QUOTE(neramioji @ 2006 07 09, 21:36)
oi, matau verda cia diskusijos kaip reikiant
Parasysiu savo versija:
1. <...> Beje kai as buvau pokalbyje del darbo lygiai taip pat ir pasakiau, kad buvo laikas dirbti, buvo laikas mokytis ir vaikams atsiduoti, tai buvo tokie mano gyvenimo etapai, kuriuos taip pragyvenau ir tikrai buciau nekeitusi karjeros del vaiko ir nesigailiu del to. nezinau ka apie mane pagalvojo, bet as buvau atvira.
A tai jau dabar vaikas staiga tapo pakankamai didelis, kad dirbti galėtum? Prieš tai buvo baisiai mažas ir reikėjo visokeriopos mamos dėmesio?
QUOTE(neramioji @ 2006 07 09, 21:36)
2. Myliu savo vyra be proto ir nieko labiau nenoriu, kaip tik ji susigrazinti ir tai tikrai ne del patogaus gyvenimo, kaip irgi kazkuri rasete.
Pasikartosiu - kartais pervėliai yra siprantama, kad to žmogaus reikėjo ne tada, kai jis uždarė duris, o tada kai jis buvo šaliai.
QUOTE(neramioji @ 2006 07 09, 21:36)
3. Kokia bebuciau stipri, bet as paluzau ir prikreciau kvailysciu. Juk kiekvienas zmogus gyvenime prikrecia tokiu dalyku, del kuriu gailisi, bet deja jau nieko negali pakeisti. Siandien, beje, prikreciau irgi, papasakosiu veliau.
Kiekvienas privalo atsakyti už savo poelgius asmeniškai, neperkraunant atsakomybės kitiems asmenims.
QUOTE(neramioji @ 2006 07 09, 21:36)
4. Galit sakyt taip jaio ir reikia, pati kalta, bet man vienodai, galiu pasakyt tik viena, jog gyvenime buvau visada atviras zmogus ir niekada nemokejau meluoti. Tai ir buvo mano didziausia blogybe-per daug atvira sirdim ziurejau i gyvenima. Mastydavau, kad kokia tu esi taip ir su tavim elgsis. Taigi visada visus taikydavau, visada visiems padedavau, organizuodavau visokias labdarines veiklas ir t.t, bet gyvenimas man teske antausi. Ka gi ir tai isgyvensiu ir neprapulsiu.
Kažkaip nelabai tikiu. Pradedant nuo vietos - "nemokėjau meluoti"
QUOTE(neramioji @ 2006 07 09, 21:36)
5. Labai lengva mane smerkti del mano elgesio ir diskutuoti apie tai koks vyras vargsas ir kaip as ji nuskriaudziau. bet nieko siaip sau nebuna, kiekvienas veiksmas turi veiksma ir atoveiksmi.
Kodėl smerkia? Niekas nesmerkia. Pati save smerki, tai kam kitiems dar tave smerkti? O ar vyras vargšas ar ne - ne mum spręsti. O jei ieškai gailesčio sau - tai gal iškato tavęs pradedam masiškai gailėtis? Gal kokį pjedestalą sukalam? Užkelsime ant jo tave ir visos žiūrėsime kaip į etaloną. Nenori?
QUOTE(neramioji @ 2006 07 09, 21:36)
6. Siandien tiek praverkaiu, kad turbut jau viso gyvenimo asaras isverkiau ir daugiau jau nebeturiu jegu niekam, nes tikrai pavargau jau nuo visko.
Zdz, pulkit ir draskykit mane galutinai i gabalus
Nuo to, kad tu žliumbsi, ašarosi kas nors pasikeis? Moteriške, pasaulis nesisuka vien tik aplink tave. Reikia gyventi pačiai ir dėl savęs. Mylėti artimą savo, taip kaip myli save. T.y. kitam duoti meilės tiek, kiek jo suteiki sau. Jei daugiau - žmogus elementariai pervargsta, jam darosi koktu. Na dar žinoma ir kokia gi ten ta "meilė" reikia žiūtėti.