oj, Dieve, Dieve, ko tos anytos tik neprigalvoja... mes kraustomes dabar i kita buta, radom issinuomuoti, pagal sias kainas ir nebrangiai, tai anyta sako, kajus cia sugalvojot, tiek moketi, kelkites pas mane i raseinius, as iseisiu i tvarta gyventi, o kad as mokaus kune ir vyras cia dirba, tai jei dzin ir kiek pravazinetume, ir dar su ANYTA gyventi, net nuo tos minties purto, kai vyras nesutiko kraustytis, tada sako, duokit pauliuka paauginti, nors aukles nereix samdyti, net plaukai pasisiause, o, kad tas pauliukas be mamos ne zingsnio ir, kad turi brolio tai nesumaste