/James Patterson Siuzanos dienoraštis Nikolui"/
Įsivaizduok , kad gyvenimas tai žaidimas, kuriame Tu žongliruji penkiais kamuoliukais. Tie kamuoliukai tai darbas, šeima, sveikata, draugai ir principai. Bet vieną gražią dieną pagaliau supranti, kad darbas kaip guminis kamuoliukas. Jei leisi nukristi jis atšoks. Kiti keturi kamuoliukai- šeima, sveikata, draugai ir principai stikliniai. Jei leisi nukristi nors vienam iš jų, jis bus nebepataisomai sugadintas, įskeltas, o gal net ir sudaužytas.
/James Patterson Siuzanos dienoraštis Nikolui"/
/James Patterson Siuzanos dienoraštis Nikolui"/
Kiekviena laimė turi savo vardą
ir kažkieno laimė yra Tavo vardas...
Je teme (Je t' aime)
Je t'aime...
Negaliu žiūrėti be ašarų,nerealiai
.Lara Fabian išėjoį i sceną pirmasyk po mylimojo mirties,negalėjo pradėti dainuoti,tuomet atsistojo visa salė ir pradėjo dainuoti... Salė pakeitė dainos žodžius ,,Je t'aime"(Aš tave myliu) žodžiais ,,On t'aime"(Mes tave mylim)...Atlikėjos prodiuseris,kuris akomponuoja pianinu,po dainos priėjo prie Laros ir ją apkabinęs ištarė:,,Matai...o sakei ,kad nebeturi dėl ko gyventi...Gyvenk dėl jų,dėl žmonių..."
Lara Fabian - Je t'aime
Šiurpuliukai eina per oda...
ir kažkieno laimė yra Tavo vardas...
Je teme (Je t' aime)
Je t'aime...
Negaliu žiūrėti be ašarų,nerealiai
.Lara Fabian išėjoį i sceną pirmasyk po mylimojo mirties,negalėjo pradėti dainuoti,tuomet atsistojo visa salė ir pradėjo dainuoti... Salė pakeitė dainos žodžius ,,Je t'aime"(Aš tave myliu) žodžiais ,,On t'aime"(Mes tave mylim)...Atlikėjos prodiuseris,kuris akomponuoja pianinu,po dainos priėjo prie Laros ir ją apkabinęs ištarė:,,Matai...o sakei ,kad nebeturi dėl ko gyventi...Gyvenk dėl jų,dėl žmonių..."Lara Fabian - Je t'aime
Šiurpuliukai eina per oda...
Gyvenimas man nepažadėjo,kad gyventi bus lengva,
bet pasakė,kad tikrai bus verta...
bet pasakė,kad tikrai bus verta...
Tausokime draugus.
Išėjusių jau niekada
Ir niekas nepakeičia.
Gal tik atrodo,
Kad labai gražu,
Kai jų buvimą
Iškeičiam į skaičių.
Mylėkime draugus
Su jų klaidom,
Su jų silpnybėmis,
Su paklydimais.
Mylėkime draugus
Kol jie šalia,
O ne keliuos,
Žymėtuos praradimais.
Globokime draugus.
Jų vis mažiau
Kaskart prie stalo
Per šventes susėda,
Kad nereikėtų
Verst atgal lapus,
Kai laikas paskutinę
Giesmę gieda.
Tausokime draugus.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.10/
Kas ieško išminties, netrunka apsigauti.
Jis nieko nelaimės, nes bando melžti jautį.
Tu apsivilk verčiau kvailybės drabužiu -
Už išmintį dabar sunku net grašį gauti.
/Omaras Chajamas,,,Rubajatai"/
Mes - lėlės, o dangus - žaidėjas tvarkdarys.
Ir tai gryna tiesa, kas ginčytis išdrįs?
Kai ant būties lentos akimirką pažaisim,
Mus vėl tamsion dėžėn sumes ir uždarys.
/Omaras Chajamas,,,Rubajatai"/
Ir tai gryna tiesa, kas ginčytis išdrįs?
Kai ant būties lentos akimirką pažaisim,
Mus vėl tamsion dėžėn sumes ir uždarys.
/Omaras Chajamas,,,Rubajatai"/
LAIMĖ-
GERIAUSIA KOSMETIKA...
GERIAUSIA KOSMETIKA...
Gal pasidalinam pasaulį ?
... Jūra tau... Bangos man... Dangus tau...
Žvaigždės man, Saulė tau, o Šiluma man...
O gal padarom taip ! Visas pasaulis tau, o tu man... ???
... Jūra tau... Bangos man... Dangus tau...
Žvaigždės man, Saulė tau, o Šiluma man...
O gal padarom taip ! Visas pasaulis tau, o tu man... ???
Mylėk mane, kai esu mažiausiai to verta,
nes tada man labiausiai to reikia...
nes tada man labiausiai to reikia...
Vienas gramas savos patirties ženkliai vertingesnis nei viena tona svetimų pamokymų...
/Mahatma Gandi/
/Mahatma Gandi/
Širdis - namai... Ir kiekvieną kartą, įsileisdamas žmogų, tikiesi, kad įsileidi svečią... Bet ką daryti su tais, kurie nenusivalo kojų???
Ir nepamatom, skrisdami dvasia,
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį -
Užlieja juodo išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį -
Užlieja juodo išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.
