Sveikos merginos

jungiuosi ir aš į jūsų gretas, smagu, kad palaikot viena kitą, nes aplinkiniams, kurie gerai jaučiasi nesinori užkrauti savo bėdų. Esu dar labai jauna, man 23 metai. Dirbu buhaltere jau 2 metai, tiek pat laiko studijuoju ekonomikos magistrantūrą. Taip pat prieš 2 metus viskas ir prasidėjo.
Pirmą kartą pajutau, kad kažkas negerai, kai eidama namo supratau, jog svaigsta galva, išsigandau. Po to galvos svaigimai vis kartodavosi po stresinių situacijų: egzaminų sesijos metu, ar susijaudinus darbe. Kartais sėdėdama darbe jausdavau nežmonišką įtampą...atrodė, kad tuoj kažkas atsitiks, tuos sprogsiu, širdis išsiverš iš krūtinės...Ėjau pas gydyt., viską nurašė žemam hemoglobino kiekiui. Gėriau vaistukus, kraujas pasitaisė, o su gerais rezultatais ir savijauta.
Tačiau kartais permušinėdavo širdį, kankino tachikardija, visada atrodė, kad man blogai su širdele, tiesiog taip buvau šventai įsitikinusi. Svaigdavo galva. Su kolegėm išsiruošėm į žygį su dviračiais, numyniau 14 km, ir ką jūs pasakysit, širdis nesustojo
Savijauta pablogėjo prieš pora mėn, sesijos metu, dar statybos pas mus su vaikinu, tai reikėjo grįžus iš darbo pataisyt kitai dienai pietus, rasti laiko pasimokyti ir pailsėti, sekėsi sunkiai...Darbe vieną dieną vos nepraradau samonės, toks alpimo jausmas, aptirpo galva, šalo rankos, kolegės išvežė į priimamąjį, po kokių 15 min praėjo, gavau dozę lašelinių ir paleido namo. Bijojau labai, kad mirsiu, kitą dieną laukė egzas, nežinau kaip pavyko jį išlaikyt...Iš kart po savaitgalio ėjau pas šeimos gyd. tikrino kraują, skrandį, vidaus organus, širdutę. Viskas gerai. Prirašė Xanax, liepė ilsėtis, gavau biliotenį, poto sekė atostogos, bet jos buvo košmariškos, pilnos baimių mirties, grimzdau į depresiją, vaistų jokių negėriau. Kadangi gyvenu su vaikinu, mama nieko apie ligas nežinojo, nenorėjau jos jaudinti, ji taip pat jautruolė...
Dabar su baime einu į darbą, svaigstu pastoviai...
Užeina silpnumai, atrodo tuoj nualpsiu...
Laukia tyrimai endokrinologo, neurologo (užsirašiau privačiai, nes pas mus Plungėje nėra normalių) ir psichoterapiauto...eilės milžiniškos.
Kolkas įtaria vegetodistoniją, taip radau užrašytą ligos istorijoje.
Papasakojau mamai, palaiko labai. Kartais jaučiuosi puikiai, kartais š. Stengiuosi iš visų jėgų būt psichologiškai stipri, bet kai užeina silpnumai, visai palūžtu, norisi užsidaryt ir nieko nematyt. O šiandien mano vaikino gimtadienis, tikiuosi jam nesugadinsiu šventės ir jausiuosi puikiai