QUOTE(vilkaaa @ 2014 07 25, 20:18)
Sveiki, deja, irgi jungiuosi prie "dalmantinų"... Man 27 m., vitiligo atsirado prieš kiek daugiau nei pusę metų. Pradžioje net nesupratau - šviesesnės odos taškiukas po akimi ir tiek, o dabar jau išaugo į dėmę maždaug 3x2 cm
Tepu vitix, taip pat kažkokiu gydytojos išrašytu tepaliuku, geriu B grupės vitaminus, cinką, dabar laukiu kraujo tyrimų dėl skydliaukės ir eilės echoskopijai. Bandžiau ir vitix vitaminus gerti, bet kažkaip įspūdžio nepaliko. Ir vis dėlto čia pasiskaičius pradedu įtarti, kad bus susiję su kepenimis
Perskaičiau visą ankstesnę temą apie vitiligo... Tikrai kartais būna labai liūdna: vyro neturiu ir darbą keisti reikės kažkada... Kaip žmonės žiūrės, kai užmaskuoti jau bus sunku? O kitą dieną sugėdinu save, kad žmonės su neįgalumais gyvena, o aš dėl kažkokio kosmetinio defekto ašaras lieju, ir einu toliau... Gal ne vienai bus drąsiau
Perskaičiau visą ankstesnę temą apie vitiligo... Tikrai kartais būna labai liūdna: vyro neturiu ir darbą keisti reikės kažkada... Kaip žmonės žiūrės, kai užmaskuoti jau bus sunku? O kitą dieną sugėdinu save, kad žmonės su neįgalumais gyvena, o aš dėl kažkokio kosmetinio defekto ašaras lieju, ir einu toliau... Gal ne vienai bus drąsiau
Labas
Del vienos demes, tokia depresinga nuotaika??Nosi i virsu mergyt.
Gyvenu su vyru ,kuris turi Baltme, kazkaip gyvenimas del to neprastesnis, mano didziausiam liudesiui ir dukryte paveldejo ta parazita, bet stengiuosi mastyti pozityviai, jau geriau demeles, nei invalido vezimelis.Aisku reikes daug kantrybes, nes nuo mazens jau turim demes.Kas bus toliau
O cia pozityvui pakelti
Gyveno kartą moteris, kuri turėjo du didelius indus, užkabintus abiejuose ilgos lazdos galuose, kurią nešdavo persimetusi per pečius. Vienas iš indų buvo įtrūkęs, o kitas buvo sveikutėlis ir galėjo būti pilnas pripiltas vandens.
Po ilgos kelionės nuo upės iki namų įtrūkęs indas grįždavo tik iki pusės pripildytas vandens. Tai tęsėsi dvejus metus kasdien: senoji moteris parsinešdavo tik pusantro indo vandens. Sveikasis indas labai didžiavosi savo pasiekimu, o įtrūkęs indas gėdijosi savo nepilnavertiškumo ir buvo nusiminęs, kad gali padaryti tik pusę to, ką iš tikrųjų turėtų padaryti. Po dvejų metų, kai įtrūkęs indas jau nebegalėjo pakelti gėdos, prakalbo jis į senąją moterį: Man gėda dėl manojo įtrūkimo, per kurį pakeliui į tavo namus visą laiką bėga vanduo. Senoji moteris nusišypsojo: Ar tu nepastebėjai, kad tavo kelio pusėje žydi gėlės, o kito indo pusėje ne? Aš pagal tavo takelio pusę pasėjau gėlių sėklų, nes apie tavo bėdą žinojau. Tu laistai gėles kasdien, kai keliaujame namo.
Dvejus metus aš galiu skinti tas nuostabias gėles ir puošti jomis stalą. Jei tu toks nebūtum, koks esi, šis grožis neegzistuotų ir nepuoštų mūsų namų. Kiekvienas iš mūsų turime savo trūkumų, bet šie trūkumai daro mūsų gyvenimą lygiai taip pat įdomų ir vertingą. Reikia kiekvieną asmenį priimti tokį, koks jis yra ir matyti jame gerąsias puses. Taigi, visi mano draugai, turintys įtrūkusį indą, linkiu Jums nuostabios dienos ir nepamirškite pasimėgauti gėlių aromatu savo tako pusėje. Skirk laiko ir persiųsk šią žinią savo draugams, kurie turi įtrūkusį indą... Ir tik Dievas žino, kiek mūsų tokių yra!!!!







