Mano vyras dalyvavo gimdime, aisku jis tada bijo gal daugiau nei as, bet buvom kartu.
Mano gimdymas buvo be krauju ir riksmu tai ir nieko ten jis labai ypatigo iskart man nejaute.
Manau gal tai ateina su laiku, per nestuma elgesi irgi kartais labai egoistiskai ir nesupratingai, gal net neatsakingai, syki net buvo tokia fraze jan isprudusi is jo pamastymu :'pavyko syki, tai net jei ir prarasi padarysim kita", labai del to dabar gailisi ir jaucia sazines grauzati,nors viskas baigesi vaikelio gimimu.
Dabar jis masto ir elgiasi kitaip, ypac kai vaikas jam yra ant tiek brangus, ir elgesis jo man labai pasikeite, nors nesilaukiu, bet labai manimi rupinasi ir saugo, ir tikrai vertina tai ka padariau (nors tame jokio zygdarbio nera), manau gal tai ateina su laiku, antras nestumas tikiuosi kitaip veiks ji.
laikykis, na tiesa pasakius pikstu ant tavo vyro, jis galetu tai padaryti bent del taves, bet...
Jei jis grieztai atsisako, savo vaikui, kai uzaugs, kazkada galesi pasakyti jog tetis salia yra labai butinas. be to sako jog vyras nukencia kai nemato savo vaiko gymimo, nes nepajunta to ipatingo rysio.
Papildyta:
QUOTE(mikke @ 2006 07 23, 13:26)
As ruosiuosi gimdyti be vyro, nes paprasciausia jo neturiu. Is pradziu galvojau, gal mama ar drauge kokia pasiprasyti, kad butu salia, bet po to persigalvojau. Man paciai bus ramiau, jei nebus pazistamu zmoniu aplink (na, bent jau dabar as taip mastau, o kaip ten bus is tikruju - nieks kol kas nezino, man gimdyti tik spali). Tokiais ypatingais atvejausi as visada jaudinuosi labiau, kai kas nors artimas yra salia, todel visai nepergyvenu, kad ir sitoki svarbu ivyki teks isgyventi vienai. Milijonai moteru iki musu tai dare, tai kodel as negaleciau.
Aisku, noreciau, kad kas nors uz duru manes palauktu, visokiais formalumais pasirupintu, bet bus, kaip bus
mikkute, na ka tu sneki, neviena busi, slai taves bus visad tavo brangiausias turtas, tu isivaizduoji, jog tai jusus abieju bus didziausia paslapti...
ir niekas niekas negales pasigirti tuo kad zino jusu paslapti