Vat su šituo tikrai sutinku 100 procentų. Bet kad pagauti tą pusiausvyrą, vis tiek reikia mažinti maisto, bent jau pas mane, kitaip nieko nebus. Laikykis ir sveik
Aš esu bandžiusi įvairius variantus, bet mano organizmas vienodą kalorijų kiekį priima skirtingai. Jei obuoliai vakare, apie jokį svorio kritimą nėr kalbos, jei baltymai vakare - krenta, obuolius tik perkėlus į rytą . Na, sukeitus vietom. Bandau sveikti, jau pavargau sirgti .
Nu šaunuolė O seksis Tau puikiai, juk seniau pavykdavo.
Ačiū . Labai supykau ant savęs, kad taip vėl apsileidau. Na neatperka maistas man dabar jau to diskomforto, kurį matau veidrodyje. Sėdžiu ir galvoju - ir kuriem galam, bet kita pusė smegenų sako - nesigraužk, taip turėjo būti, jei taip įvyko . Nežinau kaip gausis, šiuo metu labai griežtai nusiteikiau, nes niekas nemiela, kojas vos parvelku namo po darbo, viskas erzina. Anksčiau stogą nešė tik kažkokie įvykiai, dabar jau ir išvaizda.
1. Oi, kaip aš ant savęs pykstu, tai geriau nesakysiu. Bet nesuprantu, kas smegeninėj pasidaro, kad ryte viskas gerai, priplanuoju, ką valgysiu, ko nevalgysiu, motyvacija būna did-iulė, jei tik pervargstu - viskas, mano visiems planams kaput. Nežinau, kas tuomet atsitinka, išlenda priklausomybė saldumynams, taip ir norisi kažkuo save palepinti, dingsta visa motyvacija. Ir iš tikrųjų geriau pasidaro, čia patikrinta šimtą kartų. Kitas dalykas - amžinas neišsimiegojimas, pervargimas - matyt irgi daro savo darbą.
2. Tu čia parašei kaip apie mane
Tai ką darom? Papasakok smulkiau, kaip Tu ten valgysi? Atsisakysi ko?
1. Nežinau, kas tuomet atsitinka, išlenda priklausomybė saldumynams, taip ir norisi kažkuo save palepinti, dingsta visa motyvacija. Ir iš tikrųjų geriau pasidaro, čia patikrinta šimtą kartų. Kitas dalykas - amžinas neišsimiegojimas, pervargimas - matyt irgi daro savo darbą. 2. Tai ką darom? Papasakok smulkiau, kaip Tu ten valgysi? Atsisakysi ko? 3.Sversimės penktadienį?
1. Man lygiai taip ir buvo iki šio savaitgalio, kai norėjau tokią fainą megztą tuniką apsirengti. Atsistojusi prieš veidrodį pamačiau tą storąjį garbanotą vėdarą ir pagalvojau, kad aš to matyti nebenoriu . Man gera pasidaro kol valgau, paskui nebe. Pervargimas daro savo, bet kai prisideda nepasitenkinimas savim, pajutau, kad dar blogiau. 2. Valgau paprastai, kaip anksčiau. Buvau pridėjusi straipsnių apie kiaušinius pusryčiams, kad padeda su lašiniais kariauti. Tai vat juos ir valgau. Vakar 2 suvalgiau, šiandien tik 1 lindo. Kad neužsikimščiau, nusibeždžioniavau iš kiaušinių dietos prie kiaušinių greipfrutą. Tada pietums baltymai su daržovėm arba vaisiai, o vakarienei daugiau daržovės, o jei pietums vaisiai, tada vakarienei baltymai su daržovėm. Kol pasieksiu vėl kiek jau neseniai buvau numetusi, jokių išlygų planuoju nedaryti. 3. Taip, nes kitaip sušlubuoja motyvacija.
Paūdre, Tu viską teisingai rašai. Tiesiog puikiai Ir netgi aš su Tavim sutinku, visiškai, absoliučiai. Ir kai galvoju apie save, nu tai tip top. Nu alia kas man atsitinka, kai reikia maitintis teisingai? Valios neturėjimas? Motyvacijos trūkumas? Velnias žino, nesuprantu jau nieko, kas toj mano smegeninėj darosi.
Tai tada penktadienį sveriamės. Ei, prisijunkit ir kitos - Zavinga, Vėjo Pasaka, Audrulle
Labutis . Nežinau, Magne. Tiesiog smegeninėj pas mane kažkas apsiverčia, kad nebenoriu savęs tokios matyti ir viskas, tada jau griežtai.
Man? Lieknėti? Jūs turbūt juokaujate... Aš sveriu tik 45 kg. Visa kita - tai šarmas, seksualumas ir charizma! Ir metų man tik 30. Visi likę - tai stažas .
Jei nusprendusio sulieknėti žmogaus savęs vertinimas yra adekvatus, viskas gerai.
Žmogus susikuria realius tikslus ir pasirenka realius kelius jiems pasiekti. Jis nesistengia numesti svorį greitai vien dėl to, kad kažkam iš jo pažįstamų tai pavyko. Nesėkmės atveju jis ieško, kur padarė klaidą ir kaip ją pašalinti, o ne kaltina save valios trūkumu ir tuo, kad yra niekam tikęs.
Visai kas kita, jei žmogus save vertina per žemai. Tuomet jis nepasitiki savimi, nėra pasiruošęs permainoms, negali apsispręsti. Jis mano, kad yra nevertas to, kas geriausia. O toks mąstymas lemia žemą motyvaciją numesti svorį.
Žema savivertė ir svorio augimas
1. Žema savivertė yra blogos nuotaikos ir depresijos priežastis. Esant tokiai būsenai valgymas tampa savotišku antidepresantu. Žmogus ima valgyti dažniau ir daugiau nei jam reikia, o tai savo ruožtu lemia svorio augimą.
2. Žmogui, turinčiam žemą savivertę, sunku įveikti sunkumus, kurie iškyla siekiant suplonėti. Todėl mesdamas svorį jis dažnai daro pertraukas, neturi užsispyrimo iki galo baigti lieknėjimo programos, o svoris po tokių pertraukų dar greičiau auga.
3. Žema savivertė trukdo teisingai interpretuoti pasiektus rezultatus. Toks žmogus nelaiko pasiekimu to, kad jo svoris tiesiog nedidėja ar to, kad jis numetė vos 1-2 kg per mėnesį.
4. Žmonės, kurie blogai save vertina, dažnai įsivaizduoja, kad antsvoris - tai bausmė. Jie kalti. Kalti, kad negali sumažinti apetito, įveikti savo tingumo.
5. Žemą savivertę turintys žmonės nenoriai prisiima atsakomybę už papildomus kilogramus. Jie nenori pripažinti, kad antsvoris - tiesioginė jų gyvenimo būdo pasekmė. Tačiau tai yra būtina sąlyga siekiant numesti svorį.
Jei tokie žmonės imtų save vertinti adekvačiai, numesti svorį jiems būtų kur kas paprasčiau. Ir ne tik. Adekvačiai save vertinantis žmogus niekada netampa likimo auka. Jis tampa savo likimo šeimininku. Jam ima sektis, nes jis žino, ko nori, žino, kodėl jam to reikia ir kaip tai pasiekti.
Kaip atsikratyti menkavertiškumo jausmo?
Geriausia iš karto nustoti kaltinti save dėl nesėkmių. Nesėkmės - tai jūsų klaidų, neteisingai pasirinktos taktikos, per didelių lūkesčių pasekmė. Ir jei jūs neskubėsite, išnagrinėsite problemą, iškelsite konkrečias užduotis, nustatysite būdus joms pasiekti ir imsitės darbo, rezultatą būtinai pasieksite.
Dauguma žmonių vakare jaučia didesnį alkį nei ryte. Todėl atsisakyti vakarienės yra itin sunku. Ar reikia save kaltinti, jei jums, kaip daugumai žmonių, nepavyksta atsisakyti vakarienės?
Kad būtų užkirstas kelias beprasidedančiai depresijai, reikia skirti pakankamai laiko miegui, teisingai paskirstyti krūvį dienos metu, pasivaikščioti, valgyti įvairų, skanų maistą, mėgautis dušo ar vonios teikiamais malonumais, rasti įdomių užsiėmimų ir panašiai.
Žemos savivertės problemas galima pabandyti išspręsti ir psichologiniais metodais. Pavyzdžiui, daugelis žemai save vertinančių žmonių nesupranta, kad beveik visi tam tikrais momentais abejoja savo jėgomis. Tai yra neatsiejama asmenybės vystymosi dalis.
Daug žmonių žemai vertina save vien dėl to, kad jų automobilis nėra brangus, namas nėra didelis ar išsilavinimas ne pats aukščiausias. Toks lyginimas savęs su kitais būdingas daugeliui. Tačiau geriau pagalvojus, kas iš esmė pasikeistų, jei įsigytumėte brangesnį automobilį? Vis tiek daugybė žmonių turės automobilį, geresnį nei jūsų. Ar nebūtų paprasčiau tiesiog pakeisti požiūrį ir gyvenimo prasmės ieškoti ne varžantis su kitais žmonėmis, o kažkur, kas yra labiau pastovu?
Daugelis blogai save vertinančių žmonių supranta, jog viskas pasikeistų į gerą, jei jie sugebėtų save pamilti. Ir tiesiog išsikelia užduotį. Pažiūrėkime, kaip būtų galima to pasiekti praktikoje.
Kaip save pamilti?
Iš pradžių parodykite sau pačiam daugiau dėmesio. Ko reikia jūsų organizmui, kodėl jis yra linkę kaupti energiją, o ne ją eikvoti? Ar ne per daug jūs patys sau draudžiate? Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei kažkas kitas jums nuolat draustų daryti tai, ką mėgstate. Pripažinkite, kad bet kuris kitas organizmas, atsidūręs panašiose gyvenimo sąlygose, taip pat apsirūpintų papildomais kilogramais. Turite pagrindą būti dėkingi savo organizmui, kad jis, nežiūrint ne itin gero požiūrio į jį, jums vis dar ištikimai tarnauja.
Pradėję labiau domėtis savo organizmu ir jausti jam dėkingumą, pamažu jį pamilsite. Jei ši meilė nuoširdi, imsite labiau rūpintis savo kūnu. Valgysite sveikesnį maistą, pasivaikščiojimai jums taps maloniu įpročiu ir svoris sumažės nepastebimai.
Vai nežinau, nežinau - gal aš ko nors nesuprantu apie savo organizmą? O gal man vertėtų nueiti pas dietologą? Bet ar verta mėtyti tam pinigus? Kiek paskaitau, daug kas nepatenkinti, o ir mano kaime yra tik viena. Žodžiu, blaškausi, vis dar blaškausi. Net galvą skauda nuo galvojimo, o ant saldumynų ir kito maisto traukia nei ką ne mažiau
Net galvą skauda nuo galvojimo, o ant saldumynų ir kito maisto traukia nei ką ne mažiau
Gal mažiau suk galvą? Aš kažkada laikiausi tokios dietos kur duonos negalima, tai man visur kvepėjo duona ir aš taip jos norėjau . Gal ir Tau taip, jei pastoviai galvoji . Man tas pats buvo. Nieko kito nenorėjau tik ledų kurį laiką ir visko kas saldu, net uogienes kabliavau be nieko, bet vat išlindo virusas ir praėjo. Tiesiog organizmas siuntė signalus, kad jį pastiprinčiau, o aš nesupratau, todėl galuojuosi jau virš 2 savaičių. Pakabliavau spanguolinės makaliūzės ir viskas, matyt jau gavo ko norėjo.
Arba bandyk apsispręsti ko nori. Tarkim ryte sukerti šokolado plytą ir ramybė visai dienai, arba padalink gabaliukais, bet valgyk labai nekaloringą kitą maistą. Nežinau, tikrai galima jei labai labai užsinorėsi. Kad vakare prikerti, gera tik kol valgai, na max dar kokį pusvalandį, o paskui užeina liūdesys kam pririjai ir t.t. Tada dar prie viso nuovargio prisideda tai, tada dar blogiau miegi, tada keliesi jau pavargusi, o tą būseną labai norisi "užvalgyti" ir užsisuka užburtas ratas.
.
