Sveikos dar kartą ir paskutinį, ko gero.
Nors ir nebuvau įsipaišius į jūsų būrį, nelabai ir priėmėt, bet kadangi keletą kartų daviau apie save žinot, o ir paskaitinėdavau, tai ir prisiduodu paskutinį kartą. Tikrai noriu padėkot, nes pasinaudojau ne viena čia aptarta idėja. Ypatingai dėkoju tai supermamai, kuri man savo laikraščio maketą atsiuntė.
Vestuvės praėjo, ir ačiū dievui. Esu ir perfekcionistė ir labai savikritiška, tai man visoje eigoje atrodė, kad viskas klostosi ne taip, kaip įsivaizdavau ir ne taip kaip turi būti. Nervinausi, parinausi, nors to neparodžiau. Tai smėlis, rodės, per lėtai byra, tai dangtukas nuo stiklainio su pavarde ne vietoj barkštelėjo, tai pulkas sunkiai žaidime įsivindavo, tai vėl kažkas vėl kažkas... Nei valgiau, nei gėriau. Bet kai vėliau pradėjo svečiai prieidinėt ir klaust, ar kartai neesu kokia renginių organizatorė, suklusau, kad gal ne viskas ir taip blogai, kaip man atrodė. Labai gyrė tiek renginį, tiek mano šnektą, visiem patiko, daug ko ir nematę buvo. Muzikantas sakė su tokia svočia kalnus nuverstų. Pasiteisino piršlio komendantų išrinkimas ( tas pasakojimas apie paskambinusius ir pasiprašiusius). prišlys nėra iškalbus, bet pasiruošė ir puikiai, iš šono žiūrint ir laisvai, pavyko. Patiko svečiams smėlio ceremonija. Žaidimas jaunųjų klausimai-atsakymai.
Taigi tiek.
su sypsena skaiciau ir bandziau isivaizduoti, kaip as jusu vietoj jausiuos 
.
, taip ir trejo buti, nes tiek pasiruosimo, musu jaunieji gavo savaitgali vestuviu filma ir vazineja pas giminaicius rodo, tai visi mus su pirsleliu giria, tai sakau, neveltui as tiek bemiegiu naktu praleidau kaupdama idejas r ruosdama viska vestuvems 
