QUOTE(ivoncik123 @ 2014 04 02, 14:46)
turejau 2 drauges kartu dirbom o db istekejusios su savo reikalais, su savo seimom bendravimas tik labas ir iki.
na, zinau sunku buti izoliuotai, pati tiesiog dusau ilga laika, be reikia nepasiduoti ieskoti kazkokiu saves realizavimo budu, kurie tiktu auginant maza vaika.
mano mazajai greit bus 4, ir tik dabar as pradedu vel jausti savo buvusiojo gyvenimo skoni. tiesa tai tik trupinukai, bet jie i mano kisene byra palaipsniui, kiekviena diena vaikai vis didesni ir galimybes didesnes... aisku apmaudu. bet nutinka nerealus dalykai. pvz koki pusmeti as negaliu nesistebeti, nes i mano gyvenima grizta seniai pamirsti zmones is mano priesvedybiniu/prieskvaikinio gyvenimo. dar pusmetis gal as jau turesiu daugiau maziau stabilu socialini gyvenima? jau ir vaikus nebe taip baisu kazkam palikt, oir serga jie (tfutfutfu) kur kas maziau
