Sveikos, likimo draugės/draugai
seniai besidomėjau ar berašiau į šitą temą, nors anksčiau labai domėjausi ir pergyvenau, tad ateidavau išsilieti į forumą

Dabar esu laiminga ir džiaugiuosi, nes susigyvenau su šia liga 100proc. Man yra 20 metų, vitiligo turiu nuo kokių 12-os. Nėra nei vienos kūno vietos, kurios nebūtų pažeistos baltų dėmių. Iš tiesų, kai atsimenu pačią pradžią, tikrai buvo baisu - pergyvenau, naktimis verkdavau, galvodavau - "o kas mane į žmonas, tokią, dėmėtą, ims?"

bandžiau gydytis, ir natūraliais būdais, pas homeopatus, ir su kremukais visokiais, kur 30ml tūtelė vos ne 200lt kainuoja, ir mama visokius nuovirus ruošė - niekas nepadėjo, kol pergyvenau, nervinausi ir verkiau. Dabar esu tokia pati marga, tačiau šiek tiek mažiau - visą aną vasarą gyvenau viduržemio jūros saloje, kur pasakiau sau, kad man nerūpi tos dėmės, ir aš deginsiuosi ir džiaugsiuosi vasara, ko anksčiau nedarydavau. Iš tiesų, dėmės pradėjo akivaizdžiai trauktis - aišku, atsirado šiek tiek naujų, tačiau pats dėmių plotas sumažėjo kokių 30proc. - atsirado taškelių, pora dėmelių ant nugaros išnyko visiškai, dėmės ties kelių linkiais (kurios man varydavo bene didžiausią kompleksą) taip pat beveik visiškai išnyko. Po tos vasaros supratau,kad sergantiems vitiligo, nereikia saulės vengti - ji kaip tik padeda. aš degindavausi su aliejumi, kuris skatina įdegį ir pamačiau rezultatą. Dabar labai retai kada pagalvoju, kad va, aš sergu vitiligo, esu kitokia ir nelaiminga. Visai tai pamiršau. Plius, mano pagrindinis ginklas prieš bet kokius kompleksus yra savaiminio įdegio kremai - merginos, nebijokit, bandykit,dėmes labai paprasta užmaskuoti su jais! tenka šiek tiek pavargti, kol viską lygiai išsitepi, reikia rūpintis oda, šveisti, drėkinti, tačiau tai atsiperka - savaiminio įdegio kremai sulygina odą, nesimato tokio didelio kontrasto tarp pažeistos odos ir nepažeistos. Tai vat, jei kils kokių klausimų, jei kas norėsit pabendrauti šiaip, liūdesiui užplūdus, rašykite į PM