Pirmas pusdienis palatoje- buvo ateje Vitkus ir Said, pamatavo, pamaige, tarpusavy angliskai pakalbejo kazka apie pjuvio dydi (as anglu silpnai, tai nelabai supratau), pasake, kad operuos ryt is ryto ir isejo korseto ieskoti. Vis dar laukiu, kol koks anesteziologas ateis. Bet geriausia buvo su pietumis - jau tokia alkana ir susalus buvau, kad vyras atveze pietus ir karstos kavos (dzin, kad aparatas netoli
), o po valandos sesute padekla atnese, na uzkandau truputi, kad nepersivalgyt
siaip zinokit taip ramu 2 metus man nebuvo - jauciuos kaip sanatorijoj, nei indu plaut, nei pietu virti, nei su vaiku uzsiimti... net keista.
O del anesteziologo ar kitu daktaru ir padekos davimo, na manau kiekvienas daro pagal save. As kai vaziavau gimdyt, tiksliau man buvo planinis cp, su niekuo nesitariau ir niekam nieko nedaviau nei pries, nei po, na ir nepapjove, ir vaikas sveikas
aisku, ten pro mane konvejeris daktaru praejo ir jautesi, kad laukia vokelio, bet mano nuostata tada buvo, kad geriau tuos pinigelius vaikui isleisiu. Ir tikrai ta op as nenusivyliau, viska padare, kas jiems priklauso.
Isvaziuojant is ligonines tik sesutem i posta nunesiau maisa
saldainiu ir kavos.
Tiesa, cia palatoj tai tikrai man vesu brrr.... net chalata ant rubu aprengiau.
Didziausios sekmes ir greito sveikimo po opr.
anesteziologui čia jau kaip kas 
ryt jam du metukai sueina 
