E. L. James "Penkiasdešimt pilkų atspalvių", "Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių", "Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių". Buvau nusiteikusi šių knygų neskaityti, niekados. Maniau, užteks filmo. Pažiūrėjau, neužteko. Pradėjo viduje kirbėti kirminas kodėl Kristianas yra toks koks yra. Kol nufilmuos antrą filmo dalį laukti nenorėjau, o ir knygos tikrai išsamiau viską atskleidžia nei filmas. Taip mano rankose atsirado ir greitai ištirpo visos trys dalys. Nežinau ką pamatė ar ko nepamatė kiti jose, aš tiesiog pasidalinsiu tuo, kas užgimė mano galvoje ir dūšioje. Taip, šios knygos savo tekstu, kalba, jos išraiška yra banalios, lėkštos, siužetas irgi toks iš paprastesniųjų. Tačiau, skaitydama vis galvojau, kad turbūt nereiktų švaistytis tokiais griežtais šios trilogijos vertinimais kaip kad "Oi koks tai šlamštas, nieko ten gero nėra, tik seksas" ir pan. Kiekvienai knygai savas skaitytojas, su savo jausmine būsena konkrečiu skaitomuoju momentu ir jos vertinimas yra labai subjektyvus dalykas. Tikrai negalvojau, kad taip pasakysiu, bet man labai patiko ši trilogija būtent dėl joje pavaizduotų santykių ir meilės. Prieš skaitydama leidau kitų neigiamai nuomonei suformuoti mano jausmus ir lūkesčius šių knygų atžvilgiu ir teko nustebti, kad aš tą istoriją matau ir jaučiu visiškai kitaip. Tada atėjo mintis, kad tokią meilę labiau supras ir į ją įsijaus vienišas žmogus arba ta/tas, kuri/kuris nesijaučia mylima/mylimas ar vertinama/vertinamas esamuose santykiuose. Taip, sekso knygose daug, kartais jo gausa, dažnumas ir detalumas šiek tiek erzindavo, bet asmeniškai man jis buvo tik kaip tyliai grojanti foninė muzika. O vat meilė, pagarba, noras kurti ir išsaugoti santykius stovėjo pačiame priekyje ir aiškiai, garsiai atliko pagrindinį vaidmenį. Labai patiko Kristiano požiūris į Aną, noras visų pirma suteikti jai malonumą, rūpintis ja, globoti, mylėti, saugoti. Graži ir stipri meilė sugebėjo prasibrauti net į tokią sunkią vaikystę turėjusio ir mūro sienom apsistačiusio vyro širdį. Man asmeniškai Kristiano požiūris ir elgesys su mylima moterimi (atėmus tą jo perdėtą poreikį viską kontroliuoti) vertas pasigėrėjimo ir itin retai deja besutinkamas mūsų gyvenime. Pasikartosiu, kiekvienas šiose knygose pamatė ir iš jų pasiėmė tą, kas atliepė jų jauseną, matymą ar suvokimą skaitomuoju momentu. Vieniems tai tik prastas skaitalas, kvaila merga, despotas vyras, daug grubaus sekso, moters žeminimas, išnaudojimas. Aš nieko panašaus nemačiau. Labai patiko, gyvenau šia istorija ir meile penkias dienas, sąmoningai lėtinau skaitymo tempą, kad galėčiau nors kiek ilgiau pasimėgauti tokia besąlygiška, pasiaukojančia ir stipria meile, pasvajodama, kad galbūt vieną dieną tokią patirsiu ir išgyvensiu pati.
Skaitymas - atgaiva sielai.
Man šios autorės istorijos kažkuo panašios į Diane Chamberlain. Galvoju sėsti dabar prie kokios rimtesnės knygos.
