Po karšta Bulgarijos saule...

Penktoji diena
Iš vakaro dar galvojome ryte nueiti prie jūros, tačiau rytas pasitaikė paniukęs tad nusprendėme jojas sumerkti į Juodąją jūrą jau Bulgarijoje.
Keli kilometrai ir mes jau pasienyje. Perkame vinjetę, kuri kainuoja 10 eur. ir judame toliau. Važiuojam, o aš vis virkauju, ar negi taip ir nepamatysiu žydinčių saulėgrąžų laukų. Pakelėse didžiuliai laukai kukurūzų, javų ir saulėgrąžų, bet joms dar iki žydėjimo labai toli.




Neilgai trukus pasiekiame Kaliakrą. Skelbiama, kad Kaliakros tvirtovė - paskutinė vieta Bulgarijoje, kurią užėmė Osmanų imperija. Viena iš legendų apie Kaliakros tvirtovę mini, kad 40 gražių Bulgarijos mergelių, nenorėdamos pakliūtį turkams, susipynė savo kasas į vieną ilgą ir susikibusios rankomis nušoko nuo 70 m uolos.
Perkame bilietus (šeimynai kainuoja 6 Lev.) ir keliaujam pasižvalgyti po pilies liekanas.





Pamatau nuostabiai derančias aguonas ir griūvėsius. Aikčioju iš grožio, o vyrukai jau trypčioja man už nugaros, kad jau eime toliau, kiek tu čia apie tas aguonas tūpinėsi





Eime toliau. Atsiveria nuostabus vaizdas. Kažkur skaičiau, kad Kaliakros iškyšulyje galima pamatyti jūroje plaukiojančius delfinus. Mums jų pamatyti nepavyko, bet vaizdai nuo to nei kiek prastesni netapo.








Papildyta:
Nuostabių spalvų skardžiai.










Bevaikštant patenkame į jaukų turgelį.



O netoli jo, ant skardžio įsikūrusi jauki kavinukė.




Papildyta:
Grožimės vaizdais ir smagiai leidžiam laiką.
















Papildyta:












Kaliakros iškyšulyje praleidžiame apie porą nuostabių valandų.

aaaw... pries 2 metus ir mes cia keliavom... pasiilgau. aciu uz atgaivintus prisiminimus

Judame toliau. Pravažiuojame taip visų pamėgtus populiariuosius kurortus Albeną, Auksines smiltis, Varną. Auksinėse smiltyse nueiname prie jūros. Įdomu, kodėl šis kurortas taip mėgiamas. Taip ir nesupratome Varna mūsų taip pat neužkabina. Pilkas, niūrus miestas.
Dangus paniukęs, tad vaikai tik įmerkia kojas į Juodąją jūrą


ir sėdam į mašiną. važiuojam toliau ieškoti ramesnės vietos apsistojimui.
Apsistojame Byaloje Family Hotel Perla
Viešbutukas švarus, tvarkingas mums buvo viskas super Kaina 60 lev.





Apsistojame tris naktis.
Vakare nueiname prie jūros, vaikštinėjame po miestelį. Vakare užeina lietus, kuris tęsiasi visą naktį.

Šeštoji diena
Rytas išauštas saulėtas tačiau danguje debesėlių nemažai.
Šiandien poilsis nuo važiavimo. Mėgaujamės jūra ir gaudom saulę.




Krantas Byaloje toks rupus smėliukas, sakyčiau panašiau gal net į žvyriuką. Staigaus gylėjimo nėra, tad vaikams kovoti su bangomis pats smagumas.
Po pietų oras vėl keičiasi. Kyla vėjas, didėja bangos(į krantą išmesdamos dumblius ir žoles, nors dieną nebuvo jų nei žymės), atiena lietus.


Apie 18 val stiprus lietus sugena poilsiautojus į kambarius. Lietus tęsiasi visą naktį.

Septintoji diena

Rytas išaušta lietingas. Nesmarkiai, bet įkyriai linoja. Kaip ir kas rytą nueiname į kepyklėlę nusipirkti šviežių bandelių, grįždami užsukam į turgelį sultingų ir saldžių trešnių.
Prie jūros šiandien jau nepagulėsi. Bepusryčiaudami įsijungiame TV. Vietinė bulgarų televizija kalba apie didžiulį potvynį Varnoje ir rodo siaubingus vaizdus . Gerai, kad mes apie 50 km nuo Varnos... Lietus atrodo rimsta, tad nieko nelaukdami keliaujam nors pasivaikščioti pajūriu. Bangos nemažos, jūra pasišiaušusi, matosi, kad šėlo audra.














Papildyta:
Apie kokią 15 val, mane jau taip užkniso tas nieko neveikimas, kad šeimynai pasiūlau važiuoti apžiūrėti Ovečo tvirtovę. Gal ten oras geresnis.
Ovečo tvirtovė stūkso į rytus nuo Provadijos miestuko. Geras pusvalandis kelio ir mes jau vietoje. Saulė žeme ridinėjasi, oras puikus.
Ovečo tvirtovė pradėta statyti III a. Į ją patekti galima dviem būdais:
oloje išskaptuotais laiptais (manau patogiau keliaujantiems automobiliu) arba lipant 111 pakopų spiraliniais laiptais iš miesto pusės.
Mes pasirenkame pirmąjį variantą.






Likę šventyklos pamatai.



Vaizdas nuo kalno... Miestas tarsi po kojomis.







Papildyta:
Įėjimas į tvirtovę.













[IMG]https://imagizer.imageshack.us/v2/975x731q90/661/GPim6w.jpg[/IMG
]



Įdomu, kad šio šulinio tiesumo paklaida tik 1 laipsnis. O gylis 79 m.




Papildyta:


Durys į niekur



Čia tie spiraliniai laiptai, kuriais iš miesto galima pasiekti tvirtovę.


Mielos duobutės pilnos vandens.











Praleidę apie porą valandų, laimingi ir patenkinti grįžtame į savo miestuką. Vakare nuvažiuojame į Obzorą. Kurortinis miestelis ir tiek. Mūsų Palanga.

Saulėlydis Obzore:









Papildyta:

Si foto man pati paciausia

Vilmut, ačiū už reportažą Skaitau ir toks šiltas jausmas apima lyg pati kartu su jumis keliaučiau O jau tos tavo aguonos Kaliakros griuvėsių fone kaip fantastiškai atrodo Labai laukiu tęsinio – įsivaizduoju kiek dar daug nuostabių vietelių Bulgarijoj išvydot

Ačiū Man ši foto ir pati pačiausia


Ačiū, Aidluka Kaip smagu girdėti tokios patyrusios kelaiutojos gražius žodžius Jūsų šeimos keliavimo būdo įkvėpti, mes kitokių vasaros atostogų nebeįsivaizduojame.

Aštunta diena

Nusprandžiame pavažiuoti šiek tiek piečiau. Papusryčiavę ir atsisveikinę su viešbučio šeimininke paliekame Byala.
Kadangi važiuojame pro Nesebrą, negalime pravažiuoti jo neaplankę.
Įkėlę kojas pro miesto vartus atsirandame triukšmingame miestelyje, kur pilna senų pastatų, griuvėsių ir t.t.
Automobilį pasistatome aikštelėje iš kurios atsiveria štai toks vaizdas. Už stovėjmą sumokame 6 lev.


Akį partaukia gražūs balkonai.



Papildyta:

Nesebaro senamiestis stovi nedidelėje jaukioje salelėje, kuri su naujuoju Nesebaru sujungta siaura sausumos juosta.
Nesebaro simbolis - vėjo malūnas.


Jaukios siauros gatvelės.




Labai skaniai atrodantys stendai, kviečiantys užsukti paskanauti įvairiausių valgių.


Suvenyrų gausa ir įvairovė

Tiesiog vaikštinėjame siauromis gatvelėmis ir grožimės senamiesčiu. Tik gaila, kad didžiulę dalį grožio uždengia prekeiviai






Papildyta:





















Papildyta:
Senoji architektūra - akmenimis grįstas pirmasis aukštas ir medinis antrasisi. Tis tas grožis paslėptas.




Priivaikštinėję po nuostabų Nesebro senamiestį, judame link Sozopolio, kuriame mes ir apsistosime.
Nakvynės vietą randame labai greit. Apsigyvename viešbutuke "Silver".Už 60 lev. gauname apartamentus (2 kambariai, virtuvė ir t.t.).




Vaizdas iš balkono


Išsikrovę daiktus skubame į paplūdimį. Oras nuostabus, čia daug šilčiau nei Byaloje.



Papildyta:
Pliaže susipažįstame su pirmaisiais kelionėje sutiktais lietuviais. Pasipasakojame vieni kitiems apie kelionių planus ir maršrutus.
Vaikai užsiėmę savais reikalais, o mes galime šiek tiek atsipūsti.




Įkatę lendame į jūrą atsigaivinti, o ten neįtikėtinaskiekis medūzų Pradžioje buvo nesmagu maudytis toje košėje, bet paplaukus tolėliau jų sumažėdavo. Nežinau, ar mes buvome atsparūs ar jos pasitaikė labai draugiškos, bet su jomis susipykti neteko. Jūroje užteko vietos ir joms ir mums.




Vakare pasivaikštinėjame po miestą ir keliaujame ilsėtis.

Devinta diena

Šiandien paskiriame dieną tingiam poilsiui. Ryte nusiperkame šiltų bandelių, papusryčiaujame ir keliaujame į paplūdimį. Kai kas tingiai mėgaujasi saulutee, o kai kas neišlipa iš vandens ir tyrinėja povandeninį pasaulį.






Pavalgę pietus prasieiname miestelio gatvėmis.


Išsinuomavę vandens dviratį, smagiai praleidžiame porą valandžiukių.





Papildyta:
Vakarinis pasislampinėjimas






Mažylio fotografuota draugė










Papildyta:

Dešimta diena
Šios dienos tikslas - Sinemorets. Sinemorets - piečiausias Bulgarijos kurortas, esantis vos 11 km nuo Turkijos sienos. Nuostabus, jaukus paplūdimys. O svarbiausia - tuščias. Čia praleidžiame visą dieną ir tik vakarop grįžtame į Sozopolį.

















Papildyta:



















Vakare vaikams buvo pažadėtos pramogos, bet lietus nepaiso mūsų norų. Liekame namuose.

Dešimta diena

Jei iki šios dienos vis tolome nuo namų, tai šiandien jau pradėsime link jų grįžinėti. Liūdna, bet viskas kas gerai, kada nors baigiasi. Bet mūsų dar laukia kelios nuotykių kupinos (gal ir ne visai malonių nuotykių) dienos.
Ryte, kol vaikai dar klajoja sapnuose, keliaujame į kepyklėlę šviežių bandelių. Grįždami užsukame į vieną suvenyrų krautevėlę. Parduotuvės šeimininkas pradeda mūsų klausinėti iš kur mes, kur buvome, ką matėme ir ką dar planuojame pamatyti. Pasidalinę įspūdžiai, prasitariame, kad šios dienos mūsų tikslas Kardžali. O jis man sako:
-Ko tu tam Kardžali nemačius?
Aš jam aiškinu, kad ten Mini Didysis kanjonas ir t.t. O jis:
-Duok tu man kokį žemėlapį, aš tau tokius kanjonus parodysiu, kad tu šūkausi ir Oooo ir Aaaa.
Greitai pareiname namo, pasiimame savo atlasą ir mes vėl pas krautuvėlės šeimininką. Jis mūsų atlasą išdeda į šuns dienas (nes negali realiai susivokti kur kas yra) ir liepia nusipirkti paprastą žemėlpį. Spaudos kioske nusipirkę žemėlpį, atsinešame pas vyruką. Jis vėl aiškina, kad tokį žemėlapį vietoj paveikslo tik ant sienos kabint, o ne kelio ieškot.
Žmogus, netekęs kantrybės, bet turintis labai didelį norą padėti, pats eina ieškoti žemėlapio.
Pagaliau!!! Pabraižęs maršrutą ir palinkėjęs nuostabių vaizdų jis mus išlydį.
Smagu sutikti tokių šiltų žmonių.
Taigi, mūsų noras vykti į Kardžali, virsta noru pravažiuoti naujuoju maršrutu.
Važiuojant iki Asenovgrado pakelėje plyti nuostabūs saulėgrąžų laukai. Mano svajonė išsipildė.