Depresija

#577
QUOTE(Night13 @ 2014 12 15, 21:06)
Bučki, negi manai, kad savaime išsispręs?

nemanau. sako jei negali keisti situacijos, keisk požiūrį į ją. laikas nuo laiko vis pabandau savo darbą įsimylėti, prisijaukinti ir rasti jame pliusų. pliusų randu labai daug viskas palink jį - gera darbo vieta, tenkinantis atlyginimas, saugumas, patogumas auginant vaikus, daug atostogų, pakankamai normalus kolektyvas ir pan. biggrin.gif kitas sakytų nu ir durna - ko kabinėjiesi doh.gif 10 pliusų ir tik vienas minusas - pats darbas biggrin.gif
o baisiausia kai tai pavadina išpindėjimu, prisigalvojimais, per geru gyvenimu ir panašiai unsure.gif bet aš ne darbu skundžiuosi, nerimauju, kad nesugebu gerai jo atlikti ir bijau jo netekti. nerimas kas bus jeigu bus....kad va dabar tai bus, jau va va dabar tai tikrai....ir jei tos uzduoties nepadarysiu tai jau tikru tikriausiai.....o tada badas ir visiskas krachas, tada vaizduotie tiek visko pripiešia.....unsure.gif

QUOTE(Medutė_ @ 2014 12 15, 21:55)
Yra paguodžianti mintis - genijų irgi niekas iš karto nepripažino  unsure.gif Pripažįsta daugumoje tik vidutinybes, kurie sugeba atitikti to meto normas, kriterijus. Genijai lieka neįvertinti. unsure.gif

thumbup.gif made my day. iki ryt ryto pabūsiu nepripažintu genijum thumbup.gif ryt atsikelsiu ir eisiu tos savo recenzijos toliau laukti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bučkis: 15 gruodžio 2014 - 21:46
#578
ojergau lotuliukas.gif
mane irgi Medute prajuokina
tokiu rimtu veidu kai parasys,pafilosofuos
biggrin.gif
Medute 4u.gif lotuliukas.gif
Papildyta:
QUOTE(deraramos @ 2014 12 12, 13:29)

Merginos, ar jūs pačios eksperimentuojat su vaistų gėrimo tvarkaraščiu?

as experimentuoju kaip reikalas

mazinu,didinu,kas antra diena,kas trecia,kas savaite,kas 10,tada kokia syza parplaukia vel kas antra


bijau tu narkotiku,bandau juos nutraukt,bet kaput be ju

ad as geriu
Papildyta:
QUOTE(Pinot noir @ 2014 12 12, 21:28)

Iš kur žinai, gal paskui užsimanys ir kotletų su vaikais. Būna ir su senberniais.


zinau.pakalbejom,i vata nevyniojo,ir aciu dievui.gal karti ta tiesa,bet sazininguma as vertinu.



Papildyta:
QUOTE(bučkis @ 2014 12 15, 11:17)
mažai kam pasakojuosi, nes racionaliems žmonėms tai atrodo nesąmonė, net mama kuri sako - oi man bet kada gali viską sakyti ir pan. pratrūko - nu tu vis apie tą patį ir tą patį, maždaug - nu kiek gi galima.

4u.gif
man tas pats
gal ne del to paties,bet taip pat
ikyrios mintys apie ta pati per ta pati
daug kam nesipasakoju,bet kam pasakojuosi,tai jau ikyrejau iki negaliu
man paciai ikyrejo,juokinga netgi
kad taip gali sugesti plokstele,kad vaistais tik atsistato

ir knygas skaitau,ir terapijas esu lankiusi ir su savim dirbu
nu subraizyta ta plokstele

Papildyta:
nesupykit,bet dauguma cia musu apie savo nuosava"ta pati per ta pati"


Papildyta:
labanaktis oro_buckis.gif
Atsakyti
#579
QUOTE(bučkis @ 2014 12 15, 21:43)
o baisiausia kai tai pavadina išpindėjimu, prisigalvojimais, per geru gyvenimu ir panašiai  unsure.gif bet aš ne darbu skundžiuosi, nerimauju, kad nesugebu gerai jo atlikti ir bijau jo netekti. nerimas kas bus jeigu bus....kad va dabar tai bus, jau va va dabar tai tikrai....ir jei tos uzduoties nepadarysiu tai jau tikru tikriausiai.....o tada badas ir visiskas krachas, tada vaizduotie tiek visko pripiešia.....unsure.gif


Jo, žmonės mėgsta apkaltint per geru gyvenimu. Esmė gi ne pačiose aplinkybėse, o kaip kas jas priima. Vienam ta vieta atrodo svajonių, o kitą veikia blogai, nes jis pats save taip veikia tą vietą priimdamas. Toks jausmas kad tu negali įlįst į patį darbo procesą, o vertini ir fantazuoji viską kas aplink jį vyksta, t.y. kas ką pagalvos, kaip kas atrodys, kaip tu atrodai kitų akyse, arba ta baimė kas būtų jeigu būtų. Man būdavo irgi panašių niuansų. Bet jeigu tai asmenybės bruožas, ar manai kur nors kitur būtų labai kitaip? Pažvelk labiau filosofiškai. Darbas tai nėra visas gyvenimas. Nuo jo nepriklauso visa tavo esmė. Jis negali valdyt taip kad sukeltų visišką krachą.
Pasakysiu banaliai. Teko bendraut su žmonėmis kurie kariauja. Jie sako, kaip greit netenka vertės visokie darbai, pastatai, pinigai, padėtis, tos parkės dėl šitų dalykų. Nes jie tokie laikini. Lieka tik tai ką turi savy. Ir tada bet kur prisitaikai, kitom dimensijom net matai.
Atsakyti
#580
Labas rytas
be abejo, kad darbas nėra visas gyvenimas, bet jis.....didelis pagrindas tam gyvenimui. galimybė vaikų būreliam, kelionėm, užsiėmimam. ir man tas nerimas labiausi tikriausiai yra dėl jų, kad jiems aš įsipareigojusi. galima daug kalbėti kad vaikams reikia dėmesio, buvimo, ne piniguose esmė. be abejo. bet kaip bebūtų - jų reikia.
apskritai manau kad daugelis visokių baimių, nerimų susiję su išsikeltais norais, savo gal ir žalioje jaunystėje sukurtom vizijom, kartelėm su aplinkos spaudimu, kuri iš tiesų visai nespaudžia, o tu lygiuodamasisi į ją spaudi save, kad ...o kiti, o aš ir panašiai. ir aš tą suvokiu. tai nusiramini, sustoji paskui palengva įsisūpuoji , dar koks vyras su savo fantazijomis apie namus, butų keitimus pradeda, įsisūpuoji iki panikos ir siaubo, tada vėl imi save raminti tais pačiais argumentais kad tai viso labo ne tragedija. bet yra baisu kai lygioj vietoj save taip išsupi.....baisu pagalvojus kas būtų jeigu būtų kažkas rimčiau, ar visai palūžtum. man tas nerimas near nuolatinis, bet banguojantis. nuo visiško atsipalaidavimo ir ramiai jautimosi iki klaikybės jausmo, negalėjimo kvėpuoti.
ir kadangi daug maž visos gyvenimo kitos pusės sutvarkytos - panika ima dėl nesutvarkytosios. kalbam su kolege, sakau tu nereali, viena su dukra, viską ant saves, krūviai nerealūs, bet tu sugebi, surandi, gali. o ji - o aš noriu vyro. noriu būt namų šeimininke ir laukti vyro. ir sėdim viena kitai 'pavydėdamos" biggrin.gif
ir gėda, nes globaliai žiūrint tai tikrai iš adatos šieno vežimas.....ir gėda
Atsakyti
#581
Vos nepraradau darbo.... dėl nemokėjimo skaičiuoti. Tfu, tfu, išlikau. Vat ir taip būna. Darbą rasti sunku. Ačiū Dievui, išsaugojau.
Atsakyti
#582
as galvoju jei mane ismestu ar labai pergyvenciau, turbut kazkiek
bet is proto neiciau
pati iseit raumenu neturiu
Atsakyti
#583
QUOTE(Ondatra... @ 2014 12 16, 10:49)
as galvoju jei mane ismestu ar labai pergyvenciau, turbut kazkiek
bet is proto neiciau
pati iseit raumenu neturiu

kiekvienam savi nerimo ir baimių šaltiniai.
Atsakyti
#584
Pamatysi, Bučki, sėdėsi ten dar n metų ir parinsies vis labiau, jei nenaikinsi nerimo šaltinio.
Atsakyti
#585
QUOTE(Ondatra... @ 2014 12 16, 09:49)
as galvoju jei mane ismestu ar labai pergyvenciau, turbut kazkiek
bet is proto neiciau
pati iseit raumenu neturiu

Žiauriai pergyvenčiau, nežmoniškai. Šitiek metų negalėjau iš viso darbo rasti. Prarasti būtų kaip numirti. Beveik.
Atsakyti
#586
QUOTE(OkoksSkirtumas @ 2014 12 16, 12:50)
Žiauriai pergyvenčiau, nežmoniškai. Šitiek metų negalėjau iš viso darbo rasti. Prarasti būtų kaip numirti. Beveik.

mirtis geriausias dalykas kas sioj zemej visiems nutiks
Atsakyti
#587
QUOTE(Ondatra... @ 2014 12 16, 13:06)
mirtis geriausias dalykas kas sioj zemej visiems nutiks


O kažkam va numirt taip lengva būtų, pakaktų iš darbo išeit smile.gif
Jei rimtai, nenorėčiau prieš mirtį suprast, kad pusė gyvenimo nuėjo draskantis dėl ofiso kėdės. Kuri net nebuvo miela.
Papildyta:
QUOTE(bučkis @ 2014 12 16, 08:34)
apskritai manau kad daugelis visokių baimių, nerimų susiję su išsikeltais norais, savo gal ir žalioje jaunystėje sukurtom vizijom, kartelėm su aplinkos spaudimu, kuri iš tiesų visai nespaudžia, o tu lygiuodamasisi į ją spaudi save, kad ...o kiti, o aš ir panašiai.


Taip, didžioji dalis nerimo kyla iš to, kad lygini save su kitais ir spaudi būti geresniu ar bent ne blogesniu. Ir parametrus dar pats susikuri, dažnai jų niekas kitas net nebruka. Bet kai pagalvoji blaiviau, nu kam to reikia. Vis tiek kiekvienas gyvenam tik sau.
Atsakyti
#588
Jei rimtai, tai o kaip pragyventi suaugusiems žmonėms, nepripažintiems neįgaliais, iki tol neuždirbusiems ir nepaveldėjusiems milijonų? Išlaikytiniais siūlot būti ar išmaldos prašyti? Kad susirasti kas patiks, greičiausiai, taip pat metų metais užtruks, jei pasiseks rasti.
Atsakyti