QUOTE(Idioma @ 2014 05 13, 15:34)
Na, ne visi porom, daug turiu draugių virš 30, kurios nei ištekėjusios, nei kokį draugą turi. Ir ką - labai protingai sako, kad joms nereikia vyro ar vaikų, kad jaustųsi vertingos. Jei vyras atsiras ok, vaikai - irgi ok, bet jei ne, tai plaukų nuo galvos nesiraus.
Aš taip, pati savaime galiu jaustis vertinga, bet 100 % laiminga vargu. Nežinau kodėl tas poreikis mylėti ir būti mylimam kai kada nurašomas kaip nenormalus - ką tu, vyras, vaikai, čia juk tokie rūpesčiai, atsuktų kas laiką atgal, būčiau viena žmogus turi būti laimingas savaime ir panašiai. Taip, žmogaus laimė glūdi tik pačiame žmoguje, bet ką daryti, kad vis tik jokia veikla nesuteikia tiek laimės, kaip buvimas su širdžiai artimu žmogumi? Deja, man tai visai skirtingi dalykai ir laimės skalėje sėkmingi santykiai užima tikrai aukštesnę vietą. Kad ir kuo užsiėminėčiau, kad ir kur savo mintis kreipčiau. Man reikia kito žmogaus.
Aišku, mano tikslas nėra šeima vien dėl paties fakto. Man reikia laimingos šeimos, su darniais santykiais. Nesu desperatiška vyro ieškotoja ir kiekviename žmoguje potencialaus vyro neieškau. Po teisybei dar nei vieno vaikino ir neįsivaizdavau kaip savo vyro, vaikų ir dar nenoriu. Nesėdžiu užsidarius namuose, einu ir į pasimatymus, ir savaitgaliais namuose nesėdžiu, turiu savo hobių, turėjau ir tikrai ne vieną simpatizuojantį asmenį, buvo ir žmonių, kuriems tik aš simpatizavau, bet taip niekas neišsirituliojo į gražią draugystę.
Ieškojau šiandien panašios temos, nes šiandien tuo klausimu man užėjęs didelis liūdesys