QUOTE(Verteris @ 2014 09 25, 17:40)
Panašu, kad ŠS oras-vanduo mano atveju bus geriau.
O kodėl ne horizontalus kolektorius? Manyčiau, kad tokiu atveju tai geresnis pasirinkimas.
O kodėl ne horizontalus kolektorius? Manyčiau, kad tokiu atveju tai geresnis pasirinkimas.
QUOTE(Milao @ 2014 09 25, 22:02)
Gi cibulis aplamai i pasyvų namą pretenduoja. Pasyvaus šildymo šaltinio galia turėtu neviršyti 10kWh/m2, tai 100m2 namui būtų 1kW. Na gerai, imam su dviguba atsarga, tai 2kW. Kas kad siurblys 6kW. Jei jis dirbs 1/3 laiko, tai vidutinė gręžinio apkrova bus 2kW. Panašu, kad ir vieno 90m pakaks. Nors jeigu kiek giliau yra daugiau vandeningų sluoksniu, tai kodėl gi neprisikasus iki jų.
Man irgi taip atrodo. Užbaikite namą taip kaip pradėjote ir 4kW niekad neprireiks.
Tuo labiau sunkus namas mažiau reaguoja į kelių dienų šaltukus, o kai ateina anticiklonas su -25C savaitę, tai prišildys per langus. Nėra ko jaudintis.
Palyginimui galiu pasakyti, kad standartiniai namai šildomi iš 2x120m gręžinių, tai pas jus ten pragręžus tą vandeningą sluoksnį giliau nėra ko lįsti.
ŠS tikriausiai bus inverterinis, galės numesti galią iki 30-40%, o jei ir neinverterinis tai glikolio tūrio net ir per silpnoję gręžskylėje pakaks, kad jis veiktų kokias 30min. gal net ir ilgiau, nors ir 100m gali užtekti ŠS darbui per naktį. Ir čia kalba apie 3 žiemos mėnesius.
Šiaip tai "geotermos" specai išvis pataria įsirengti per silpną sistemą ir papildomai kuo nors pasišildyti kai atvėsta žemiau -10...-15C. O jums, mano nuomone ,net ir su 90-100m gręžiniu nereikėtų papildomo šilumos šaltinio jeigu ten tikrai bus tas vandeningas sluoksnis.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 22:14)
prie -23 energijos poreikis šildymui yra 3,6 kW. Dar pridėkime galią reikalingą šildyti karštą vandenį ir turėsime apie 6 kW.
150 ltr karšto vandens per parą pašildytų 0,4kW tenas. Jeigu kaitinti tik naktį tai būtų gal 0,8-0,9kW, bet net iš tolo nepanašu į 2,4kW.
Tai bendri poreikiai šalčiausią parą bus iki 5kW
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 23:14)
Mano turimos reikšmės šiek tiek kitokios.
Iš šilumos gręžinio 1 m galima gauti 20-70 W šiluminės galios. Praktika rodo, kad lyginamas šilumos srautas pagal uolienas gręžiniuose vienam zondo metrui yra sekančiai:
sausa smëlinga uoliena qE = 20 W/m;
drėgna smėlinga uoliena qE = 40 W/m;
vandens prisotintas uoliena qE = 60 W/m;
vandeningas sluoksnis qE = 80 -100 W/m
Vidutinis skaičiuotinas qE = 50 W/m
Taigi, žemiau 20m skaičiuotas 50 W/m yra neteisingas, nes ši reikšmė skaičiuojama bendrai, jei neišskiriami vandeningi sluoksniai. Jei jau vandeningi sluoksniai skaičiuojami atskirai, tai tavo atveju, kai smėlis iki 90 m, o sausas smėlis iki 80m gylio, iki 80m gylio reikia skaičiuoti 20 W/m, o nuo 80m iki 90m gylio reikia skaičiuoti 80-100 W/m. Žemiau tikėtinas vandens prisotintas molis su 60 W/m.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 09 26, 08:20)
150 ltr karšto vandens per parą pašildytų 0,4kW tenas. Jeigu kaitinti tik naktį tai būtų gal 0,8-0,9kW, bet net iš tolo nepanašu į 2,4kW.
Tai bendri poreikiai šalčiausią parą bus iki 5kW
Manau kad net mažiau. Cibuliui bendro galingumo (namo ir vandens šildymui) 3kW-4kW per akis.
QUOTE(mintas @ 2014 09 26, 07:35)
Mano turimos reikšmės šiek tiek kitokios.
Iš šilumos gręžinio 1 m galima gauti 20-70 W šiluminės galios. Praktika rodo, kad lyginamas šilumos srautas pagal uolienas gręžiniuose vienam zondo metrui yra sekančiai:
sausa smëlinga uoliena qE = 20 W/m;
drėgna smėlinga uoliena qE = 40 W/m;
vandens prisotintas uoliena qE = 60 W/m;
vandeningas sluoksnis qE = 80 -100 W/m
Vidutinis skaičiuotinas qE = 50 W/m
Taigi, žemiau 20m skaičiuotas 50 W/m yra neteisingas, nes ši reikšmė skaičiuojama bendrai, jei neišskiriami vandeningi sluoksniai. Jei jau vandeningi sluoksniai skaičiuojami atskirai, tai tavo atveju, kai smėlis iki 90 m, o sausas smėlis iki 80m gylio, iki 80m gylio reikia skaičiuoti 20 W/m, o nuo 80m iki 90m gylio reikia skaičiuoti 80-100 W/m. Žemiau tikėtinas vandens prisotintas molis su 60 W/m.
Papildyta:
Manau kad net mažiau. Cibuliui bendro galingumo (namo ir vandens šildymui) 3kW-4kW per akis.
Iš šilumos gręžinio 1 m galima gauti 20-70 W šiluminės galios. Praktika rodo, kad lyginamas šilumos srautas pagal uolienas gręžiniuose vienam zondo metrui yra sekančiai:
sausa smëlinga uoliena qE = 20 W/m;
drėgna smėlinga uoliena qE = 40 W/m;
vandens prisotintas uoliena qE = 60 W/m;
vandeningas sluoksnis qE = 80 -100 W/m
Vidutinis skaičiuotinas qE = 50 W/m
Taigi, žemiau 20m skaičiuotas 50 W/m yra neteisingas, nes ši reikšmė skaičiuojama bendrai, jei neišskiriami vandeningi sluoksniai. Jei jau vandeningi sluoksniai skaičiuojami atskirai, tai tavo atveju, kai smėlis iki 90 m, o sausas smėlis iki 80m gylio, iki 80m gylio reikia skaičiuoti 20 W/m, o nuo 80m iki 90m gylio reikia skaičiuoti 80-100 W/m. Žemiau tikėtinas vandens prisotintas molis su 60 W/m.
Papildyta:
Manau kad net mažiau. Cibuliui bendro galingumo (namo ir vandens šildymui) 3kW-4kW per akis.
Mintai pataisysiu vandens prisotinto molio nebuna. Vandeningi sluoksniai yra smelingi zvyringi dar dumblas gali buti ar durpes.
Cibuli pas tave dar iki 7 m yra vandeningas (itariu nuo kokiu 2-3 m gylio) Siaip geoterminiui dazniausiai ir deda 40 vamzdukus. Jei isirengsi kartu su vandens greziniu pakaks tau sociai tos silumos nes kai kurie skaiciuoja grubiai kad kw uztenka 15 m (cia vidutiniskai skaiciuojant)
QUOTE(mantesas @ 2014 09 26, 08:45)
Mintai pataisysiu vandens prisotinto molio nebuna.
Drystu pasiginčyti.
Pirmiausiai mano pateiktame aprašyme buvo parašyta "uoliena", vat akmuo, tai drėgmės tikrai beveik neįgeria, o molis tai ir dar kaip įgeria.
Galiu garantuoti kad įgeria, nes tai akivaizdžiai matosi iš praktikos. Pažiūrėkit kaip suskeldi išdžiuvęs molingas paviršiūs ir kaip stipriai pasunkėja kai jis prisigeria vandens.
Jei teko kasti ar vežti tą patį molį kuris buvo sausas ir po to sušlapęs, pats suprasit kaip stipriai skiriasi tos "uolienos" svoris sausame ir šlapiame būvyje.
Papildyta:
QUOTE(mantesas @ 2014 09 26, 08:45)
Cibuli pas tave dar iki 7 m yra vandeningas (itariu nuo kokiu 2-3 m gylio)
Jei ten smėlis iki pat 90m gylio, tai vargiai bus nors kiek daugiau vandeningų sluoksnių. Ir mano prieš mėnesį išsakytas teiginys apie du negilius grežinius galinčius nuimti apie 50 W/m buvo neteisingas, nes situacija pas Cibulį tokia nestandartinė.
QUOTE(mintas @ 2014 09 26, 07:52)
Drystu pasiginčyti.
Pirmiausiai mano pateiktame aprašyme buvo parašyta "uoliena", vat akmuo, tai drėgmės tikrai beveik neįgeria, o molis tai ir dar kaip įgeria.
Galiu garantuoti kad įgeria, nes tai akivaizdžiai matosi iš praktikos. Pažiūrėkit kaip suskeldi išdžiuvęs molingas paviršiūs ir kaip stipriai pasunkėja kai jis prisigeria vandens.
garantuotas k
Pirmiausiai mano pateiktame aprašyme buvo parašyta "uoliena", vat akmuo, tai drėgmės tikrai beveik neįgeria, o molis tai ir dar kaip įgeria.
Galiu garantuoti kad įgeria, nes tai akivaizdžiai matosi iš praktikos. Pažiūrėkit kaip suskeldi išdžiuvęs molingas paviršiūs ir kaip stipriai pasunkėja kai jis prisigeria vandens.
garantuotas k
Na kaip paziuresi molis taip kapiliariskai gali buti prisotintas vandeniu bet dazniausiai pavirsinis. giliau esantys molingi sluoksniai buna sausi (kartais net dumai rugsta is grazto kai grezi sausu budu, kaip betonas) Vandeningi sluoksniai bet kuriuo atveju yra traktuojami kaip smelis su ivairiom variacijom nes is molingo sluoksnio tu vandens neisgausi. Pateiksiu cibulio pavyzdi kaip jusu klaidingai aprasyta pas ji iki 7 m smelis zvyras ir gal molingas smelis giliau moreninis priemolis su labai retais gal but smulkaus smelio ar smelingesnio priemolio (dregnesnio) lesiais ir nuo 80 m iki 90 smulkaus vandeningo smelio sluoksnis. Cia spejimas is varzos protokolo)
Ir lietuvoj sauso smelio iki 80 metru tikriausiai nera niekur. palteliuos raketinej bazej gal yra 30 m sauso smelio ir rodos dvarcioniu apylinkese yra sauso smelio ar en 60 m storis (kai kur) visur kitur lietuvoj moreninis priemolis ar priesmelis su smelio sluoksniais. Turim sluoksniuota torta visoj lietuvoj ir sausu ilgu smelingu ruozu nebuna (tik retom isimtim)
QUOTE(mintas @ 2014 09 26, 08:11)
O kodėl ne horizontalus kolektorius? Manyčiau, kad tokiu atveju tai geresnis pasirinkimas.
Nelabai patikimai man tas horizontalus kolektorius atrodo. Visų pirma, gruntas pas mane smėlis. Gruntiniai vandenys nuo 2 metrų pasirodo. Sklypas nors ir 11 arų (tilptų pasiklot 6-9 kw galios kolektorių), bet lyg ir norėčiau po statybų ir vaismedžių pasisodint sklype
Ir pagrindinė abejonė dėl grunto 'nusodinimo' - aš vien karštam vandeniui kas mėnesį stabiliai jau dabar sunaudoju 400-500 kwh energijos (ir greičiausiai dar daugiau sunaudosiu, kai dukra paaugs). Tai va ir nežinau, ar su tokiomis pastoviomis sąnaudomis tas horizontalus kolektorius duos labai geresnius siurblio COP, nei kad oro siurbliai duotų.
Mantesai, jei perskaitysi, gal gali pakonsultuot. Pagal LGT žemėlapį matau 100 metrų spinduliu nuo sklypo kelių metų senumo du gręžinius (123 ir 126 metrai). Ar įmanoma iš LGT gauti (kad ir susimokėjus kažkiek, aišku, protingai
) kažkokią informaciją apie juos? Kažką panašaus į Cibulio rodytą varžų matavimo protokolą, apskritai ataskaitą apie pragręžtus grunto sluoksnius ir pan., kas padėtų įvertinti geotermines jų charakteristikas? Pačiam galima gauti ar geriau per kokią geologų ar gręžėjų įmonę (kad ir tą tavo rekomenduotą žmogų, kuris panašius darbus daro)?P.S. Paskaičiau apie sausą smėlį prie Dvarčionių - taigi man iki jų keli kilometrai. Gal kaip tik ant jo ir gyvensiu
QUOTE(Verteris @ 2014 09 26, 08:38)
Nelabai patikimai man tas horizontalus kolektorius atrodo. Visų pirma, gruntas pas mane smėlis. Gruntiniai vandenys nuo 2 metrų pasirodo. Sklypas nors ir 11 arų (tilptų pasiklot 6-9 kw galios kolektorių), bet lyg ir norėčiau po statybų ir vaismedžių pasisodint sklype
Ir pagrindinė abejonė dėl grunto 'nusodinimo' - aš vien karštam vandeniui kas mėnesį stabiliai jau dabar sunaudoju 400-500 kwh energijos (ir greičiausiai dar daugiau sunaudosiu, kai dukra paaugs). Tai va ir nežinau, ar su tokiomis pastoviomis sąnaudomis tas horizontalus kolektorius duos labai geresnius siurblio COP, nei kad oro siurbliai duotų.
Mantesai, jei perskaitysi, gal gali pakonsultuot. Pagal LGT žemėlapį matau 100 metrų spinduliu nuo sklypo kelių metų senumo du gręžinius (123 ir 126 metrai). Ar įmanoma iš LGT gauti (kad ir susimokėjus kažkiek, aišku, protingai ) kažkokią informaciją apie juos? Kažką panašaus į Cibulio rodytą varžų matavimo protokolą, apskritai ataskaitą apie pragręžtus grunto sluoksnius ir pan., kas padėtų įvertinti geotermines jų charakteristikas? Pačiam galima gauti ar geriau per kokią geologų ar gręžėjų įmonę (kad ir tą tavo rekomenduotą žmogų, kuris panašius darbus daro)?
P.S. Paskaičiau apie sausą smėlį prie Dvarčionių - taigi man iki jų keli kilometrai. Gal kaip tik ant jo ir gyvensiu
Ir pagrindinė abejonė dėl grunto 'nusodinimo' - aš vien karštam vandeniui kas mėnesį stabiliai jau dabar sunaudoju 400-500 kwh energijos (ir greičiausiai dar daugiau sunaudosiu, kai dukra paaugs). Tai va ir nežinau, ar su tokiomis pastoviomis sąnaudomis tas horizontalus kolektorius duos labai geresnius siurblio COP, nei kad oro siurbliai duotų.
Mantesai, jei perskaitysi, gal gali pakonsultuot. Pagal LGT žemėlapį matau 100 metrų spinduliu nuo sklypo kelių metų senumo du gręžinius (123 ir 126 metrai). Ar įmanoma iš LGT gauti (kad ir susimokėjus kažkiek, aišku, protingai
) kažkokią informaciją apie juos? Kažką panašaus į Cibulio rodytą varžų matavimo protokolą, apskritai ataskaitą apie pragręžtus grunto sluoksnius ir pan., kas padėtų įvertinti geotermines jų charakteristikas? Pačiam galima gauti ar geriau per kokią geologų ar gręžėjų įmonę (kad ir tą tavo rekomenduotą žmogų, kuris panašius darbus daro)?P.S. Paskaičiau apie sausą smėlį prie Dvarčionių - taigi man iki jų keli kilometrai. Gal kaip tik ant jo ir gyvensiu
Informacija is LGT tikrai galima gauti jie ten turi greziniu pasus kuriuose aprasyti sluoksniai. Paziurek greziniu numerius gal netycia ir as turesiu kazkokius duomenis.
Bet siaip jei rimtais domites tai kreipkites i nurodyta zmogu. pasnekesit paziuresit ka jis pasakys. Jsi visgi vilniuj darbuojasi tia gal apie ta rajona daugiau zinos ir gales ka pasakyt. jeigu reikes ir is geologijos tarnybos istrauks duomenis
QUOTE(mantesas @ 2014 09 26, 09:46)
Informacija is LGT tikrai galima gauti jie ten turi greziniu pasus kuriuose aprasyti sluoksniai. Paziurek greziniu numerius gal netycia ir as turesiu kazkokius duomenis
Dėkui, nusiunčiau numerius per AZ. Jei ką nors įdomaus viešai auditorijai rasit, tai galit ir visiems papasakot
SVEO gręžiniai svetainėje turi informaciją apie grežinius aplink nurodytą vietovę:
SVEO greziniai
SVEO greziniai
Dėl 10kWh/m2 tikrai suklydau, porą bereikalingų raidžių prirašiau, nors paskui sudauginus iš menamo 100m2 ploto vis tiek viskas grįžo į teisingas vėžias.
Skaičiuoti šilumos siurblio galią prie -23C pasyviam name - ne pats geriausias atskaitos taškas. Iš tų pačių 10 metų orų duomenų prafiltravau temperatūras, tai ką radau, kad nesaulėtų dienų, kai nors trumpam temperatūra buvo nukritusi žemiau -20 per 10 metų tebuvo 5. Vidutiniškai viena per du metus. Gal ir truputį klystu dėl konkrečių skaičiukų, seniai tą analizę dariau bet išvada galioja - -23C tikrai nėra pačios blogiausios sąlygos, prie kurių reiktų skaičiuoti ŠS galią. Prie -23 PN šildymo išvis nereiks dėl saulės pritekėjimų. -15C manau daug tinkamesnė temperatūra šilumos šaltinio galios skaičiavimui. Tuo labiau kad populiarėja atsiliepimai, kad PN aplamai nereikalingi jokie šilumos šaltiniai, brangesni už 100 lt kainuojantį radiatorių.
Skaičiuoti šilumos siurblio galią prie -23C pasyviam name - ne pats geriausias atskaitos taškas. Iš tų pačių 10 metų orų duomenų prafiltravau temperatūras, tai ką radau, kad nesaulėtų dienų, kai nors trumpam temperatūra buvo nukritusi žemiau -20 per 10 metų tebuvo 5. Vidutiniškai viena per du metus. Gal ir truputį klystu dėl konkrečių skaičiukų, seniai tą analizę dariau bet išvada galioja - -23C tikrai nėra pačios blogiausios sąlygos, prie kurių reiktų skaičiuoti ŠS galią. Prie -23 PN šildymo išvis nereiks dėl saulės pritekėjimų. -15C manau daug tinkamesnė temperatūra šilumos šaltinio galios skaičiavimui. Tuo labiau kad populiarėja atsiliepimai, kad PN aplamai nereikalingi jokie šilumos šaltiniai, brangesni už 100 lt kainuojantį radiatorių.
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 23:14)
Dėl 10 kWh/m2 klystate. Pasyviam namui yra du reikalavimai: arba 10 W/m2 (ne kWh) šildymo galia, arba 15 kWh/m2 energijos poreikis. Aš į 10 W netelpu. Jei gerai pamenu, tai turėtų būti 17 W. Namo plotas - 137 kv. m. Vadinasi, šildymo galia yra apie 2,3 kW. Dėl polių ir kitų dalykų, galima paklaida, t.y. didesnė galia. Man skaičiavo, kad prie -23 energijos poreikis šildymui yra 3,6 kW. Dar pridėkime galią reikalingą šildyti karštą vandenį ir turėsime apie 6 kW. Realiai gal pakaktų ir 5 kW, bet nežinau ar būna mažesnių nei 6 kW šilumos siurblių.
<{POST_SNAPBACK}>
<{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(BangaS @ 2014 09 26, 09:20)
Tai bendri poreikiai šalčiausią parą bus iki 5kW
O zinant kiek vidutiniskai tokiu dienu buna tai tikrai neitakos ir niekaip nepaveiks 110m grezinio .
Matematika paprasta 2vntx75m=150mx70Lt/m=10500Lt
1vntx110=110mx70lt/m= 7700Lt
- ----------
2800Lt
Jei jau anot ,,skaiciuotojo '' is pirmu metru 20mx15W =300W o is likusiu 90mx50W= 4500w . Viso 4,8kW.
Na jei 3kLt drasko kisene tai kodel gi ne
...
