Sveikos svočiaujančios
Ačiū už palinkėjimus, už gražų užprašytą orą- jis buvo pats tas nei karšta, nei šalta.
Grįžom. Pagaliau
Pasisekė beveik viskas idealiai, net pati sau duočiau kokius 9 iš 10.
Taigi. Nu namuose buvo tokių šiokių nesklandumų, tiesiog labiau jautėsi įtampa, nerimas, drąsos trūkumas. Gamtoje reikalai susitvarkė. Prie bažnyčios barstėm žiedlapius, tam naudojau ne rožes, o tiesiog kaime pasirinkau erškėdrožių žiedų- ir lapai gražūs, ir kvapas labai jautėsi, pakvipo net oras prie bažnyčios. Nu deja žaidimų gamtoje nevedžiau- ką buvau pasiruošus- tam netiko aplinka, labai kalvota vietovė buvo, vos ėjo pastovėti, vertė nuo kojų, o jau apie normalų ėjimą net kalbėti nėra ko. Tačiau ir pulkas nepanoro kažkuom užsiimti, tiesiog šiaip smagiai pasėdėjom, įsidrąsinom, prpratom vieni prie kitų, pasivaikščiojom. Tačiau jaunųjų žaidimai pasiteisino- pirma rakinom molinę žirdelę ir raktelius išmetėm į tokią balą kur daug maurų ir varlių, kad jau tikrai nekiltų noras to vandens gerti. Paskui jaunieji rinko akmenukus. Turiu patarimą, kuris pasiteisino- geriau juos užkasti. Fotorgafė sakė, labai gražiai nuotraukose žiūrėjosi. Antra, įsivaizduokit paduodi jaunikiui vaikišką smėlio kastuvėlį. Trečia, kartais gali iš to sulaukti netikėtumų. Va mūsų jaunikis nekasdamas iškasė butelį, gaila, kad tuščias tik. Ale visiems juoko buvo, kai kurie net pagalvojo, kad mes jį ten paslėpėm
O jei kompanija su jumoru, tai gavosi tikras šou. Pasiteisino ir virvės pynimas ant pasagos.
Grįžus laukė ir kelio užtvėrimas- draugai persirengė miškininkais ir ieškojo ne tik pavogtų malkų, bet ir jom buvusių 3 butelių. Tačiau jie ir grojo, ir dainavo, ir linkėjimus sakė, ir gėlių įteikė- už tai gavo 4 butelius ir daug daug saldainių. Išsipirkom ir užsėstą stalą. Jauniesiems dovanojom degintą didelę skrynią- už tai ačiū tariu Labanaktukei
Jaunieji buvo itin sužavėti
O jau va prie stalo prasidėjo tikros linksmybės. Nors tarėmės viską su muzikantais, bet šie man prie stalo pareiškė, kad nereikia nieko ( jokių žaidimų, jokių komendantų, jokių visokių kitų užsiėmimų) , nes jie viską matę daug kartų ir jiems yra neįdomu
Išsiderėjau, kad nors pareigūnus išsirinktume. Kentėjau iki dvylikos, paskui trūko kantrybė ir pareiškiau, kad jei jiems nepatinka tai ne mano rūpestis, aš esu svočia ir jauniesiems noriu suruošti gražią ir įdomią šventę. Po vidurnakčio sužaidėm visus žaidimus, išdalinau diplomus, išsidalinom pareigas, išdalinau visokias smulkmenėles, įteikiau padėklą nakčiai, sužaidėm žaidimą su spalvotais kaspinais. nieko naujo mums, kurios gyvena temukėje, bet va šito pasirodo nematę buvo nei jaunieji, nei svečiai.
Antrą dieną irgi ėmiausi savo iniciatyvos. Buvo ir sūris, ir meilės eleksyras, ir karvojų įnešė pabroliai du ( aprengiau juos seilinukai, kepurėm ir didelį čiulptuką užkabinau ant kaklo, kadangi mano tortas buvo ružavas, pabrolių aprangėlė irgi- vaizdelis buvo ir gražus, ir linksmas) Aprangėlę pirkau bazėje po 10lt. Pabroliai irgi nepėsti, matė, kad esu daug suruošusi, tai irgi muzikantams nedavė geliuoti, ėmėsi veiklos, tai karvojus padarė du garbės ratus aplink stalą, puikiai prisidėjo prie mano veiklos, tik ir klausdavo ką padėti, ką pasakyti. Nu šaunuoliai
Piršlys dalino savo turtą ( jaunikiui savo batus- kaliošus, jaunajai- savo mašiną (vaikišką, viduje su žirniukais), mamoms po pipirų, kad piršlio liežuvų pabarstytų, tėveliams- netikrų euro monetų, kad į barą turėtų už ką nueiti (pirkom maišiukus šokoladinių monetų, buvo gerai kai reikėjo ką išsipirkti, kaina Aibės pardėj po 2,5 lt gal), pabroliams paliko savo sunešiotų batų liekanas - po didelius gal 45 dydį padukus į batus, o pamergėm atidavė mano mergautinius sijonus- bazėj pirkom havajietiškus sijonukus. Viskas pasiteisino.
Po visko vyko prizų ir medalių dalybos. jauniesiems dar iš vakaro įteikiau degintą medalį, tai po visko jau įteikiau diplomus ir po kočėlą ir plaktuką ( abu deginti, su vardais, palinkėjimais ir datom). Tėveliams svastykles- jaunųjų meilei sverti ir vandens šautuvą, kad jei pas jaunuosius kiltų gaisras ( jaunikio tėtis gaisrinikas, tai tiko). Mamoms- termometras meilės temperatūrai matuoti ir medaus- jei jaunųjų gyvenimas apkarstų, tai pasaldinti jį. Seneliams po užkandos gabaliuką- lašinių gabaliuko imitacijos raktų pakabutis, močiutėms- vestuviniai vitaminai- širdelės formos mini saldainiukai. Jie gavo ir po medalį. Pulkui po medalį, po pakabučius raktams, muilo, netikrų pinigų ir pan- atsižvelgiau ir į pareigas ir pan.
Pasiteisino labai laikraštukas, tikrai buvo įvertintas. Viena viešnia prašė jaunųjų jei turi laisvą gal galėtų gauti, nes nori pasiųsti broliui į užsienį. Pulkas iš viso liko sužavėtas savo aprašymu.
Šiaip tai viskas ką dariau- pasiteisino, tikrai pastebėjau, kad žmonėms buvo įdomu ir linksma nuo vaiko iki močiutės.
Viena viešnia, net klausė kelintose vestuvėse piršliaujam ir kaip nutebo, kai pasakiau, kad tai pirmos mūsų vestuvės. ji pasakojo, kad buvo dabar jau penktose vestuvėse iš eilės, tai dabar tikrai žino kokios turėtų būti vestuvės. Nu man tai buvo didelis įvertinimas.
Kažkada sakiau, kad nesitikiu iš jaunųjų jokių dovanų, net minties nebuvo tokios. Bet nuo jaunųjų gavom veidrodinį graviruotą laikrodį su palinkėjimu. Ir kaip gražiai ant galo buvo parašytą- mūsų piršliams nuo jūsų jaunųjų
Visas vargas ir rūpestis atsipirko, tuo labiau, kad lauktuvių parsivežiau visą mašiną- ir cielas tortas, ir cielas pusmetrinis šakotis, ir šampano du buteliai ir dar stipesnio du buteliai, ir farširuotą cielą žuvį dar įkrovė. Iš pradžių net nesupratau ko jie viską į mano mašiną krauna, kol daėjo kaip tai žirafai. Todėl galvoju, kad patiko ir dėkojo tikrai ne iš mandagumo. Jaučiau tai iš jų akių. Jei ne tie muzikantai gadinę nuotaiką ( antrą dieną apie pietus jie prisiminė, kad jaunosios tortas dar nepjautas- nors jo pjovimą suorganizavau dar vakare ir torto jau nei trupinio nėra likę), paskui dar prisiminė, kad puokštė nemesta, kad keliaraištis turėtų būti- nors pas mus nuotaka puokštės nemetė, o keliaraiščio iš viso neturėjo ( o va tokie dalykai yra daromi iš vakaro, o ne tada kai reikia eiti namo).
Bet buvo smagu, gražu ir jautru. Ačiū visoms kurios dalinosi savo idėjomis, patarimais, guodė ramino ir palaikė. Sėkmės, mielosios.
Agnemonas, sveikinimai dideliausi, kad sulauksi komplimentų gausybės neabejojom nei viena mūsų
Sveikinimai 
Is agnemonas, priklauso ir pasakojimas ir nuotraukos 
Kaimynas atvažiavo parvaryti mašinos, tai visi išėjo kieman, o mes nulipan į pirmą aukštą- nieko nėr, tik personalas dirba stalus valo, nulipam į kiemą, o ten visi sustoja, kad pradėjo ploti ir šaukti: ačiū ačiū... Net apsiverkiau 
Ir kaimyns sako: oho, matyt, gerai pavarei. 
Nu ar daug žmogui reikia- tik to supratimo, kad jo darbas įvertintas, jo triūsas nebuvo veltui. Linkiu kiekvienai svočiai tai patirti, tas ačiū ir plojimas visą vargą nuėmė. Dzin tas vargas- pailsėsi, dzin tie pinigai- vėl užsidirbsi, dzin tos nemigo naktys- išsimiegosi, bet tai ką šiandien pajutau niekas neatpirks. Tiesiog žinau, kad žmonėm padariau šventę, nu bent jau jos nesugadinau, bent jau išpildžiau jų vestuvių viziją, nors trumpam padovanojau mažytę laimę. 
UUuuuiiiii, kaip LAUKIU!!!!! 
