O man ir po daugiau nei metų nesusitvarkė viskas pilnai ir jau netikiu, kad pagerės

Labai baisiai nėra ir pernelyg gyventi netrukdo, juk dar per tiek laiko ir apsipratau kažkiek, susigyvenau su tokia būsena. Bet iki idealaus matymo trūksta trūksta...

Labai dažnai vaizdas būna lengvai pasiliejęs, gal lyg ir pro kokią miglelę, bet saikingai taip. Patalpose praktiškai visada taip pasiliejusiai matau, na o lauke kur kas geresnis ir aiškesnis vaizdas būna (mąstau, gal nuo apšvietimo tokie matymo pokyčiai priklauso, o gal ir nuo sausesnio patalpų oro?). Gana dažnai vargina akių sausumas (o tada vaizdas dar prastesnis pasidaro, pastebėjau), daug įvairių lašų išbandžiau, net ir tepaliuką kažkokį, bet niekas nepadeda, nebent tam kartui po minutės kitos savijauta vėl ta pati, todėl nebelašinu dabar nieko. Sausumas ir skausmą lemia (manau) ir būna taip, kad negaliu tiesiog prisiversti laikyti atmerktų akių, nes jas taip skauda...

Norisi tik užsimerkus būti. Po nakties visada akys klaikiai išsausėjusios būna, bet atradau neblogą metodą, kaip jas, sakykime, natūraliai suvilgyti

Priverčiu save žiovauti

nusižiovauju nuoširdžiai kokius 5 kartus ir akys sudrėksta (kaip tai susiję nežinau

). Tad dabar pradėjau ne tik rytais šį metodą taikyti, bet visuomet, kai pajuntu, kad akys sausėja ir jas pradeda skaudėti. Taigi su viena problema lyg ir pavyksta kovoti, bet su tuo nelabai ryškiu matymu jau nieko čia labai neprimąstysi. Kad dar būtų jis pastovus, tai galvotum, gal korekcija neatstatė iki 1-eto, bet kai lauke vos ne puikiai matau, o patalpose vargstu, tai nežinau, kažkaip keistokai.