Dvylikta dienaRytas prasideda labai anksti. Kol mieste nėra kamščių, MB iš lėto nuvairuoja mašiniuką į servisą. Porą valandžiukių lukteli kol prasidės darbas. Atėjęs meistras sveikinasi ir klausia ar čia ta mašina kur prie degalinės stovėjo?

Pamatęs, kad pas mus Fordas siūlo važiuoti iki Fordo serviso.MB taip ir padaro. Ten jį pasitinka vėl su tuo pačiu klausimu: ar čia ta auto, kuri degalinėj navojo?

Fordo meistrai apsiima sutvarkyti mūsų mašiniuką

Kiek laiko ir kiek kainuos neaišku, bet bent jau šis tas.

Į viešbutį MB grįžta su taxi. Papusryčiavę nusprendžiame, kad ką mes čia sėdėsim, keliaujam nuomotis mašinos ir pravažiuosim bent jau dalį kelio, kuriuo turėjom važiuoti šiandien.
Už 60 lev. išsnuomavę mašiniuką, važiuojam toliau tyrinėt Bulgarijos įdomybių. Keliaujam į Batak istorijos muziejų ir cerkvę, kurioje turkai per 10 dienų išžudė apie 7000-8000 bulgarų (daugiausiai moterų ir vaikų).

Vieta tikrai labai nejauki ir kelianti šiurpą.

Kaip pasakojo muziejus darbuotoja, aplink cerkvę po grindiniu liko kelių metrų storio kaulų skuoksnis.






Papildyta:Išėjus iš šios cerkvės, dar ilgai vaikai klausinėjo, kodėl..., už ką..., kaip...
Važiuojam toliau, vaizdai kur kas malonesni akims.





Papildyta:Bekeliaujant, skambina mums iš serviso ir praneša, kad mašiniukas jau sutvarkytas ir galime jį atsiimti iki 17 val. Sutariame, kad jį atsiimsime ryt iš ryto. Nuotaika pasitaiso, viskas tvarkoj.
Važiuojant link viešbučio mus lydi tokie vaizdai.




Važiuojant per kalnus sutinkame piemenį su avių banda. Jis vaikus kviečia lipt iš mašinos ir apžiūrėti jo agintinius.

Žmogus papasakojo, kad vią dieną vaikštinėja po kalnus paskui avių bandą.Sakė iki namų dar likę 3 km kalnais.