QUOTE(Seivilė @ 2014 09 09, 21:32)
Nežinau, Kaira, kiek mačiau, tavo vaikai ramybės įsikūnijimas.
O, jei rimtai, ar nebandei nerėkdama, ramiai išvest į kitą kambarį, jei jau galvom lipa? Maniškiams labai padėdavo, jei į kampą statydavau, o draugės berniukas nė sekundės neišstovėdavo, tai jį kol nusiramins uždarydavo kitam kambary. Tokia bausmės forma, jei netinkamai elgies, eik pailsėk. Tikrai nesijausk beviltiškai, kiekvienam vaikui skirtingai, bet tik tu pati geriausiai žinai, kaip elgtis ir sprendimą tikrai rasi. O jei patinka jam daržely, tai gal ir išeitis palikinėt visai dienai? Jam gal veiklos namie jau trūksta, dėl to ir nežino ko tvertis.
aš būna išgrūdu už durų, tada eina pas sesę į kambarį. o šiaip jei jis pats nenori išeit, tai staugia ne savo balsu, drąskosi ir spiegdamas grąsina, kad visus išdaužys, sumuš, išvarytas už durų spardo duris ir pn. realiai tai taip, aš kol kas stipresnė, bet kokiu atveju galiu su juo susitvarkyt, nepaisyt nieko, baust kaip man šauna į galvą, bet kaip man padaryt, kad viskas būtų gerai, teisingai padaryt, kad negilėtų problema

jis toks kaip psichopatas, išsidrąsko, iškeikia, žiūrėk po 5 min ateina ir prisiglaudžia. aš nebežinau nei ką daryt, kai prisiglaudžia niekada neatstumiu, nors man kai žmogus prišika į dušią, aš tikrai ilgiau jaučiuosi šūdinai

realiai turbūt reikėtų pasakyt, kad blogai daro ir tikrai jo neglostysiu ar pn, bet tada jis iš vis liks tik nuolat baudžiamas, auklėjamas, nebus galimybės net jo apkabint. nu jis panašus į mano vyriausią dukrą, ta irgi panašiai, tiek sugeba prišikt dūšion, kad jei galėčiau, tai metus nekalbėčiau, bet savas vaikas, tai jaučiuosi apmėtyta ir išterliota šūdais, bet prasibraukiu akis ir toliau jiems šypsausi

tas mane žemina, bet jei nemoku elgtis su vaikais, belieka pačiai purve voliotis. atsiprašau, kad nerenku gražių žodžių
taip, daug kas pasako, kad mano vaikai visai ramūs, bet kol jie turi užsiėmimą, kol viešoj vietoj, tai tada arba tramdosi arba laiko neturi zbytkėm. bet ir močiutė per savaitę atostogų jau vos apsikentė, Bernardui vos žodį ne pagal jį, vsio, visa gerkle močiutei - dink iš čia, aš tave sukaposiu, važiuok namo ir pn

neturiu leist taip kalbėt, bet neišeina su juo pasikalbėt, staugia savo ir viskas. kai nusiramina irgi nulis progreso po jokio pokalbio. daro savo ir viskas. tai būtų koks svetimas užkrautas, galvočiau pakentėsiu, nu, kad ir koks diedo atsivestinis vaikas, tai dėčiau skersą ir ton pusėn nežiūrėčiau

o kai savas, tai gerai, aš pakentėsiu, bet tai jam pačiam labai blogai ir tiem, su kuo ateity susidurs. gal išaugs, bet bijau, kad kažin. gal jie į mano tėvą panašūs, tas absoliutus diktatoriu, jei būdavo ne pagal jį, tai įbaugindavo žiauriai, ypatingai mamą, o per ją ir mus. ir užsiplieksdavo lygioj vietoj, staiga kildavo uraganas namuose. yra kažkoks panašumas, tikrai. jei ne pagal juos, tai niekaip, riesta bus visiems. bet ir iš veido mano tie abu vaikai gryn senelio kopijos

tiek to, pasiskundžiau, gal jau ir iš nuovargio reaguoju kaip kokia išglebus kempinė, svarbu, kad tik visi sveiki būtų, visa kita tikiuosi pakeičiama
rytoj matyt dar paimsiu prieš miegą, o jau paskui paliksiu visai dienai.
Kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus...