiras isejus tevui? Pagal jusu teorija gaunas kad bet kuris vaikas geba pamilti BET KOKI BLOGA savo teva ar motina... Tarkim net nepamilti o kad nors atleisti... Nezinau ar viskas imanoma, nes pati as taip nemanau. Mama turi tik galimybe neatimti is vaiko tecio (jeigu tetis to nori) bet "suklijuoti" du zmones treciam nemanau kad yra daug sansu. Cia aisku nuklystama i tolimas lankas, bet jus kalbate taip teoriskai, taip apstrakciai kaip seimo nariai apie darbo kodekso nauda...


Mano didzioji atsisako matytis su tevo mama-mociute. Uzmuskite mane nerandu jokios preizasties, kiek kalbeta, kiek klausta, kiek motyvuota, keik bandyta zmogaus amzium ir gailesciu isaukti susitikima. Mociute atejo i mokykla tai dukra per langa is klases issoko begdama nuo jos Po ilgu metu bandymu jis ivyko man dalyvaujant, mociute taip dziaugesi... as irgi dziaugiaus... bet dukra jautesi baisingai nejaukiai... visa laika akivaizdziai jaudinosi, visa laika norejo kuo greiciau eiti namo, visas kunas kalbejo apie dideli stresa... nespaudziau jos, galvojau sekanti karta vel po biski bandysim... su manim jai drasiau. Susitikom dar karta ir vel stresas,rodos nieko blogo nevyksta, paaiskinimu neduoda jokiu... O juk augo pas mociute (kartu gyvenom) 5 metus, mociute be islygu ja labai mylejo tikrai. Po antro susitikimo ji kategoriskai atsisake matytis... Labiausiai gaila mociutes, ji baisingai nori ja susitikti, as jau neturiu paaiskinimu ir nekeliu ragelio, nes nerandu ka atsakyti, o dukra nesileidzia i jokias kalbas. Pati sako gal kai uzaugsiu man noresis kitaip... dabar nenoriu... ir ka daryti? Tariausi su aukletoja gal mokyklos psichologas galetu padeti-atsake kad geriau nereikia seimos baltiniu skalbti nes psichologe nelabai liezuvi uz dantu laiko ir kad paskui po mokykla nenesiotu kazkokiu seimos reikalu... tuom ir baigesi...
Papildyta:


kad maziau butu zodziu parasysiu trumpai NUSISNEKAT

Manau kad daugumai (tikrai ne visom) mamu labai butu patogu jeigu tevas noretu lankyti ir myletu savo vaikus. Ta jis automatiskai jais rupintusi, padetu, patartu ir t.t. netgi finasiskai tai "apsimoketu" mamai kad sitaip butu. O dabar gaunas kad tevas sustikimais arba nesidomi visai arba domisi tik tiek kad galetu sokdinti mama pagal grafika lankymo... gerai kad dingo pareiga tureti tevo leidima isvykti is salies... nes paskui gaudyk tuos pamusalus po lietuva...

Ar kreipiantis dėl alimentų padidinimo, galima prašyti už praėjusį laiką (pvz. metus) ar jau tik į priekį?

ir mane domintu klausymas del alimentu padidinimo, db sunui moka kas men 80eu daugiau niekuo neprisideda, nesusitinka vaikas lanko pirma klase. Pries kelias dienas suzinojau jog siuo metu dirba anglijoje. I ka kreiptis del padidinimo? kiek kainuoja visas procesas?

kreiptis i ta pati jus isskyrusi ar aliemntus priteisusi teisma. Prasyti is esmes galima manau bet ka, bet priteis tik nuo kreipimosi datos manau geriausiu atveju bet tik mano nuomone

o kodel mama turi spresti tevo problemas? jei vaikas nenori su tevu bendraut, tai nera mamos problema. vadinasi tevas daro kazka blogai. mamai rupesciu pakanka, kodel ji turi dar ir sita isspresti?? issiaiskinti su vaiku, su juo kalbetis, - taip. Bet daryti paslauga tevui, kuris nedaro paslaugos vaikui (nors alimentu mokelimas ne paslauga, o prievole), ir ispresti, kad vaikas "noretu???? WTF???
kitas dalykas, jei tevas, jo manymu, daro viska, kad vaikas su juo gerai jaustusi, bet yra kazkokia kita problema. bet jei jis dalbajobas?... manot, vice versa atveju jis nors pirsta pajudintu del mamos? gali buti ne tai, kad gera, bet tiesiog tobula mama, bet ji irgi zmogus, ir zmogiskas faktorius veikia

kai vaikui kalama, kad tėvas dalbajobas - nenuostabu, kad vaikas nenori susitikt. Dažnai tai būna mamos nuopelnas - dalbajobės kerštas dalbajobui, abu labu tokiu, kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa, toks tokį pažino ir vaiką pasigamino galėčiau tęsti, bet mintis aiški. Jei tėvas blogas, tai ar ne mamos kaltė, kad tik nuo tokio vaiką turi?

Vaiko problemas spręsti reikia VAIKO.
Negi mama per savo pyktį, nuoskaudas ir užgautas ambicijas nemato, kad pyktis ir neapykanta ar kiti neigiami jausmai labiausiai kenkia tam, kuris tuos jausmus jaučia, t.y. jos mylimam (tikiuosi) vaikui? Negi mama nesupranta, kad vaikas, užaugęs su neigiamų emocijų našta, ateityje dėl to gali nukentėti ir pakartoti mamos padarytas klaidas?

Todėl, kad ji mama. Jos darbas toks. Vaiku rūpintis. Perlipti per savo nuoskaudas ir daryti tai, ką reikia, net tada, kai nesinori.

Tai mama turi visų pirma nuoširdžiai atsiprašyti vaiko, kad dalbajobą jam į tėvus išrinko, su dalbajobu gyveno ir vaikui vaikystę su..iko.

Labai gerai ir sutinku su viskuom. O kas jeigu tevas geras zmogus: negeria, dievazi niekada nekelia ranku, rupinasi vaiku, kiek reikia tiek priziuri ir nu visa kita ziurint kaip ir neblogai atrodo. Teki uz normalaus gero vyro, gimdai vaikus, jis rodos jais dziaugiasi... BET NERA JOKIO DVASINIO RYSIO! Kol vaikas salia tevo tas bendravimas buvo, bet tikriausiai nebuvo daug apkabinimu, nebuvo pasaku po koldra, nebuvo buciniu pries miega ir t.t. Dingus tevui jis greitai tampa zmogus per atstuma o dar po keliu metu beveik svetimas zmogus... Negi jus suaugusi moteris nesuprantate kad zmones net budami kraujo rysyje gali nesijausti artimi? Kaip lauzyti jautru vaika verciant isileisti i savo sirdi ta svetima zmogu? Jiegu ji visai nepazinotu tai galetum pasakas pasakoti koks tetis buvo geras ir t.t. bet ji juk zino na kad jis pavirsutiniskas ir t.t. tai kam lauzyti psichologija ir bandyti kurti tai ko nera? Kas jeigu naturoje vaikas mato kita vyra, kuris juo rupinasi, kuris nuperka dvirati ir ismokina vazineti, kuris veza i mokykla, rupinas laisvalaikiu vaiko, jo sveikata ir prieziura. Kam tam vaikui reikia dirbtinai kurti nesamus santykius su tevu, kuris niekada nebuvo artimas su savo vaiku? Tai cia tik lengvas variantas... o jeigu vaikas teva prisimena su nuoskaudom, su skausmu... Nu gerai mama atsiprasys uz viska ir dar i prieki o kas tada? Kokiom spalvom ji turi dangu nudazyti kad vaikas pradetu teva myleti ir jo noreti?


As gal irgi is egoistiniu paskatu atimciau savo vaika is tevo, nes tai tikrai silpniausia jo vieta, tai suduotu jam maximaliai didziausia smugi. Baisingai noreciau kad jis kentetu jeigu mus paliktu ir t.t. Bet as gi mama, mano sirdis negales matyti savo mergaites kanciu, jos asaru ir skausmo... Kaip as galeciau ja iskaudinti?

Taip kad teoriskai mes visos gudrios postringauti, bet jeigu meile ir rysys yra tai niekas (net laikas ir atstumas) jo neatims, o jeigu nera tai mama gali subine zeme raizyti o ji nieko nepakeis ir jokiu ugniu sirdyje ant pelenu neiziebs

Jūs vis apie tą tėvą... ne tėvas čia prioritetas. Koks yra, toks. Aš visur apie vaiko vidų, o jūs (ne Jūs asmeniškai, ir kitos taip pat), vis apie tėvus. Ryškiai nesusišnekam ir vargu ar susišnekėsim. Jei Jums atrodo normalu, kad vaikas bėga nuo anksčiau mylėtų žmonių - tebūnie. Kiekvienas turim teisę į nuomonę.

Kur aš kalbėjau apie laužymą ar prievartą? Kiekvienas mes nesame tobulas, o vaikui niekada neprošal suprasti, kad net ir netobuli būdami, mes vis tiek esame žmonės. Ir kad pykčio laikyt dėl to, ko pakeist negali - neverta. Ir dar daug dalykų, apie kuriuos jau tingiu kartotis...

O tada po žingsnelį. Kad sielos žaizdas užgydyt. Ir tai tikrai ne tam, kad tėvą mylėtų ar jo norėtų. Jei pagijęs vaikas norės ir su tėvu iš naujo susipažins, tai valio. Jei nenorės, tai bus jo/jos sąmoningas pasirinkimas, gimęs ne iš pykčio, įsižeidimo, ne iš mamos nuoskaudų, o iš jo paties vidinio apsisprendimo.