Gimdysiu (-žiau) viena

#13
QUOTE(JurgaJ @ 2006 06 30, 19:39)
Sveika,
tu taip stipriai neliudek! As antra vaikeli gimdziau viena, ir man labai patiko    thumbup.gif . As savo gydytoja pasitikejau 100%, todel man tikrai nekilo tokie klausimai. O nusprendziau viena gimdyti todel, kad gimdymas visgi moteriskiu reikalas ! mirksiukas.gif (cia mano nuomone). Ir nusprendziau gerai, paskambinau, kai pagimdziau, sakau, atvaziuok, jau turim nuostabu suneli. Ir tikrai musu santykiai neastale, o suneli tiesiog dievina, labiau netgi nei pirma...


Ruošiausi rašyt, bet savo mintis jau radau parašytas smile.gif Mąstau lygiai taip pat.
Svarbiausia yra gera gydytoja tiek profesijos tiek ir žmogiškųjų savybių atžvilgiu. Na ir dar labai svarbu pasitikėti savimi. Sėkmės visoms laukiančioms gimdymo 4u.gif
Atsakyti
#14
kadangi mes su vyru jau seniai snekejom apie tai ir nusprendem kad jis dalyvaus nes jis pats labai nori ax.gif tai daba sedziu ramei ir laukiu tos dodziosios dienos...bet yra tik nerimas ar jis suspes atvykti i gimdyma is kito miesto g.gif o taip nenoreciau viena gimdyt doh.gif
Atsakyti
#15
Sveikutės

Norėčiau, kad papasakotumėte, kaip jautėtės tos, kurios gimdė vienos - be vyro, be tne todėl, kad jis išvažiavęs, o todėl kad JIS ATSISAKĖ dalyvauti gimdyme...

ČIa visos taip gražiai rašo kaip vyrai padeda, užjaučia, bučiuoja, glosto... negi visi vyrai yra tokie geri? Negi nėra nei vieno, kuris pasakė - ne, aš nedalyvausiu, aš nenoriu. Net jei žmona prašo...

Taip pat, papasakokite, kaip tokie vyrai elgėsi neštumo metu... Juk būna ne tik gražiso pasakos bet ir liūdnos, norėčiau liūdnos pasakos...
Atsakyti
#16
O mano vyras nenori dalyvauti gimdime... Prisiskaitau visokių gražių pasakojimų, kaip vyras palaiko žmoną, kaip padeda, džiaugiasi vaikeliu, kaip glosto ją ir palaiko per gimdymą, kaip būna visokių daktarų ir kad vienai tikrai glai būti ne tik baisu bet ir pavojinga... Pasakojau jam visą tai bet jis nenori cry.gif taip skaudu... Nežinau ką daryti. Bandysiu prašyti draugės, bet jei ji nenorės arb anegalės (juk naktį galima gimdyti, kas gi norės naktį keltis važiuoti...)

nežinau, baisiai jaučiuosi, taip norisi žliumbti, kodėl vieni vyrai būna tokie supratingi, rūpestingi, o kiti tokie... verysad.gif
Atsakyti
#17
QUOTE(JurgaJ @ 2006 06 30, 17:39)
Sveika,
tu taip stipriai neliudek! As antra vaikeli gimdziau viena, ir man labai patiko    thumbup.gif . As savo gydytoja pasitikejau 100%, todel man tikrai nekilo tokie klausimai. O nusprendziau viena gimdyti todel, kad gimdymas visgi moteriskiu reikalas ! mirksiukas.gif (cia mano nuomone). Ir nusprendziau gerai, paskambinau, kai pagimdziau, sakau, atvaziuok, jau turim nuostabu suneli. Ir tikrai musu santykiai neastale, o suneli tiesiog dievina, labiau netgi nei pirma...



Nors as gimdziau su vyru (jis paskutine akimirka liko biggrin.gif ) as taip pat pasitikejau savo daktarui 100% ir tai labai svarbu, jeigu gimdysi viena mirksiukas.gif . As iskarto susitariau su daktaru kas ir kaip ir del to buvau pasirizusi likti viena biggrin.gif . Bet negaliu neigti, kad atrimo zmogaus buvimas salia labai padejo ir dave jegu ax.gif

Sekmes tau ir sveiko leliuko wub.gif
Papildyta:
QUOTE(ChinChin @ 2006 07 19, 13:00)
O mano vyras nenori dalyvauti gimdime... Prisiskaitau visokių gražių pasakojimų, kaip vyras palaiko žmoną, kaip padeda, džiaugiasi vaikeliu, kaip glosto ją ir palaiko per gimdymą, kaip būna visokių daktarų ir kad vienai tikrai glai būti ne tik baisu bet ir pavojinga... Pasakojau jam visą tai bet jis nenori cry.gif taip skaudu... Nežinau ką daryti. Bandysiu prašyti draugės, bet jei ji nenorės arb anegalės (juk naktį galima gimdyti, kas gi norės naktį keltis važiuoti...)

nežinau, baisiai jaučiuosi, taip norisi žliumbti, kodėl vieni vyrai būna tokie supratingi, rūpestingi, o kiti tokie...  verysad.gif



Man tas pats buvo verysad.gif . Is pradziu as bandziau itikinti, kad viskas bus gerai, bet paskui supratau, kad viskas veltui schmoll.gif . Susitarem, kad per saremius bus su manim, o kai prasides jau pats gimdymas - iseis. Bet jis liko .... biggrin.gif , kai pamate, kad man jo LABAI reikia bigsmile.gif .
Atsakyti
#18
nepergyvenk, kad gimdei be vyro...
jeigu jis pats nenorejo dalyvauti, reiskia negalejo. Vieni bijo kraujo, kiti labai nervinasi, yra labai jautriu vyru, kurie tiesiog neislaikytu itampos.
Pasitikek juo, jei nenorejo - buvo tam priezastis.
Atsakyti
#19
Pagimdei sekmingai ir tai svarbiausia. Gal jam tiesio buvo baisu ir jis nenorejo tau trukdyti. ax.gif Man gimdyti lapkriti, bet labai abejoju ar vyrui verta dalyvauti: jei man skauda danti ar siaip negera-ziuri didelem issigandusiom akim... tai kaip jis jausis kai SKAUDES TAIP KAIP SKAUDA TIK PER GIMDYMA? Jis pasiryzes dalyvauti, bet as abejoju ar tokiam jautruoliui blush2.gif ten vieta. Jei paskutiniu momentu nuspres kitaip-tikrai nepergyvensiu.
Atsakyti
#20
As abu kartus gimdziau be vyro...Pirma kart jis buvo isvykes,tai buvo nekas,kaip pirmas kartas...Nereikejo,kad jis ten gimdykloj butu,bet bent jau uz duru tai norejosi kad jaudintusi...Nejaukiai jauciaus visiskai viena,nes apie viska paciai teko galvot (mokejimus ir t.t),norejosi kad visokiais formalumais ir kitais dalykais kas nors pasirupintu kitas.Bet buvo kaip buvo...Antra kart vyras atsisake dalyvaut gimdyme,o as ir nespyriau labai...as is tu kurios tokius dalykus vienos pergyvena,o jo buvimas salia,glostymas tik nervintu...taigi,susimatem po gimdymo ir esu patenkinta...Laukiam trecio ir ji gimdysiu be vyro,jau pati nenoriu,nebent jis pats didziausia nora pareikstu,del to tikrai nesielvartauju,visoms moterims tie gimdymai skirtingi...Vienoms labai padeda vyro buvimas salia,kitoms to nereikia ...Siaip vyras visus nestumus labai rupestingas,rupestingas ir po ju,o tas faktas,kad atsisako dalyvaut gimdyme tai manes tikrai neskaudina,nezeidzia...Svarbiausia kad butu su tavim visa laika ir per nestuma ir per gimdyma,nors ir ne gimdykloj,ir po jo...kad dziaugtusi ir lauktu to mazo stebuklo...o kad nesudalyvavo gimdyme gal tik jam geriau,juk nezianai kaip kas gali pasikeisti...
Atsakyti
#21
as trecia mergaite gimdziau be vyro (pirmuose dviejuose ir paskutiniam jis buvo kartu). norejau paziureti koks jausmas buti be jo, ir dabar gailiuos kad jo nebuvo... visu pirma daktarai su manim elges visai kitaip, taip saltai...., o vyrui esant salia tiesiog tupcioja aplink.
g.gif manau vyro dalyvavimas butinas, jei pragejot kartu, tai kartu ir gimdykit... mirksiukas.gif
Atsakyti
#22
pirma karta kai mane operavo,daktarai kategoriskai atsisake vyra ileisti i operacine ar net stebeti operacija pro langeli,nors man labai reikejo palikymo tuo metu,o va antra karta su vyru kalbejom kad jis nezinia ar noretu dalyvaut musu dukros gimime,taciau gavosi taip,kad mane vel operavo ir dar kitame mieste,taip kad vyras nebutu buves bet kuriuo atveju salia
zinoma kazkiek gaila kad nebuvo kam manes palaiko po operacijos,taciau dziaugiuosi kad jis rupinasi vaikais ir leidzia man pailseti naktimis biggrin.gif
Atsakyti
#23
As ruosiuosi gimdyti be vyro, nes paprasciausia jo neturiu. Is pradziu galvojau, gal mama ar drauge kokia pasiprasyti, kad butu salia, bet po to persigalvojau. Man paciai bus ramiau, jei nebus pazistamu zmoniu aplink (na, bent jau dabar as taip mastau, o kaip ten bus is tikruju - nieks kol kas nezino, man gimdyti tik spali). Tokiais ypatingais atvejausi as visada jaudinuosi labiau, kai kas nors artimas yra salia, todel visai nepergyvenu, kad ir sitoki svarbu ivyki teks isgyventi vienai. Milijonai moteru iki musu tai dare, tai kodel as negaleciau.
Aisku, noreciau, kad kas nors uz duru manes palauktu, visokiais formalumais pasirupintu, bet bus, kaip bus mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mikke: 23 liepos 2006 - 13:27
#24
Mano vyras dalyvavo gimdime, aisku jis tada bijo gal daugiau nei as, bet buvom kartu.
Mano gimdymas buvo be krauju ir riksmu tai ir nieko ten jis labai ypatigo iskart man nejaute.
Manau gal tai ateina su laiku, per nestuma elgesi irgi kartais labai egoistiskai ir nesupratingai, gal net neatsakingai, syki net buvo tokia fraze jan isprudusi is jo pamastymu :'pavyko syki, tai net jei ir prarasi padarysim kita", labai del to dabar gailisi ir jaucia sazines grauzati,nors viskas baigesi vaikelio gimimu.
Dabar jis masto ir elgiasi kitaip, ypac kai vaikas jam yra ant tiek brangus, ir elgesis jo man labai pasikeite, nors nesilaukiu, bet labai manimi rupinasi ir saugo, ir tikrai vertina tai ka padariau (nors tame jokio zygdarbio nera), manau gal tai ateina su laiku, antras nestumas tikiuosi kitaip veiks ji.
laikykis, na tiesa pasakius pikstu ant tavo vyro, jis galetu tai padaryti bent del taves, bet...
Jei jis grieztai atsisako, savo vaikui, kai uzaugs, kazkada galesi pasakyti jog tetis salia yra labai butinas. be to sako jog vyras nukencia kai nemato savo vaiko gymimo, nes nepajunta to ipatingo rysio.
Papildyta:
QUOTE(mikke @ 2006 07 23, 13:26)
As ruosiuosi gimdyti be vyro, nes paprasciausia jo neturiu. Is pradziu galvojau, gal mama ar drauge kokia pasiprasyti, kad butu salia, bet po to persigalvojau. Man paciai bus ramiau, jei nebus pazistamu zmoniu aplink (na, bent jau dabar as taip mastau, o kaip ten bus is tikruju - nieks kol kas nezino, man gimdyti tik spali). Tokiais ypatingais atvejausi as visada jaudinuosi labiau, kai kas nors artimas yra salia, todel visai nepergyvenu, kad ir sitoki svarbu ivyki teks isgyventi vienai. Milijonai moteru iki musu tai dare, tai kodel as negaleciau.
Aisku, noreciau, kad kas nors uz duru manes palauktu, visokiais formalumais pasirupintu, bet bus, kaip bus mirksiukas.gif



mikkute, na ka tu sneki, neviena busi, slai taves bus visad tavo brangiausias turtas, tu isivaizduoji, jog tai jusus abieju bus didziausia paslapti...
ir niekas niekas negales pasigirti tuo kad zino jusu paslapti mirksiukas.gif 4u.gif
Atsakyti