Na, maniškė irgi neitin didelė mėgėja maudytis. Tačiau.... Kai visi su chebryte ir draugų vaikais turškėmės ežere ir šokinėjom nuo liepto, mūsiškė irgi įsibėgėjo ir nuo liepto tik šast, plumt į vandenį ir paniro. Tuo metu stovėjau ant liepto ir mačiau dideles jos akis ir nosį po vandeniu - šunys juk nemoka sulaikyt kvėpavimo, tai nuskęs man žiūrėdama į akis. Išsigandau, pradėjau klykt, kad šunį gelbėtų. Vyras prisiyrė prie šuns, o ta jau išnėrė ir kad ims plaukt, bet ne į tą pusę....
Žodž, kol sureguliavom eismą ir išgriebėm ant kranto, man atrodė, kad pusė gyvenimo prabėgo... Nu ir ką? Daugiau nelindo.... Tik iki kelių įbrenda ir strimgalviais atgal...
Nardymas baigės