Aš tik per LRT Sabaliauskaitės diskusiją pažiūrėjau
Aš rytoj irgi į knygų mugę važiuosiu ar ką nors noriu pirkti dar nesumasčiau, gal ką vietoj išsirinksiu aš taip pat laukiu atsiliepimų iš mugės
pabaigiau šiandien Misalongio moteris, lengva tokia, paprasta, tokia sakyčiau gal net naivoka, pagrindinės herojės Misės kai kurie poelgiai labiau panašus į paauglės, negu moters virš trisdešimties.. bet susiskaitė įdomiai, greitai, net nustebau, kai supratau, kad jau paskutinis puslapis (skaičiau ne popierinę knygą). dabar į rankas paėmiau Vaidos Blažytės "Geltona pieva".
ar ką nors noriu pirkti dar nesumasčiau, gal ką vietoj išsirinksiu aš taip pat laukiu atsiliepimų iš mugės pabaigiau šiandien Misalongio moteris, lengva tokia, paprasta, tokia sakyčiau gal net naivoka, pagrindinės herojės Misės kai kurie poelgiai labiau panašus į paauglės, negu moters virš trisdešimties.. bet susiskaitė įdomiai, greitai, net nustebau, kai supratau, kad jau paskutinis puslapis (skaičiau ne popierinę knygą). dabar į rankas paėmiau Vaidos Blažytės "Geltona pieva".
Šiandien visą dieną paskyriau mugei. Nuo pusės vienuolikos iki pusės aštuonių ten prabuvau. Pradžioje per knygas praėjau, po to nuo maždaug dvylikos ėjau įvairių rašytojų klausytis. Įdomu, atrodo, iki tol nesudominusi ar net pro ausis/akis praleista knyga po pristatymo (kuriame neretai apie pačią knygą gal tik trečdalį laiko pasakoja) ima dominti.
Iš knygų kurios buvo pigios, užfiksavau, kad visas tris Sofi Oksanen knygas išparduoda tikrai pigiai... Dar J. Harris ,,Mėlynakį berniuką'' už berods 2 eurus mačiau... Bet kažkokių masinių nuolaidų nesimatė. Didžioji dalis akcijinių yra tos, kurios ir ne mugės metu būna atpigintos.
,,Obuolio'' leidykloj ,,Vargdienius'' mačiau išleistus vienoje knygoje, tai žiūrėjau ir varvinau seilę
20 eurų prašė už ją.
Dar Tapinas nuo ryto iki vakaro nenuilstamai arba fotografavosi prie savo narvo/narve, arba parašus dalijo, arba kokiam renginy dalyvavo. Kaip suprantu, jis aktyvus visas dienas, tai bent jau aš po tų keturių dienų kokį mėnesį nenorėčiau nei parašo raityt, nei žmonių matyt
Žmonių daugybė nuo pat mano atėjimo buvo (duris atidarė nuo 10h, o aš buvau maždaug 10.30h), tik apie septintą vakaro apmažėjo. Pristatymuose žmonių buvo kaip kur. Taigi, kažkokio ,,gero laiko'' ėjimui kaip ir nėra, tiesiog reik susitaikyt, kad bus grūstis.
Tai tiek trumpai.
Iš knygų kurios buvo pigios, užfiksavau, kad visas tris Sofi Oksanen knygas išparduoda tikrai pigiai... Dar J. Harris ,,Mėlynakį berniuką'' už berods 2 eurus mačiau... Bet kažkokių masinių nuolaidų nesimatė. Didžioji dalis akcijinių yra tos, kurios ir ne mugės metu būna atpigintos.
,,Obuolio'' leidykloj ,,Vargdienius'' mačiau išleistus vienoje knygoje, tai žiūrėjau ir varvinau seilę
20 eurų prašė už ją.Dar Tapinas nuo ryto iki vakaro nenuilstamai arba fotografavosi prie savo narvo/narve, arba parašus dalijo, arba kokiam renginy dalyvavo. Kaip suprantu, jis aktyvus visas dienas, tai bent jau aš po tų keturių dienų kokį mėnesį nenorėčiau nei parašo raityt, nei žmonių matyt
Žmonių daugybė nuo pat mano atėjimo buvo (duris atidarė nuo 10h, o aš buvau maždaug 10.30h), tik apie septintą vakaro apmažėjo. Pristatymuose žmonių buvo kaip kur. Taigi, kažkokio ,,gero laiko'' ėjimui kaip ir nėra, tiesiog reik susitaikyt, kad bus grūstis.
Tai tiek trumpai.
merginos, gal kas turite šią knygelę? ada ir peliuko smekla ? ar verta dėmesio?
Clare Morrall "Kitų kalba". Visą laiką skaitant ėmė kažkoks erzulys dėl pagrindinės veikėjos Džesės neryžtingumo, tylėjimo, kai pusbrolis itin skaudžiai ir negražiai su ja elgėsi, dėl jos vyro nesubrendėliškumo, pastovaus zyzimo, kvailų kaltinimų jos atžvilgiu, dėl sūnaus, kuris irgi egzistavo jos jausmų, patogumo, rūpinimosi sąskaita. Pykau todėl, kad mums, neturintiems autisto ar Aspergerio sindromo savybių, viskas atrodo kiek kitaip ir natūralios reakcijos į skriaudą, į patyčias, į neteisybę, į debilą vyrą būna kitokios, ryškesnės, emocingesnės ir tiesmukiškesnės. Džiugino tai, kad apie šią konkrečią ligą buvo kalbama ne kokiais nors sausais moksliniais faktais, o pačiu gyvenimu, realiomis situacijomis, žmogaus, turinčio autisto savybių, jausenomis, mąstymu. Skaityti buvo įdomu, bet tas nesibaigiantis erzulys erzino ir pačią mane, nes neišpasakytai norėjosi pasiųsti labai toli ir pusbrolį, ir jos vyrą, ir ją pačią papurtyti, kad pagaliau netylėtų, pastovėtų už save. Todėl džiugesio banga visgi užplūdo mane, kai Džesė pagaliau pradėjo šiek tiek keistis, įvyko kažkoks lūžis joje, plačiau atsimerkė akys ir ryžtingiau pradėta žengt per gyvenimą. Šiaip, tikrai nebloga knyga.
Dorota Terakowska "Lėliukė". Pasijutau lyg skaitydama vadovėlį "Pasaulio sukūrimas pagal Dievą" ir tai labai erzino bei nuvylė, bet čia jau toks grynai mano asmeniškas erzulys, nes nepernešu religinių tiesų ir apskritai religijos kaip tokios. Šiaip Terakowską netgi labai mėgstu, labai patiko jos knyga "Belytis", o "Raganų duktė" iš viso apkerėjo mane. Dalis to, kas man patinka jos knygose visgi buvo - labai aiški ir skirtinga mamos, tėvo, aplinkinių žmonių reakcija į Dauno sindromą turintį vaiką. Tikrai taikliai ir jautriai parodytas tiek bandymas mylėti tokį vaiką, tiek bandymas apsimesti, kad jo nėra, kad tokių žmonių idealiame pasaulyje apskritai neturėtų būti. Tačiau, mes gyvename toli gražu ne idealiame burbule ir patys anaiptol nesame idealūs. Aš į aprašomą situaciją reagavau labiau gal moteriškai, suprasdama mamą ir jos pastangas mylėti savo kitokią dukrą, ją suprasti, kartais pykstančią iš nevilties, nuovargio ir kasdienybės realumo. Patiko iš tikrųjų ir pačios mergytės pamąstymai, požiūris į save pačią, į gyvenimą, į mamą, į tėtį, bandymas suprasti ir pateisinti kitus, jų reakciją į ją. Tačiau, kažkur užkliuvo komentaras, kad rašytoja negali žinoti ir numatyti kas vyksta tokio vaiko galvoje, sieloje ir širdyje, su kuo visai ir sutikčiau, bet iš principo būtent tas bandymas suprasti, įsivaizduoti koks yra Dauno sindromu sergantis vaikas, ką jis jaučia, kaip mato pasaulį, žmones, man patiko. Viską gadino tik tie ilgi ir mane asmeniškai erzinantys, pikdantys ir kankinantys religiniai intarpai, kurie stipriai mažino šios knygos skaitymo malonumą.
Sveikos,
seniai besirodžiau. Buvau knygų mugėje, šįmet kažkaip itin išlaidi buvau. Nupirkau 5 knygas:
Rory Stewart "Pelkynės princas"
Lorenzo Carcaterra " Saugi vieta"
Anonimas "Paklauk Alisos"
Jack Higgins "Erelis nusileido"
Peter Englund " Karo liūdesys ir grožis"
O paskutiniu metu perskaityta Vaivos Blažytės "Geltona pieva" didelio įspūdžio nepaliko. Kaip jaunai autorei, knyga palyginti nebloga, nagrinėjamos pagrindinės nūdienos problemos, šeimos problemos, paauglystės rūpesčiai, narkotikai. Patiko pagrindinio herojaus Tado mintys apie dangų ir žvaigždes.
Dabar skaitau Scarlett OKelly "Tarp paklodžių".
Sielos sparnai skaičiau ir aš Leliukę. Kaip ir tau, man užkliuvo tie religiniai pamąstymai, kurie knygoje užėmė nemažą dalį istorijos.
seniai besirodžiau. Buvau knygų mugėje, šįmet kažkaip itin išlaidi buvau. Nupirkau 5 knygas:
Rory Stewart "Pelkynės princas"
Lorenzo Carcaterra " Saugi vieta"
Anonimas "Paklauk Alisos"
Jack Higgins "Erelis nusileido"
Peter Englund " Karo liūdesys ir grožis"
O paskutiniu metu perskaityta Vaivos Blažytės "Geltona pieva" didelio įspūdžio nepaliko. Kaip jaunai autorei, knyga palyginti nebloga, nagrinėjamos pagrindinės nūdienos problemos, šeimos problemos, paauglystės rūpesčiai, narkotikai. Patiko pagrindinio herojaus Tado mintys apie dangų ir žvaigždes.
Dabar skaitau Scarlett OKelly "Tarp paklodžių".
Sielos sparnai skaičiau ir aš Leliukę. Kaip ir tau, man užkliuvo tie religiniai pamąstymai, kurie knygoje užėmė nemažą dalį istorijos.
QUOTE(brangiakaile @ 2015 03 06, 19:50)
Sveikos,
seniai besirodžiau. Buvau knygų mugėje, šįmet kažkaip itin išlaidi buvau. Nupirkau 5 knygas:
Rory Stewart "Pelkynės princas"
seniai besirodžiau. Buvau knygų mugėje, šįmet kažkaip itin išlaidi buvau. Nupirkau 5 knygas:
Rory Stewart "Pelkynės princas"
kažkada buvau pradėjusi, bet neįtraukė greitai, o skaitymo daug turėjau, tai taip iki šiol ir tebestovi lentynoje. Įdomu bus išgirsti nuomonę, kai perskaitysi
Mano paskutiniai skaitiniai:
Visgi grįžau prie kažkada pradėtų Penkiasdešimt pilkų atspalvių. Norėjosi tvirtą nuomonę apie juos susidaryti, taigi, susidariau. Santykiuose nieko gražaus nemačiau apart gražaus ir turtingo vyro bei amžinai lūpą kramtančios ir aikčiojančios merginos. Dialogai - labai riboti, sekso scenos greitai pabodo, tad maždaug po žodį kiekvienoj eilutėj skaitydavau... Kaip veikėjams sekėsi toliau, pasigooglinau. Dar kada prie progos pažiūrėsiu filmą. Nemanau, kad bus blogiau nei knygoje
Graeme Simsion ,,Projektas ,,Rožė - rekomenduoju norinčioms šmaikščios, lengvos knygos, kurią skaitant ištisai prasijuokiau ir gal tik vienu momentu ėmiau graudintis. Pabaigoje šis tas irgi skubotai pateikta, bet pati knyga verta dėmesio, pagr. personažo charakteris įdomūs, neįprastas, o kadangi jo paties lūpomis ir pasakojama, tai skaityti - vienas malonumas. Labai patiko.
Undinė Radzevičiūtė ,,Strekaza - ši irgi labai patiko, tik kad trumpa
Cituoti galima būtų ištisai, humoro dozė gera, sarkazmo, juodojo humoro netrūksta. Patinka man šios autorės rašymo stilius.Dabar esu pradėjusi Kapitono Nemo biblioteka.
Sveikos,
aš per dvi dienas perskaičiau Higgins Clark Prieš ištariant sudie. Kurpalis daugmaž tas pats kap ir kitų jos knygų, šįkart žudiką atspėjau
apie Lėliukę kažkada esu pažįstamos, kuri sovietmečiu augino neįgalų vaikutį, įspūdį perskaičius knygą - skaičiau ir verkiau, viskas labai pažįstama ir išgyventa.
Renkuosi dabar tarp Lygi su saule ir ko nors iš M. Waltari
aš per dvi dienas perskaičiau Higgins Clark Prieš ištariant sudie. Kurpalis daugmaž tas pats kap ir kitų jos knygų, šįkart žudiką atspėjau
apie Lėliukę kažkada esu pažįstamos, kuri sovietmečiu augino neįgalų vaikutį, įspūdį perskaičius knygą - skaičiau ir verkiau, viskas labai pažįstama ir išgyventa.
Renkuosi dabar tarp Lygi su saule ir ko nors iš M. Waltari
Anitos Amirrezvani Lygi su saule. Kadangi turiu elektroninę knygą, pirmą kartą įsijungus atbaidė ilgas veikėjų sąrašas ir keisti, sudėtingi vardai. Nutariau palaukti galimybės skaityti popierinę, kad galėčiau atsiversti tikslintis veikėjus, su mano skaitykle vartyti pirmyn - atgal nepatogu. Bet ištiko knygų badas, susikaupusi įdėmiai perskaičiau visus veikėjus ir mėgaujuosi nuostabiu kūriniu. Rūmų intrigos, atvertos haremo durys, intymiausios moterų ir net eunuchų paslaptys. Skaitant maisto aprašymus norisi pulti prie šaldytuvo, skaitant drabužių - kyla moteriškas pavydas galėjus dėvėti tokias grožybes, skaitant apie žiaurumus - džiaugiuosi gyvendama sąlyginai ramioje šiandienoje. Nuostabi knyga, prilygstanti Gėlių kraujui.
Šiandien ir aš pabaigiau Scarlett OKelly "Tarp paklodžių". Ir kas mane patraukė skaityti šią knygą? Nusivylimas visiškas, nes skaitydama nė kiek nesimėgavau. Kaip kažkas rašė, ši knyga - tai prostitutės vadovas. Mano akimis, sausas skaitalas su detaliomis sekso scenomis, o asmeniniai herojės pamąstymai nė kiek neįtraukė, paskutinius puslapius tiesiog prabėgau akimis. Kvailas visgi įprotis skaityti knygas iki galo...
