QUOTE(Ryto saule @ 2015 07 12, 11:46)
Ar skyrybu metu reikia su antra puse dalintis santuokos metu paveldeta turta?
Taip pat, yra vyro ir mano vardu lizingu, kaip su jais? Kiekvienas moka kas yra jo vardu?
Taip pat, yra vyro ir mano vardu lizingu, kaip su jais? Kiekvienas moka kas yra jo vardu?
Remantis LR CK 3.89 str., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
Taigi, Jūsų paveldėtas turtas bus Jūsų asmeninė nuosavybė. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į LR CK 3.90str., kuris suteikia sutuoktiniui teisę teismo tvarka asmeninę kito sutuoktinio nuosavybės teisė valdomą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar kita).
Su lizingais tai slidus reikalas. Va ką radau:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kuria vadovausis žemesniųjų instancijų teismai, o taip pat ja vadovausis teismų sprendimus vykdantys anstoliai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau LR CK) 3.109 str. 3 d. reglamentuoja, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą arba perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais.
Sutuoktiniai, ketinantys nutraukti santuoką abiejų šalių bendru sutikimu, susidurdavo su nesąžiningais kreditoriais, kurie teismui pateikdavo prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, jeigu jų reikalavimai buvo paliekami sutuoktinio, kuris paėmė paskolą, atsakomybėn. Kreditoriai, nepriklausomai nuo to, jog paskola buvo naudota ne šeimos interesais, siekė jog reikalavimas būtų pripažintas solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Taip pat bylose, kuriose vienas iš sutuoktinių reikalaudavo jo asmeninę prievolę dėl pvz.: paimtos paskolos, pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, kildavo ilgai besitęsiantys ginčai, kurie keliavo per visas teismų instancijas. Teismai dažniausiai netyrė, ar tokios prievolės asmeninės ar bendrosios, preziumuodami bendrąsias solidarias sutuoktinių prievoles, todėl esant kreditorių prieštaravimams, sutuoktinių pareiškimus dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutikimu, atmesdavo, o bylose dėl santuokos nutraukimo tenkindavo ieškinius, kuriais vieno iš sutuoktinių asmeninės prievolės buvo pripažįstamos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, aiškindama teisės normas dėl santuokos nutraukimo padarinių, konstatavo, kad sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, konstatavo, jog teismai, sudarydami sutuoktinių turto balansą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet taip pat turi patikrinti jų patikimumą. Be to, sutuoktinių prievolių pobūdis (asmeninė ar bendroji prievolė) nepreziumuojamas, todėl teismas, kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį ir nustatyti, ar prievolė yra solidari ar tenkanti vienam iš sutuoktinių. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos bei pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Taip pat teismas konstatavo, jog LR civiliniame kodekse (3.92 str. 2 d.) įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Vadinasi, kadangi sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, paskolą paėmęs sutuoktinis turėjo pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Jeigu byloje tokie įrodymai nėra pateikiami, teismai pagrįstai spręndžia, jog nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog teismo sprendimo vykdymo stadijoje, jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, t.y. vieno sutuoktinio prievolė nėra pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, antstoliai negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą bei procesinių normų pažeidimą.