Aiškinamės sapnus toliau

Beje, pazistu keleta zaideju , jie nelietuviai Pazistu ne sapnuose, o realybeje, Jie isisvaizduoja, kad jie taip elgiasi padedami zmonems labiau tiketi Dievu ir VISAIS sventaisiais Nezinau kokie kitu tikslai Melas visada liks melas, kokiu tikslu ar budu bus meluojama

Riviera Maya,
o aš manau štai ką, kad ši tema netgi truputį iškrypusi, nes iš esmės joje mes kiekvienas turėtume aiškintis savo sapnus ir kurti tarsi naują sapnininką ar vadovautis jau esamais, jei aišku atitinka. Taip dalintis savo patirtimi, aiškinti kas pildosi, kas ne ir pan. Nes kai ateina visai svetimas žmogus, nikas, kurio nei vienoje temoje anksčiau nepastebėjai, net neįsivaizduoji jo gyvenimo, tai aišku, jei klausia, norisi padėti, bet ir padedi tik per savo sapnų ar sapnininkų prizmę. Aš pvz. nieko nenoriu gąsdinti ar panašiai, nesu kažkoks padaras lendantis į kitų sapnus, bet sakau, kad sapnai su mirusiais man nereikštų bele ko. Be abejo, jei neatsiminčiau ką sakė, tai neatsistočiau juk ant galvos. Užskaityčiau, kad gal tada nėra taip baisu, nėra kažkokio realaus įspėjimo.
Sakot, artimieji negali gąsdinti, jie mus myli, o negirdėjote apie tai, kad artimieji ir išsiveda, kai laikas? Manau jie negąsdina, jie kaip tik įspėja, kad mes kažkur nevažiuotume, kažko nedarytume, ką planuojame, kad saugotumėmės. Aš giliai įsitikinus, kad nelaiku numatytą mirties datą netgi galima pakeisti. Aš turiu tam pavyzdžių, bet jie perdaug asmeniški, negaliu pasakoti. Tiesa, dar dėl tų artimųjų. Tikrai nesu įsitikinusi, kad tai jie ir sako Greičiau gal net mūsų pasąmonė, o sapne išlenda jie jų forma, nes jie jau išėję, mes tai žinome.
Bet tai mano patirtis, nes ghalvokite jūs ką norite, bet aš nematau savyje sėdinčių dedukų, bobučių ar kalinių, aš matau tik save, savo pasąmonę, kuri jaučia. Pasikartosiu, jei gyvūnai jaučia mirtį, nelaimę, tai kodėl žmogus negalėtų?
Bent jau aš kai gyvenu darnoje su savimi, įsigilinu į tai ką jaučiu ne tik sanuose, bet ir dieną, tai aš aiškiai matau gyvenimą, nujaučiu įvykius. Kažkada aš irgi savęs neklausiau, maniau, kad briedas, kažkas rodosi, bet ne, viskas buvo tiesa.

O į temą, tai paskutiniai mano du ryškiausi sapnai buvo labai įdomūs ir absoliučiai pranašingi. Manau todėl, kad mano organizmas jau žinojo, kad vyksta permainos, kad tam tikroje srityje aš keičiuosi, augu. Taigi vienas sapnas buvo šviesus, saulė, miškutis, akmenuota, kalvota vietovė, kur aš ruošiuosi numigti ir staiga pamatau mešką. Aš labai išsigąstu. Stebiu ją, bijau, kad ateis link manęs. Bet ta meška linksma visa tokia, net nekreipia dėmesio į mane. Aš kiek nusiraminu ir ją vėl stebiu. Ir staiga matau, kad ta meška iš žemesnės vietos padaro didžiulį šuolį aukštyn. Ir aš tiesiog jaučiu tą visą šuolį, kad jis toks lengvas, toks kaip ant spyruoklių, toks smagus ir visa ta meška tokia lengva
Sapno aiškinimas: meškai aš jaučiu baimę ir pagarbą, kadangi kai būnu laukinėje gamtoje aš rimtai kartais bijau, kad ją sutiksiu, nes ten jos gyvena ir ne vienas žmogus yra sutikęs ir ne visada maloniai o pagarbą jaučiu todėl, kad žinau, jog ten jos namai, aš ten svečias, nesijaučiu žmogumi pasaulio valdovu, kuris dėl savo interesų galėtų visus gyvūnus šalinti iš savo kelio. Juk ne į mano namus meška ateina, ji savo namuose. O lengvas šuolis aukštuyn ir yra lengvas šuolis aukštyn. Realiame gyvenime vienoje situacijoje aš užaugau, buvau priversta tiesiog ir atsikračiau didelės savo baimės bei įgijau pagarbą
Kitą jau tingiu pasakoti, ilgai užtrunka

ne į temą, ne apie sapnus, bet apie žmonių visišką supainiojimą kažkada skaičiau labai gerą knygą - John Fowles „MAGAS“. pati iki paskutinių puslapių nesupratau,kas prie ko.

Tai kad sapne nebuvo aišku ar jos gyvos ar ne

Monteverte,
As irgi sapnuoju, tik skiriu, kai sapnuoju as, kai pagaunu kitu sapnus, kai kazkas siuncia vizija, o ne sapna. Vizija tuo geriau nevadinciau, per daug garbes, daugiau gal siunciama zinute( zmoniu). JI siunciama ne man asmeniskai, o daugybei zmoniu. Apie tai as ir rasau, kad kazkam kazkada tai neatrodytu lyg koks stebuklas, kad ir tokie dalykai egzistuoja.
As pilnai gyvenu realybeje, matau nuostabesnius dalykus gamtoje, nei sapnuose
Sukurus dar viena sapnininka galvojate kazkam labiau padesite As galvoju, kad zmones turi teise zinoti ir kita "sapnu" puse, kad suprastu, kad ne visi sapnai pranasiski ir musu pasamones
Kad niekas negaletu ju apkvailinti

Sapno erdvės gana aiškiai padalintos - ant žemės ir danguje. Žemė - gali būti realybės, čia ir dabar simbolis, dangus - perspektyvos, svajonės, vizijos. Sapnuotoja sapne yra minios dalis - gal tai sako apie sapnuotojos konformizmą, polinkį būti tokia kaip visi? Dangus subjūra - simboliškai galima klausti: kas atsitinka su mano ateities vizijom, kad tampa nebegera (nebesaugu) būti ten, kur esu? Užplaukia pesimizmo debesis? Sapnuotoja nebetiki savo jėgom valdyti savo ateitį? Krenta žuvys - chaosas, nebekontroliuojama situacija. Kada sapnuotoja jaučiasi nevaldanti savo gyvenimo, jaučia grėsmę savo asmenybės saugumui? Kodėl žuvys? Žuvys bendrąja prasme gali būti suprantamos kaip pasąmonės klodai - tai kodėl tai, kas maitina sapnuotoją (maitina ir dvasine, ir fizine, ir psichologine prasme), destruktyviai veikia aplinką? Gal kažkokie nepažinti sapnuotojos emociniai aspektai sukelia chaosą aplinkoje? Lietus yra atsinaujimo, naujos pradžios simbolis, bet ir jis, kaip ir žuvys (energetiniai, kūrybingumo ištekliai) yra destruktyvus. Toks jausmas, kad sapnuotojos vidiniame pasaulyje kažkokie virsmai, kurie verčia jos supratimą aukštyn kojom. Arba kad sapnuotoja linkusi gyvenime neatskirti dalykų, kurie yra pozityvūs ir į naudą jai, ir kurie veda į pražūtį. Sapno pabaiga man skamba taip - jaučiuosi siaubingai, kad netikėtai prapliupęs žuvų lietus nužudė tuos žmones (atėmė kitų žmonių energiją, gyvybingumą) ir jaučiuosi kažkuria prasme atsakinga už tai, kas su jais nutiko. Tik va - kuo sapnuotoja susijusi su taip ir neįvykusiu nauju kūrybingu etapu (gamyklos atidarymu) ir kokie vidiniai demonai pasiuntė tą pragaištingą lietų ant nieko dėtų žmonių..?

Gal per gerai apie save galvoju, kad net sapnuoju, kokia tvirta ir protinga esu Jei rimtai, tai toks etapas dabar, kad turiu viena situacija, del kurios nezinau kaip elgtis. Susijusi su kitu zmogum, santykiais. Pasapnuoju ir ji,ta zmogu, susivelusi visa. O as arba kita moteris buna ilgais plaukais. Graziais. Manau kazkaip susije su mano situacija, bet iki galo negaliu suprast.

Kadangi plaukai gali būti interpretuojami, kaip moters sveikatos, moteriškumo, gyvybingumo simbolis, šis konkretus sapnas gali kalbėti apie tai, kad sapnuotoja jaučiasi menkesnė, ne tokia savimi pasitikinti ar moteriška kaip kita moteris (kitos moterys). Susivėlusi moteris - susipainiojusi, sumišusi, pasimetusi. Moteris lygiais ilgais gražiais plaukais - savimi pasitikinti, moteriška, seksuali.

Labai ačiū už sapno aiškinimą

Nežinau kaip jūs ten matote svetimas vizijas ir apskritai žinau, kad būtent vizijomis tai tikrai ne visi apdovanoti Pas mane šeimoje yra kas mato vizijas, bet tik sau, savo šeimai.
Gal rimtai kratykitės tų bobučių ir žulikų, kuriuos taip minite

Su paskutiniu sutinku, visada juk parašome, kad sapnas nieko nereiškia, jei tikrai nereiškia.
Papildyta:

Ne taip ją supratote. Jinai sapnuoja kaip suprantu susivėlusį vyrą, o ji arba kita moteris būna susišukavę, normaliais, gražiais plaukais.
Aš sakyčiau, kad tą ir reiškia, kad tas susivėlęs veltūzas nevertas abiejų tų moterų

Butent taip, susivelusi sapnavau savo ex drauga. Kai tuo tarpu as arba salia esanti moteris (nepazistama visai) buna ilgais, priziuretais plaukais.

Sapnai, vizijos, haliucinacijos, tie trys dalykai labai skirtingi.Sapne siunciama zinute( apie ka as rasiau) nera vizija. Na as tai ju sekmingai atsikraciusi( tiksliau as jiems nebuvau niekada idomi, kaip ir jie man) , bet deja tebeesu svetimu sapnu stebetoja Va kaip sito atsikratyti, dar kol kas nezinau