Knygos, knygos, knygos...

paskaitinėjau atsiliepimus - tokie patys

Bet man ir išgarbstytas H2O šokoladui nepatiko Nesupratlyva darausi

O man nepatiko. Vos prisiverciau pabaigti... Ana geriau buvo, bet ir tai. Kol skaičiau likučius, perskaičiau beveik viską ka isvardinau prieš tai...

Dabar atiduodu duoklę Hemingwejui, šiemet jau antrą kartą. Šįkart "Fiesta".

skaičiau labai seniai ir labai patiko. atrodo, norėtųsi kada nors dar kartą perskaityti, bet kai tiek visko dar neskaityto laukia... ir viso pasaulio negana.
Papildyta:


filmą kažkada tikrai mačiau, bet neįsivaizduoju, ar skaičiau.

Mes visą seriją turėjom ir turim - be trečios dalies Ar ji išvis išleista ta 3 knyga? Nes nėsyk niekur, nesu užtikusi.
Čia tikslinuos, kur pavadinime su senele, tos knygos?


Man tas "Vanduo šokoladui" liko geaužtuku..bandyta perskaityt ir nesugebėta.
O "Rumio dukra" skaičiau taip pat, bet absoliučiai nepamenu, net įspūdžio nebepamenu. Gal ir supratau, tik įdomi turbūt nebuvo.

O vienintelė knyga per mano gyvenimą, kurios visai nesupratau (bet perskaičiau ), tai Marcel Schwob „Monelės knyga“

taip , tos pačios. mes irgi turim visą seriją, išskyrus trečią. negi pamiršo ją išleisti? faktas, kad tokia knyga bent jau norvegiškai yra, nes joje šeima turėtų susipažinti su kaimynais Larsu ir Ane. skambinau leidyklos telefonu, niekas neatsiliepia. reikia dar pabandyti Mažvyde paieškoti, nes jie gauna po vieną visų knygų egzempliorių
Papildyta:
LIBIS randa ir trečią knygą - teks imti iš bibliotekos.

Christina Baker Kline "Našlaičių traukinys" - greit sukrimtau, per porą vakarų. Lengvai skaitos, įdomi ir įtraukianti istorija. Šitos istorijos dalies apie 20-to amžiaus pradžioje Amerikoje kursuojančius našlaičių traukinius negirdėjau, knyga parašyta remiantis tuo. Dvi pasakojimo linijos: jaunos panelės ir senos moters, apie tą pačią, nelengvą našlaitės dalią, kai esi niekam nereikalingas, o taip noris šilumos, jaukių namų ir , svarbiausia, gauti pavalgyt. Ir man, kaip visad, labiau įdomu buvo apie praeitį skaityt. Patiko. Čia ne sunkioji literatūra, kai kam gali pasirodyt ir skystalu

šita ir man neitin.


O aš šiandien užverčiau paskutinįjį K. Follett ,,Žemės stulpai'' puslapį. Labai patiko. Likus 200psl iki pabaigos net atsiverčiau paskaityti paskutinio puslapio, žinodama, kad pabaigos žinojimas nepakenks bendram įspūdžiui, o tik duos laiko susitaikyti su pabaiga, kad ir kokia ji būtų, nes jau nervas ėmė skaitant apie didžiausio blogiečio knygoje - Viljamo - darbelius, tad norėjosi sužinoti, kieno bus tartas paskutinis žodis Įvykiai tęsiasi apie 40 m., veiksmo centre - katedros statymas, tad nesitikėjau, kad gali būti tiek daug įvykių aprašyta, maniau, daugiausiai suksis pasakojimas apie architektūrą ir t.t., o čia - intrigos, nuosmukiai ir pakilimai, kovos ne tik dėl Anglijos karaliaus sosto, bet ir dėl kuo geresnės padėties vienuolyne, bažnyčioje, grafystėje ir t.t. Aišku, meilės irgi netrūks. Sulig kiekvienu skyriumi buvo vis įdomiau, galvojau, gal tokia apimtis galop nuvargins ar pasidarys monotoniška ir nuobodu, bet atvirkščiai. Puiki.


Beje, gal kuri nors esate skaičiusi Sylvia Plath ,,Stiklo gaubtas''? Pasiskaičiau anotaciją, visai sudomino, bet kažkaip nepamenu, kad kas būtų šioje temoje apie ją kalbėjęs.

Man nepatiko, bet matyt dėl to, jog nemėgstu depresyvios literatūros..
Kažkokia ji man apie nieką ir prasmę gali atrast turbūt tik pats sirgdamas depresija. Prieš skaitant dar nežinojau, kad Sylvia Plath nusižudė. Žinodama nebūčiau skaičiusi, nes tikrai ne man depresyvūs ir monotoniški, vangūs kūriniai.

Įdomu būtų jį pamatyti.
Mano norams tai ir visos sienos neužtektų.



Man "Stiklo gaubtas" patiko. Gal truputį ir nuobodoka, bet vis tiek gera knyga, neblogai atskleidžianti jaunos merginos, sergančios psichine liga, gyvenimą, be to, man, skirtingai nei Rasmai, depresyvi literatūra patinka. Dažnai pagalvoju, kad reikėtų dar kartą ją perskaityti.

Emile Zola "Nana". Turbūt pati lengviausia mano skaityta Rugonų- Makarų serijos knyga. Netrūksta joje mirčių ir kitų nelaimių, bet pats pasakojimo tonas toks nelabai rimtai nuteikiantis, o veikėjai visi ne itin keliantys simpatijas, užtat jų nelabai ir gaila. Patiko man pagrindinė veikėja Nana- aktorė, eilinė prostitutė, turtuolių išlaikoma meilužė- be gailesčio ryja vieną vyrą po kito, išnaudoja, kiek begali, ir nė vienas nesugeba su ja susitvarkyti. Didžiausius turtus dėl jos paaukojusiam pareiškia- "įsikalk sau į makaulę, jog esu laisva. Jei vyras man patinka, gulu su juo, ir baigta". Žodžiu, aukščiausio lygio ištvirkimas. Ir ne tik Nanos. Visa Zola pavaizduota visuomenė tokia pati, nusipelniusi pačios didžiausios kritikos. Dar mane nustebino lesbietiškų santykių paminėjimas (gana dažnas). Įdomu būtų sužinoti, kaip į šią knygą reagavo to meto skaitytojai.

Gillian Flynn "Gone girl/ Dingusi". Nežinau, nežinau... Ne tokį įsivaizduoju geriausią metų trilerį. Tikrai, iš to, ką girdėjau ir skaičiau apie šią knygą, tikėjausi kažko įspūdingesnio ir stipresnio. Negaliu sakyti, kad nebuvo įdomu skaityti, buvo, bent jau didžiąją dalį, tačiau pabaigus nelabai ką pajaučiau. Kažkokia netikra ji man pasirodė, nelabai įtikinanti pati istorija, kad net nesinervinau dėl visos tos neteisybės. Sakyčiau, neverta visų liaupsių.

Dabar imsiuosi Sandros Brown trileriuko. Dar nieko nesu jos skaičiusi, įdomu bus sužinoti, kas tai per rašytoja.

Rasma, katilina, ačiū už nuomones manau,reiks ją susirast

o šiuo metu skaitau Buda palėpėje. Paskutiniu metu retai prisėdu prie knygos, tai tik trečdalį teperskaičiau, nors ją laisvai vienu prisėdimu įmanoma. Keistas (gerąja prasme) rašymo stilius. Ir sunku man kol kas ją vertinti patinka/nepatinka, bet galiu pasakyt, kad įdomu, nes tokios tematikos knygų lyg ir neteko skaityti dar.

Susikeitimas, Svetimas veidas, Uzgavenes, Rikosetas pacios geriausios S. Brown knygos