QUOTE(Tylene @ 2014 06 03, 11:59)
mes tai su Liomi, Raudonais bateliais ir kitom
lakstom supanikavusios
jau kaip pasakysi

sakom, kad baisu senti, kad nenorim, bet gyvenam, gražinamės, puošiamės ir toliau džiuginam aplinkinių akis

tikrai nepanikuojam ir plaukų nesiraunam

aha
Aš senatvės baimėje nematau nieko blogo, jei tai nepavirsta į kažkokius kraštutinumus... Čia kažkaip nemačiau tokių atvejų, kai atiduodami paskutiniai pinigai plastinėms op., brandaus amžiaus rengiamasi paaugliškais drabužėliais ir susirandamas 20 m. berniukas-žaisliukas
Regis, visos čia "panikuojančios" kruvinom ašarom jaunystės neaprauda, neklijuoja pleistrų paausiuose ir su šydais nevaikšto
Asmeniškai pažįstu ir tokių, kas teigia - myliu savo metus, kiekviena raukšlelė man brangi ir t.t., o elgiasi priešingai - injekcijos padarytos, krūtinė pakelta, ten pasiurbta ir t.t. Nesmerkiu, kiekvienam savo, bet čia kažkoks melas sau
Jei šaus kada į galvą, pvz., hialuroną susileist, neičiau ir neskelbčiau visam miestui ką padariau, bet meluot, kad myliu savo raukšles, nematau prasmės
Myliu tik raukšleles akių kampučiuose, nes jos paprastai atsiranda nuo juoko ir ypač man gražiai atrodo pas vyrus, o kokia suraukta kakta, viršnosė ar nusvirę lūpų krašteliai, mano akimis, joks turtas ir gėris
Man moterys gražios, ir liesos, ir apvalios, nuo konkretaus žmogaus priklauso

labiausiai veidus mėgstu stebėti, ne kiek figūras... ir apskritai į moteris daug dažniau žiūriu, nei į vyrus, ką tai galėtų reikšt
Tylene, rodos, Shievonne apie Zara sakė