QUOTE(zuvyte26 @ 2014 12 09, 18:23)
Michael Cunningham - "Tos valandos" - sunkiai skaitėsi. Gal dar reikia man brandos, žodžio pajautimo, tiesiog sunkiai verčiau puslapius, nepalietė ši knyga mano vidaus. Vienu metu pagalvojau (pradžioje), kad bus įdomi, bet vėliau tas mėtymasis tarp raelybės ir romano herojų mane blaškė ir neįtikino. Trūko išbaigtumo, įtaigumo.
O man šita patiko. Kiek pamenu, labai gražiai parašyta (skaičiau angliškai), nestora tokia, užtat visi tie jausmai taip koncentruotai, be daugžodžiavimo, bet labai tiksliai perteikti.
Pas mane ji mintyse priskirta sąrašiukui "Perskaityti dar kartą".
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2014 12 17, 12:14)
Erich Maria Remarque "Trys draugai" - kažkada prisimenu Ingėnas sakė, kad man ji patiktų, o ir klasika kaip ne kaip, tai ir šita knyga parkeliavo su manimi į namus.
Viena geriausių knygų apie draugystę.
Irgi nutūpusi mano anksčiau minėtam sąrašėly (tik kaip to laiko joms atrasti ).
QUOTE(eliss @ 2014 12 28, 17:14)
Ar bus norinčių paskelbti metinę perskaitytų knygų ataskaitą?
Manau, tikrai bus. Paprastai išlenda net visus metus nerašiusios.
Aš po Naujų parašysiu, nes iki jų noriu savo kaip niekad kuklų skaičiuką dar pora vienetų padidinti.
Tess Gerritsen "Relikvija"- mažai ka turiu apie ją pasakyti. Lyg ir įdomu buvo, daug ko nenuspėjau, niekada nesinorėjo padėti, bet vis tiek liko kažkoks nepasitenkinimas- gal nepakankamu gilumu, gal keliais likusiais neaiškumais, gal dar kažkuo, ko pati įvardinti nesugebu. Bent jau man serijos viršūnė buvo "Dvynės"- visos po jos jau suprastėjusios. Nors Džeinė Ricoli kuo toliau, tuo labiau patinka.
Stephen King "Full dark, no stars" (Tamsoje, be žvaigždžių). Tikrai tamsi knyga, ką ir besakyti. Ypač pirmas apsakymas (ar apysaka) apie fermerį- tą labai sunkiai įveikiau, užtat po to buvo šiek tiek lengviau. Visų tema daugmaž ta pati- kaip žmogus gali elgtis, įstumtas į jam sunkias ir priešiškas situacijas (dauguma skaitytojų, manau, irgi pamąstė, ką patys darytų veikėjų vietoje). Fantastikos labai mažai, daugiau blogio, slypinčio žmogaus viduje- kas yra labai didelė realybė. Man labiausiai patiko apie moterį rašytoją, nors kiti likę kūriniai beveik niekuo nenusileidžia.
John Connolly "The book of lost things" (Prarastų dalykų knyga). Ne visai vaikiška knyga apie vaiką, mylintį knygas, netekusį motinos, nekenčiantį pamotės ir naujo brolio, kuris vienu stebuklingu būdu patenka į pasakų pasaulį- pasakų ir ne tik jų, jo paties kada nors gyvenime skaitytų, tik šis visas toks susimaišęs, persipynęs ir ne visai tiksliai atkartojantis skaitytus kūrinius (pvz. Raudonkepuraitė pati persekiojusi vilką ir jį sugundžiusi, nykštukai bandę nunuodyti bjaurią juos engiančią Snieguolę ir pan.). Berniukui, aišku, tenka išgyventi visokiausių pavojų, leistis į kelionę ir jos metu daug ko išmokti bei iš naujo įvertinti savo gyvenimą. Iš tikro nežinau, kokiam amžiui skirta ši knyga, nes žiaurių dalykų joje nemažai, ir pati nuotaika tokia, na, ties depresyvios riba (bent jau man vaikystėj panašios nepatikdavo), bet yra keletas gyvenimiškų pamokymų, kurie suaugusiems kaip ir aiškūs turėtų būti. Tiesa, dar gražiai rašo apie knygas ir meilę joms - tas visada pliusas

. Man visai patiko.