Myliu savo vyrą, bet jis paliko mane

Oi kaip sunku man bus
Nežinau man jo jau reikia ar ne, bet kažkaip norisi turėti tą pilnavertę šeimą, bet po jo tokių pokštų: atvažiuosiu, ups nebeatvažiuosiu, pradedu galvoti, kad elgiais kaip koks mažvaikis. Ždž, nebrendyla dabar jis mano akyse ir žinau, kad tokjio tikrai nenorėčiau šalia savęs, kad ir kaip mylėčiau. Man vyras turi būti mūras, atsakingas ir BŪTINAI nesisvaidantis žodžiais į orą, tokie jau dalykai man netinka ir nepriimtini. Nors aš pati ir esu plika rūra, neturiu jokių santaupų ir t.t, bet kaip kvaišelė nenoriu gyvent. Pinigai uždirbami, daugiau jų ar mažiau, bet atsakomybė, tai jau turi būt. Na dabar didžiausias tikslas gauti darbą ir stotis ant kojų ir pradėti gyvenimą nuo nulio, bet su dviem mažais vaikais. tikiuosi neprapulsiu ir ateis laikas, kai galbūt uždirbsiu už jį daugiau.
Nors tiesa psakius dar kol kas noriu susigrąžinti savo diedą, bet jei jis taip elgsis ir toliau, tai tikrai labai greitai man padarys paslaugą ir pats save išmuš iš mano širdies.
Visi, kas pažįsta mus abu, pranašauja, kad mes susieisim, nes mylim vienas kitą, bet aš jau tuo pradedu abejoti , nes prieš tai aš pasidariau tokia, kokios jam nebereikia, o man jis darosi, toks kokių aš nemėgstu.

radau įdomų straipsnį ir manau jog jame daug tiesos yra http://www.delfi.lt/....php?id=9996592

O kaip ten dėl vaikų man elgtis, niekas nepasakėt ar vyras tegu sau gyvena, ar dar tegu ir vaikus daboja, pvz svaitę su vienu, savaitę su kitu vaikai gyvena ar taip būtų logiška? Na žinoma jei patys vaikai to norėtų. Nors...vyresnėlis tai pats man šią mintį pakišo, kad nori pas tėvelį pagyventi, o paskui pas mane, paskui vėl su tėveliu. Taigi gal man ir leisti? Mažutėlis mano tai dar nieko negali pasakyti, bet aš jo tikrai neleisčiau, nes jis dar per mažas, bet vyresnėlis pats jau gali spręsti. Galvoju, kaip čia viską sutvarkius.

anu, miargos, dingstam iš čia manau, geriausia patarėja (Noa) jau atsirado ir dabar viskas priklausys nuo to, kiek tiksliai vykdys nuorodas mūsų Neramioji. nu super pamokymai kiba ji kokia vyrų psichologė?

Noa siūlau daryti verslą tau - atidaryk kabinetą a lia vyrų ir moterų santykių suderinimas Turi neabejotiną talentą Viskas ką rašai tiesiai į dešimtuką

Hm... kartojimasis tai turbūt blogai...
Tai jūsų - moterišku požiūriu į dešimtuką. Skamba logiškai visi šitie patarimai, bet tai moteriška logika. Neveikia jie daugumos vyrų, jei jiems daugiau nei 20m. Jeigu jau vyras išeina iš namų, tai yra rimta priežąstis. Jo ignoravimas tik panaikina paskutinius moralinius vyro įsipareigojimus buvusiai šeimai. Jei moteris parodo, kad vyras jai neberūpi, tai vyrui tik ženklas, kad atsakomybės prieš moterį (ne prieš vaikus) jis nebeturi ir gali be jokių sąžinės apgailestavimų pradėti naują laimingą gyvenimą.

na aš ne vieną pavyzdį žinau, kai vyrui palikus šeimą ir moteriai elgiantis panašiai kaip rašo Noa, vyras grįždavo atgal. tiesa skyrybų priežastis tose šeimose buvo kita moteris.. šioje situacijoje šiek tiek kitaip..
nesuprantu kodėl kai kurios taip puolė smerkti temos autorę, juk gyvenime būna visaip, nereiketu kito taip pulti vien dėl to, kad jis ne toks kaip aš. savo nuomonę juk galima ir švelniau pasakyti.

Cia tik mano nuomone. Bet as vaiko nemetyciau, kaip kamuolio. Tegul tetis, jei nori ji pasiima, praleidzia su juo kazkiek laiko, bet jis turetu grizti namo, jaustis ten namie, buti atsakingas uz tuos namus, padeti mamai. Jei abiejuose namuose gyvens kaip svecias, koks is jo uzaugs vyras, tevas, pagalvok apie tai. O be to ir vyras tave labiau gerbs, kad saugai seimos zidini, mokai myleti seima, namus. O i tokius namus ir pati patrauks. Neatiduok sio kozerio, tu dabar seimininkauji tuose namuose, kur kazkada kurete bendras svajones, kur buvo gera, prisimimink tuos jausmus, tas detales, kurios kurste judvieju meile, pasinaudok tuo, padaryk viska, kad tau ir vaikams butu namuose gera, ir kad tavo vyras atejes tai pajustu namu dvasia, jaukuma. Pamatysi kaip pardums.
Papildyta:
Nu dar dadesiu. Turiu omeni ne bui tiniu dalykus, skirk laiko sau kol vaikai darzelyje, kai gris bendrauk su jais, eikite, pasivaiskscioti. Kai grisit namo, kartu darykite ruosos darbus, kalbekis su jais, pasakok, atsakinek i klausimus, bet nerodyk, kad tau sunku, kiek supratau, tavo vaikai per mazi, kad galetum kalbetis atvirai. Neruosk vaiku skyryboms, ju gali ir nebuti. Isivaizduok, kad jis isvyko i stazuote ir netrukus gris. Ar panikuotum, ar gasdintum vaikus? Na o jei ivyks tai kas blogiausia, tada ir spresi, manau, kad mes verkslename tada, kai situacija, dar nebeviltiskai, o kai likimas uzvozia per galvair ispiria isubine, tada jau pas nieka neklausinijame ka man daryt. Bent man tai taip buvo.

Dėl vaikų tai čia šalių susitarimu... Gali ir leist. Tik jeigu jau leisi ir tas vyras darys ką ne taip, nesibark daugiau
Geriausia tai tu dar kol kas niekaip nesielk...


Oi kaip veikia Matai, pas standartinį vyrą nėr ypatingo skirtumo, ar jam 15, ar 20, ar 60. Tai tik patys vyrai kitaip galvoja Bet jiems būdinga gerai apie save galvoti Už tai mes juos ir mylim
Beje, tu tų patarimų iki galo ir nesupratai Bet tau mes ir neaiškinsim

Patikr

As manau jus neivertinote vienos galimybes
Tas vyras tikriausiai gauna patarimus is kokio kito psichonanlitiko (vyriskos lyties), Noa konkurento ir elgiasi labai jau tipiskai tai situacijai - tempia guma ir kelia savo kursa. Kaip ten tas filmas vadinosi - Hitch?

No as jum tuoj parasisiu viska ka manau. Be to esu isitikines, kad sitoji situacijoi dauguma mano minciu bei pavizdziu 100% sutampa su cia aprasita situacija.
O buvo viskas taip:
Susipazinom pries 10 metu (Man dabar 28, zmonai irgi), po 5 metu susituokieme. Pirmus du metus gyvenome gerai. po to zmona pastuojo ir gyme dviniai. Gyme kai buvo 30 savaite nestumo. Dievie, kiek mes kartu pragyvenome. 3 men. santariskesie, vaikai vos po 1 kg svorio. Kiek pinigu i6leidome daktaram vaistam o nervai ir dabar ne suprantu kaip islaiko. Bet dabar su vaikais viskas gerai. Gyvenome su zmonos tevais, abu dirbame, as esu imones vadovas tai musu algu tikrai uztenka. Nupirkome lizingu buta. Kaip ir lieka tik givenimu dziaugtis. Bet...
Piktis pradejome pries du metus, mazdaug. Del smulkmenu aisku. Ilgai dirbu, mazai laiko su seima, truksta supratimo ir palaikimo, ne zino kiek uzdirbu ir ne gali planuoti islaidu, nors 2000 -2500 seimai visada gaudavo, plius savo1000lt. Tai ne skaitant mano islaidu apie 500-700lt/men, maistui, knygoms, alui su draugais arba viriskams zaidimams. Miegstu per nakti pazaisti kompa, arba iki balto ryto skaitau knygos. Kas liecia sekso tai duris ne uzdarytos tai vaikai juda tai klausimai na samom interesnom meste. Nors seksas mano sprendimo ne itakavo iseiti, kiti dalykai stipriai erzino ir nerealiai nervavo. Jeigu ne galiu grizti namo anksciau, reiskia ne galiu, savaitgaliai labai daznai praliaisdavome kartu, vaziavome keliavome visur su vaikais. Siaip ar 8 val vakaro labai velu ar nelabai? Vaikus 90% laiko visada guldau as. Niekas ne galejo susitvarkiti. Mazai laiko su seima o vaikai 3metu myli manie be galo kaip ir as jos. Ir tai jau 2men su vaikais bunu tik savaitgaliais ir tai ne visais. Ne sakau kad mano zmona labai bloga. Ji turi daug ir geru savybiu. No ir atejo laikas kai zizimas ir nepatenkinimas viskom padare savo. Lygiai kaip pas neramioji. Paemiau ir isejau be neko...

Kaip jauciasi vyras tokioj situacijoj??????????? Manote mums viskas grazu ir faina? Yra dvi problemos.
1. Finansine materialine. Reikia valgit, apsirengti, save priziureti, kazkur gyventi, kazko uzsiimti, islaikiti seima nors ir ne giveni kartu, sumoketi uz buta darzeli lizinga ir t.t. ir visa tai vienas ir pats sau. Bet tai yra dar pacia paprasciausia problema, yra dar viena.
2. Psichologine. Jus galvojate kad mums viskas dzyn? Jegu taip tai as galiu pasakiti "baby dury". Mes tik stiprus ir ziurime i gyvenima logiskai. Yra gan sunku gyventi be moters jeigu pripratai. Automatiskai pradedi jeskoti kitos puses. Rekia bendrauti ir reikia su kom nors kartais permegot. Cia ir atsiranda pavojus tavo seimai, jeigu tu nori ja susigrazinti. Nes yra moteru kurie nori tureti gera vyra, o ju mazai!!!!! O virams nors kartais butinai reikia isleisti garus. Ir tai ne del nuotikiu, tai yra kaip oras. Ir tos moteris daris viska kad tik duoti tam vyrui tuo ko reikia. Kalbu ne tik apie seksa. Zimiai svarbiau siluma, mielas bendravimas, silti santikiai o duoti to tikrai ne sunku jeigu nori. Man dabar nepatinka toks gyvenimas. Moteru kurie nori buti su manim dabar tikrai daug, bet baisu padariti nauja klaida. Givensiu arba su savo zmona arba tikrai ilgai rinksiu, ar parinksiu nezinau.
Is vinos puses noriu grizti bet zinau kad jeigu niekas nepasikeis, tik laiko klausimas kada sprogs kitas burbulas. Tai ne griziu tikrai jeigu zmona ne parodis nors noro kazkaip kitaip ziureti i musu nesupratimo priezascius. Pasakisit egoistas. As irgi taip is karto galvojau, bet bendravau su nepriklausomu psichologu, perskaicia daug psichologines literaturos tuo klausimu. Esu ne idealus ir kaltas irgi bet.... Tikrai manau kad dauguma mano nuomoniu ir poziuriu i gyvenima yra teisingi. Jeigu mano zmona tuo ne supras reiskia ne sudba.

Galiu kalbet daug situ klausimu, esu tikrai uzkabintas bet turiu pora patarimu neramioji.

KAS TURI ATSITIKTI KAD AŠ NORĖČIAU GRĮŽTI IR SUTIKČIAU PATS PRADĖTI VISKĄ NUO NULIO, KAD NORĖČIAU PATS PAKEISTI SAVE KAD TIE PIKČIAI NEPASIKARTOTU?

As jau keleta kartu zmona kveciau pabendrauti ir pabuti kartu bet nieko gero is to ne isejo. Tak vot as labai labai noreciau kad jinai mane PAKVESTU bet ne i pokalbi, o kur nors, kad graziei ir ramiai praleisti laika ir nei zodzio apie musu PROBLEMOS. Pradedame nuo nulio. Parodik visa visa savo grozi. Duok jam per viena karta viska ka gali. Kuna siela. Pasakik kad jo nori. Pradiek buciotis sieip sau ir ne paleisk kol jis pats ne prades pilnai ir nuosirdziai buciotis. Jis tau pasakis kad jis nuo taves tik tuo ir lauke. Ne skubink ivykiu. Ne klausk ar griz. Pabuk jo meiluze, prie ezero, palapinei, viesbuti, parke kai tamsu. Darik ka nori bet tavo uzduotis yra padariti taip, KAD JIS PATS PANORETU PAS TAVE GRIZTI. Tu esi moteris, tu gali bet ka suvilioti. Turi pati tam pasiruosti psichologiskai. Jeigu tu nori ji grazinti visi tavo veiksmai turi buti naturalus. Mes labai jauciame kada moteris meloja. Isivaizduok pavizdiuj kad tai yra jusu pirmi susitikimai. Tu niekom ne rizikoji, yra jau blogai o blogiau jau ne bus. As esu garantuotas , kad man mano zmona padaritu kazka panasaus kitam susitikimui as vaziociau su gelem ir su kokia nors miela dovanele ir su puikia nuotaika.


Kaip nebebutu, mes savo partnerius zinome geriausia. Man net su savo zmona vis tiek zimiai maloniau miletis negu su kokia vienkartine partnere.

Gali kilti klausimas, kad tai yra taves pazeminimas. Jeigu jis kada nors tau primins tai kaip pazeminima, mano patarimas jis ne vertas taves. Bet pagal tavo jo apibudinima duodu 100% kad ne primis. Mes, virai tokioj situacijoj busime jums moterims be galo dekingi kad jus islaikote mums galimybe bendrauti su savo vaikais kasdien ir tuo pat metu kad suteikete mums galimybe pamileti jus Moteris is naujo.

Zerowy
P.S Atleiskite uz rastinguma. Pas mane raso sekretore o sito laisko jai duoti rasiti deja negaliu. Ir dar vienas dalykas, apie tokius dalikus vyrai net tarpusavije kalba labai retai.
biz@takas.lt

O prabilo ir tipiškas vyras... - manęs nori daug moterų tik aš dabar būsiu labai išrankus.... Negaliu atsistebėti kad Lietuvoje taip klesti patriarchatas, jinai rekia tai aš trenkiu durim ir išeinu - jokio atsakomybės jausmo prieš šeimą, ir ką tu jam vėl geidžiamas jaunikaitis pustysis prieš jaunikles ir pasakos apie savo isterikę žmoną, tos aišku klapsės akimis ir šventai tikės - nes juk toks nuostabus vyras. O tai žmonai reikėjo visai nedaug ... gal kokios staigmenos, gal kartais gėlyčių, švelnesnio žodelio ir pasijausti mylimai bei reikalingai, o tam tikrai nereikia kiaurų dienų, galima ir valandėle produktyviai išnaudoti... bet kur tau tegu jinai mane vilioja dėl manęs stengiasi, o aš gal suteiksiu garbę jai ir pasiliksiu. Tikrai nusibodo visur skaityti vien apie vyrų poreikius, juk ir mes moterys esame su poreikiais. O apie šią situaciją galėčiau pasakyti iš patirties- sugrįš vyras pas tave, bet nepraeis nei pusmetis ir vėl pasidarysite tokie kokie buvote, nes suaugusiam žmogui oi kaip sunku pasikeisti, jis turi labai daug dirbti su savimi, bet jau aš iš savo aplinkos pastebėjau kad žmonės asmeniniuose santykiuose sunkiai keičiasi arba labai trumpam