Knygos, knygos, knygos...

"Begantis paskui aitvara", "Tukstantis sauliu skaisciu".

Aciu!

Iš tolimesnių Rytų - Geišos išpažintis

dar pasiulyciau Suada Sudeginta gyva, Ch. R. Egbeme Uz auksiniu grotu. As gimiau hareme

Kaip tik prieš dieną baigiau skaityti ,,Gėlių kraujas", kuri irgi galėtų būti į temą

Pradėjau iš bibliotekos pasiimtą V. Becham That extra half of inch. Nebuvau Spice girls gerbėja, bet Viktorija su laiku ėmė patikti. Knygos formatas nekasdieniškas, su intarpais užrašams, iliustracijos derinamos piešros ir nuotraukos. Tekstas kol kas lengvai ir įdomiai skaitosi.

Ar kas nors jau skaitė naujausią Musso knygą "Centrinis parkas", jei taip, kokie atsiliepimai?

Sveikos

Ne taip senai perskaičiau Peter James "Tobulieji". Tema - genų inžinerija, žmogaus/vaiko kūrimas pagal savo norus, įsivaizdavimus, pasirenkant atitinkamus genus ir atmetant pavojingus, nereikalingus (visokias genetines ligas). Man darėsi kažkaip baugoka skaitant kaip va taip paprastai gali susikonstruoti sau tobulą vaiką, kaip kokį lego konstruktorių. Skaitydama tikėjaus ir linkėjau šeimai gerų, protingų, nesergančių mirtinom ligom vaikų, bet jų laukė daug netikėtumų, pabirusių vienas po kito, vos jų kūriniai išvydo pasaulį. Skaitėsi pakankamai įdomiai, vietomis net atsitraukti nebegalėjau, nes labai rūpėjo gaut atsakymus į man iškilusius klausimus. Tačiau iš esmės tokiose knygose (veiksmo trileriuose - detektyvuose) mane nuvilia pabaigos. Viskas siaubingai greitai ir toks jausmas, kad belekaip sumalama į kažkokią veiksmo mišrainę, lyg skubant, kad kuo greičiau "patiekalas" būtų gatavas. Tačiau visas tas staigus sumakaliavimas pabaigoje man asmeniškai labai neskanus gaunasi. Ir jau ne vienoj knygoj tai užkliuvo. Toks jausmas, kad nebe knygą skaitai, o žiūri veiksmo, šaudau-gaudau filmą. Manau va būtent pagal tokias knygas labai paprasta sukurti filmus. Iš esmės, tai jau buvau sau pasakius, kad Peter James (kaip ir Harlan Coben, Mary Higgins Clark) knygų nebepirksiu (ko sėkmingai ir laikiausi), tačiau konkrečiai ši knyga paviliojo savo viršeliu ir šiaip matyt buvau jau pasiilgusi tokio pobūdžio istorijos. Bendrai - nieko baisiai ypatingo, šiek tiek šiurpoka, bet iš esmės jau matyta, skaityta ne kartą.

Šita knyga man asmeniškai nepaprastai graži, prisimenu ją visada, kai tik kas apie ją užsimena ar tiesiog užkliūva žvilgsnis už jos namų lentynoj Visiems visiems rekomenduoju ją skaityti

lorenzo carcaterra saugi vieta - viena pačių pačiausių.

Pritariu atsiliepimui, kas liecia pabaigos suplakima, bet knygai duociau 9/10.

Hans Fallada "Anuomet mūsų namuose". Skaityti tokias knygas tiesiog gera. Vaikystės nuotykiai, išdaigos, nelaimės, šeimos narių santykiai, šventės įsupa į jaukų rašytojo vaikystės prisiminimų debesį. Tuo pačiu metu ir gailėjau to nelaimėlio berniuko, kuriam vis nutinka kokie nelemti nutikimai ir nesėkmės, bet tuo pačiu nuoširdžiai šypsojausi, nes viskas papasakota taip lengvai ir su tokiu skaniu jumoru, kad nieko kito ir nebelieka kaip tik šyptelt. Taip gyvai viskas aprašyta, kad nejučia pats įsijauti ir įsitrauki į tą gyvenimą, leidiesi užvaldoma šventinio Kalėdinio jaudulio, kuris apima bėgant prie eglės ir vyniojant dovanas, to vaikiško išdykėliškumo, krečiant įvairias išdaigas ar įsiveliant į velniai žino kokio akstino pastūmėtus sumanymus. Puiki, smagi knyga, tikra atgaiva dūšiai.

SS, ačiū už atsiliepimą! Turiu nusipirkus šią knygą, reik neatidėliot skaitymo